Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Burdulienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens UAB „Logistikos sprendimų centras“ prašymą atnaujinti procesą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. suinteresuotas asmuo UAB „Logistikos sprendimų centras“ (toliau – taip pat ir LSC) prašo atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-3549-392/2017 pagal pareiškėjo UAB „Ipsun“ (toliau – taip pat ir Ipsun) prašymą dėl Lietuvos arbitražo teismo pirmininkės A. T. ir arbitro R. K. nušalinimo arbitražo byloje Nr. I-19/2016, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3549-392/2017, kuria Lietuvos arbitražo teismo pirmininkė A. T. ir jos paskirtas arbitras R. K. nušalinti nuo arbitražo bylos Nr. 1-19/2016 nagrinėjimo, ir atmesti Ipsun prašymą nušalinti Lietuvos arbitražo teismo pirmininkę A. T. ir jos paskirtą arbitrą R. K. nuo arbitražo bylos Nr. I-19/2016 nagrinėjimo.

2. Prašymą atnaujinti procesą LSC grindžia CPK 366 str. 1 d. 7 p. ir CPK 366 str. 1 d. 9 p. nustatytais pagrindais.

3. LSC nurodė, kad LSC, kaip Lietuvos arbitražo teismo bylos Nr. 1-19/2016 šalis – ieškovas, nebuvo įtraukta į bylos dėl Lietuvos arbitražo teismo pirmininkės A. T. ir arbitro R. K. nušalinimo arbitražo byloje Nr. I-19/2016 nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, nors Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartimi buvo nuspręsta dėl LSC teisių ir/ar įstatymų saugomų interesų – nušalinus arbitrą skiriantį organą – Lietuvos arbitražo teismo pirmininkę, ir jos paskirtą arbitrą, procesas arbitražo byloje negali tęstis, nes byla liko be arbitro, o LSC negali su tais pačiais reikalavimais kreiptis į teismą, nes dėl sudaryto arbitražinio susitarimo teismas ieškinį atsisakytų priimti. Jei LSC būtų įtraukta į bylos dėl nušalinimą nagrinėjimą, ji būtų nurodžiusi aplinkybes, dėl kurių byla dėl nušalinimo galėtų būti išspręsta kitaip. LSC teigia, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės patvirtina, jog nėra pagrindo konstatuoti Lietuvos arbitražo teismo pirmininkės šališkumo.

4. LSC taip pat nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartyje padaryta aiški teisės taikymo klaida, nes nutartimi buvo nušalinta Lietuvos arbitražo teismo pirmininkė, nors teisės aktai nenumato galimybės reikšti nušalinimą nuolatinės arbitražo institucijos pirmininkui.

5. Pareiškėjas UAB „Ipsun“ su prašymu atnaujinti procesą nesutiko.

6. Ipsun nurodė, kad nei Komercinio arbitražo įstatymo, nei CPK nuostatos nenumato pareigos teismui, gavus prašymą dėl nušalinimo, prieš priimant sprendimą, kreiptis į kitą arbitražo bylos šalį su siūlymu pateikti nuomonę dėl pareikšto nušalinimo. Ipsun yra pateikusi eilę objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtina, kad Ipsun konstitucinė teisė į nešališką ir nepriklausomą arbitražo bylos nagrinėjimą Lietuvos arbitražo teisme yra neįmanoma dėl LSC vadovo ir akcininkų ryšių su Lietuvos arbitražo teismo dalininkais. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis nesukūrė teisės vakuumo. Konstatavus, kad dėl Lietuvos arbitražo teismo pirmininkės ir arbitro šališkumo tolesnis arbitražo bylos nagrinėjimas Lietuvos arbitražo teisme yra negalimas, ir arbitražo bylą nutraukus, LSC pagal Lietuvos arbitražo teismo reglamento 63 str. 2 d. 8 p., 4 d. 9 p. nėra kliūčių kreiptis su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą.

7. Ipsun taip pat nurodė, kad LSC teiginį, jog teisės aktai nenumato galimybės nušalinti arbitražo teismo pirmininką, paneigia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-378/2016, konstatuojant, kad tais atvejais, kai gali egzistuoti aplinkybių, dėl kurių objektyviam stebėtojui galėtų kilti pagrįstų abejonių dėl skiriančiojo subjekto (nuolatinės arbitražo institucijos, jos pirmininko ar kt.) nešališkumo ir nepriklausomumo atliekant šią funkciją, šios aplinkybės turėtų būti atskleidžiamos bylos šalims, taip pat šalinamos vadovaujantis Komercinio arbitražo įstatymo 9 str. – kreipiantis į kompetentingą bendrosios kompetencijos teismą dėl atitinkamo procesinio veiksmo atlikimo.

