Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei V. M., jos atstovui advokatui Algimantui Ruginiui, atsakovui D. K., išvadą teikiančios institucijos atstovui Vladui Narmontui,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovams T. P. ir D. K. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo bei išlaikymo priteisimo; išvadą teikianti institucija - Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė V. M. ir jos atstovas paaiškino, jog palaiko ieškinio reikalavimus, patikslino, jog prašo vaikui suteikti tėvo pavardę (duomenys neskelbtini)

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovas Vladas Narmontas nurodė, jog nuginčijus nepilnamečiui vaikui tėvystę, bus nustatyta biologinė tėvystė, tad tai atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, vadovaujantis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, surašo sutrumpintus motyvus.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog (duomenys neskelbtini). ieškovei V. M. gimė sūnus Tajus, kuriam remiantis 2018 m. sausio 3 d. pareiškimu buvo įregistruota atsakovo T. P. tėvystė ir suteikta pavardė.

Dėl tėvystės nuginčyjimo

Nuginčyti motinystę ar tėvystę galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.150 straipsnio 2 dalis). Jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo įraše nurodyti tėvo duomenys gali būti ginčijami CK 3.149 – 3.153 straipsniuose nurodyta tvarka.

T. P., gim. (duomenys neskelbtini)., gimimo įraše tėvu nurodytas T. P., kadangi jis buvo pripažinęs tėvystę 2018 m. sausio 3 d. pareiškimu. Byloje atsakovas T. P. pripažino ieškinyje nurodytą faktinę aplinkybę, jog jis nėra T. P. biologinis tėvas. Nustačius šią aplinkybę, T. P. tėvystė nuginčytina.

Dėl tėvystės nustatymo

Jeigu vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). CK 3.148 straipsnyje nustatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat kiti įrodymai. Atsakovas D. K. pripažino ieškovės ieškinio reikalavimus, t. y. pripažino faktinę aplinkybę, jog jis yra T. P. biologinis tėvas, nes iki vaiko gimimo apie metus laiko jis gyveno kartu su V. M., todėl yra įsitikines, jog (duomenys neskelbtini). gimęs vaikas yra jo biologinis sūnus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, D. K. pripažintinas T. P. tėvu, o T. P. – jo sūnumi, suteikiant vaikui tėvo pavardę (duomenys neskelbtini)

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

T. P. gyvenamoji vieta nustatytina su motina V. M., nes jis nuo gimimo gyvena su ja, esanti nusistovėjusi jos šeimos aplinka jam yra saugi, atitinka reikalavimus sveiko vaiko normaliam vystymuisi, užtikrina dabartinių jo poreikių tenkinimą. Paminėtina ir tai, jog D. K. sutinka, kad vaiko gyenamoji vieta būtų nustatyta su vaiko motina. Keisti vaiko gyvenamąją aplinką nėra būtina bei reikalinga vaiko teisių ir interesų apsaugai (CK 3.169 straipsnis). Be to, teismo vertinimu, mažamečio vaiko atskyrimas nuo motinos būtų nesuderinamas su Jungtinių tautų Vaikų teisių deklaracijos 6 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle, jog mažamečio vaiko, išskyrus išimtines aplinkybes, negalima išskirti su motina. Tokios išimtinės aplinkybės byloje nėra nustatytos.

Dėl išlaikymo priteisimo

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Lietuvos Respublikos įstatymas įpareigoja tėvus materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir šį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 1–2 dalys). Aiškindamas ir taikydamas nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vienodą praktiką, kad teismas konkrečiu atveju turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Teismo pareiga yra užtikrinti, kad vaikui būtų teikiamas tokio dydžio išlaikymas, kuris ne tik leistų patenkinti minimalius vaiko poreikius, bet ir užtikrintų palankias sąlygas jam visapusiškai vystytis, jo kultūrinį bei kitokį ugdymą. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui iš jo tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiais būdas: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, konkrečia pinigų suma ir priteisiant vaikui tam tikrą turtą.

Kaip nustatyta byloje, atsakovas D. K., būdamas T. P. tėvu, šiuo metu niekaip neprisideda prie jo išlaikymo. Ieškovė V. M. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo D. K. sūnaus T. P. išlaikymui po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme iki dukros pilnametystės, atsakovas šiam prašymui neprieštaravo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes iš atsakovo D. K. jo sūnaus Tajaus išlaikymui priteistina po 150,00 Eur per mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019 m. balandžio 12 d., iki vaiko pilnametystės.

Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, kasmet mokamos periodinės išmokos indeksuojamos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pažymėtina tai, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

V. M., su kuria nustatyta nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta, skirtina vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja (CK 3.157 straipsnis, 3.190 straipsnis). Vaikui skirtas išlaikymas turi būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnis). Išlaikymas negali būti naudojamas tėvo (motinos), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą.

CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes jį auklėti, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos (CK 3.170 straipsnis). Tokiu įstatymų numatytu reglamentavimu siekiama sudaryti sąlygas maksimaliam abiejų tėvų dalyvavimui auklėjant vaiką.

Teismas atsižvelgia į ieškovės prašymą bei į atsakovo nuomonę dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos. Teismo posėdžio metu ieškovė ir atsakovas D. K. patvirtino, jog problemų dėl bendravimo tvarkos nekyla, todėl tenkintinas ieškovės prašymas nustatyti nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, nurodytą ieškinyje.

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Už ieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma buvo 191 Eur, ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos - 327,21 Eur.

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalis 2 punktas), ieškovės ieškinys yra patenkintas visiškai. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Atsakovas T. P. teismo nustatytu laiku pateikė atsiliepimą, sutiko su ieškovės reiškiamais reikalavimais, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant; byloje nėra nustatyta, jog dėl jo kaltės būtų atidėtas bylos nagrinėjimas; nustačius šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos, o žyminis mokestis iš jo priteistinas 75 Eur dydžio, t. y. už reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo, nes iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog jis nepagrįstai pripažino tėvystę, nors žinojo, jog nėra vaiko biologinis tėvas.

Atsakovas D. K. su ieškovės reikalavimais sutiko, ieškinį pripažino visiškai, todėl iš jo priteistinas 116 Eur žyminis mokestis už tėvystės nustatymą ir išlaikymo priteisimą, taip pat, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, ir įvertinus tai, jog procesas šioje civilinėje byloje buvo aktualus visiems proceso dalyviams, iš jo valstybei priteistinas trečdalis antrinės teisinės pagalbos išlaidų - 109,07 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 269-270, 282, 394-399 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.149-3.153 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra T. P., gim. (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.

Nustatyti, kad T. P., gim. (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas yra D. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus T. P., gim. (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nepilnamečio T. P., gim. (duomenys neskelbtini)., išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę V. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečio T. P., gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenamąją vietą su jos motina V. M..

Nustatyti D. K. ir nepilnamečio sūnaus T. P., gim. (duomenys neskelbtini)., bendravimo tvarką tokiu būdu: tėvas su sūnumi bendrauja nepilnamečiui vaikui ir jo motinai V. M. patogiu laiku, prieš kiekvieną atvykimą tėvui informuojant vaiko motiną ir suderinant bendravimo laiką. Bendravimas turi atitikti vaiko interesus.

Priteisti iš atsakovo T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 116,00 Eur (vieną šimtą šešiolika eurų) žyminio mokesčio ir 109,07 Eur (vieną šimtą devynis eurus 7 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.

Šios išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, žyminio mokesčio mokėjimui nurodant įmokos kodą 5660, o antrinės teisinės pagalbos išlaidų mokėjimui nurodant įmokos kodą 5630.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai. Apeliacinio skundo padavimas nesustabdo sprendimo vykdymo.

Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiam Mažeikių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui, kad šie Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir nustatymą.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.