8. Prašymas atnaujinti procesą atmetamas.

9. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Lietuvos arbitražo teisme pradėta arbitražo byla Nr. 1-19/2016 pagal LSC ieškinį Ipsun dėl nekonkuravimo susitarimų pažeidimo ir baudos priteisimo. Lietuvos arbitražo teismo pirmininkė A. T. 2017 m. sausio 23 d. nutartimi šią arbitražo bylą paskyrė nagrinėti arbitrui R. K.. Ipsun Lietuvos arbitražo teismo pirmininkei pateikė pareiškimą dėl pirmininkės ir jos paskirto arbitro nušalinimo. Lietuvos arbitražo teismo pirmininkė 2017 m. vasario 13 d. nutartimi Ipsun pareiškimą dėl nušalinimo atmetė. Ipsun kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu nušalinti Lietuvos arbitražo teismo pirmininkę ir jos paskirtą arbitrą nuo arbitražo bylos Nr. 1-19/2016 nagrinėjimo. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 30 d. nutartimi nušalino Lietuvos arbitražo teismo pirmininkę A. T. ir jos paskirtą arbitrą R. K. nuo arbitražo bylos Nr. 1-19/2016 nagrinėjimo. Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad LSC, jos vadovas bei akcininkai yra glaudžiai susiję su Lietuvos arbitražo teismo dalininkais. Lietuvos arbitražo teismo pirmininkę skiria ir atšaukia šio teismo dalininkai. Atsižvelgdamas į tai, Vilniaus apygardos teismas sprendė, kad LSC (jos vadovas, akcininkai) gali daryti Lietuvos arbitražo teismo pirmininkei tiesioginę ar netiesioginę įtaką, tame tarpe ir priimant sprendimus dėl arbitražo bylą nagrinėjančio arbitro paskyrimo.

10. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.Proceso atnaujinimas yra išimtinė priemonė civiliniame procese, kuri taikoma tik išimtiniais atvejais. Jokia proceso šalis neturi teisės siekti proceso atnaujinimo tik dėl nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo.

11. CPK 366 str. 1 d. 9 p. nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 str. 1 d. 9 p.). Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški CPK 366 str. 1 d. 9 p. prasme, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai

12. Pagal Lietuvos komercinio arbitražo įstatymo 8 str. 1 d. arbitražo teismas, nuolatinė arbitražo institucija ir jos pirmininkas, spręsdami šiame įstatyme reglamentuojamus klausimus, yra nepriklausomi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad arbitražo esmė ir teisingumo principas, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. įtvirtinti tinkamo proceso standartai reikalauja, kad bylą nagrinėsiantis ir res judicata, prejudicinę galią bei priverstinio vykdytinumo savybę turintį dokumentą – arbitražo sprendimą – priimsiantį asmenį (asmenis) skirtų ne bet koks, o tik neutralus, ginčo baigtimi niekaip – bei tiesiogiai, nei netiesiogiai – nesuinteresuotas, išankstinio nusistatymo neturintis subjektas, todėl skiriančiam subjektui nepakanka tik nepriklausomumo – šiam subjektui taip pat taikomi ir nešališkumo reikalavimai; arbitražo institucijai ir jos pirmininkui taikomi nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimai mutatis mutandis atitinka arbitrams keliamus reikalavimus, o juos vertinant taikomi tie patys kriterijai; tais atvejais, kai gali egzistuoti aplinkybių, dėl kurių objektyviam stebėtojui galėtų kilti pagrįstų abejonių dėl skiriančio subjekto (nuolatinės arbitražo institucijos, jos pirmininko ar kt.) nešališkumo ar nepriklausomumo atliekant šią funkciją, šios aplinkybės turėtų būti, pirma, atskleidžiamos bylos šalims, antra, jos turi būti šalinamos; susiklosčius ar paaiškėjus situacijai, galinčiai kelti interesų konfliktą, abejonės dėl nešališkumo ir nepriklausomumo gali būti šalinamos, inter alia, vadovaujantis Komercinio arbitražo įstatymo 9 str. – kreipiantis į kompetentingą bendrosios kompetencijos teismą dėl atitinkamo veiksmo atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-421/2016).

13. Komercinio arbitražo įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad arbitražinis susitarimas nėra kliūtis šaliai ar šalims kreiptis į Vilniaus apygardos teismą dėl Komercinio arbitražo įstatymo 14, 16, 17, 25, 27, 36 ir 38 str. nurodytų veiksmų atlikimo. Pagal Komercinio arbitražo įstatymo 16 str. 1 d. šalis gali prašyti Vilniaus apygardos teismą priimti nutartį dėl arbitro nušalinimo.

14. Taigi, atsižvelgiant į nurodytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, Komercinio arbitražo įstatymo 9 str. 1 d., 16 str. 3 d. nuostatas, yra nepagrįstas LSC teiginys, kad įstatymai nenumato galimybės nušalinti arbitražo institucijos pirmininką. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismas, priimdamas sprendimą nušalinti Lietuvos arbitražo teismo pirmininkę, padarė aiškią teisės taikymo klaidą.

15. CPK 366 str. 1 d. 7 p. nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Pirmiau nurodytu pagrindu procesas gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai.

16. Nepagrįstas LSC teiginys, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 30 d. nutartimi buvo pažeistos į bylos nagrinėjimą neįtrauktos LSC teisės ir įstatymo saugomi interesai, nes, nušalinus arbitrą arbitražo byloje Nr. 1-19/2016 turinčią skirti Lietuvos arbitražo teismo pirmininkę ir jos paskirtą arbitrą, LSC ieškinio nagrinėjimas nebėra galimas nei Lietuvos arbitražo teisme, nei bendrosios kompetencijos teisme, nes dėl sudarytos arbitražinės išlygos bendrosios kompetencijos teismas ieškinį priimti atsisakytų. Kaip jau nurodyta, arbitražo institucijai ir jos pirmininkui taikomi nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimai, o tais atvejais, kai gali egzistuoti aplinkybių, dėl kurių galėtų kilti pagrįstų abejonių dėl arbitražo institucijos ir jos pirmininko nešališkumo ar nepriklausomumo, šios aplinkybės turėtų būti šalinamos kreipiantis į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl atitinkamo subjekto nušalinimo. Nešališkumo ir (arba) nepriklausomumo nebuvimas ar pagrįstų abejonių dėl minėtų faktorių egzistavimas bei jų nepašalinimas protingomis priemonėmis asmeniui vykdant funkcijas, susijusias su arbitražo tribunolo sudėtimi, gali pažeisti bylos šalių teisę į tinkamą procesą, todėl gali būti kvalifikuojamas kaip procesinės viešosios tvarkos pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-421/2016). Komercinio arbitražo įstatyme numatyta arbitražo teismo teisė priimti sprendimą dėl savo kompetencijos nagrinėti ginčą ar priimti nutartį nutraukti arbitražinį nagrinėjimą (Komercinio arbitražo įstatymo 19 str. 1 d., 49 str. 2 d. 1 p., 8 p.). Konstatavus, kad dėl arbitražo institucijos ir jos pirmininko šališkumo bylos nagrinėjimas arbitražo teisme nėra galimas, byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme.

17. LSC taip pat neįrodė, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą, dėl LSC prašyme atnaujinti bylos nagrinėjimą ir paaiškinimuose raštu nurodytų aplinkybių būtų pagrindas priimti kitokį sprendimą.

18. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartyje nurodyta, kad Lietuvos arbitražo teismo dalininkai, kurie 2013 m. vasario 8 d. nutarimu Lietuvos arbitražo teismo pirmininke išrinko A. T., yra Darnaus verslo plėtros asociacija ir Vilniaus inovatyvaus verslo asociacija. LSC paaiškinimuose raštu nurodė, kad Lietuvos arbitražo teismas pagal viešai skelbiamą informaciją turi 8 dalyvius ir partnerius. LSC paaiškinimuose raštu nurodytoje interneto prieigoje nurodyti Lietuvos arbitražo teismo dalyvių ir partnerių logotipai, tačiau iš šių duomenų nėra aišku, kurie iš nurodytų asmenų yra dalyviai, turintys teisę priimti sprendimą dėl pirmininko paskyrimo, o kurie – partneriai. Tokių aplinkybių nenurodė ir LSC. Taigi, nėra paneigta Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 30 d. nutartyje nurodyta aplinkybė, kad Lietuvos arbitražo teismo dalininkai, kurie 2013 m. vasario 8 d. nutarimu Lietuvos arbitražo teismo pirmininke išrinko A. T., yra Darnaus verslo plėtros asociacija ir Vilniaus inovatyvaus verslo asociacija. Taip pat nėra nurodyta, kad šiuo metu Lietuvos arbitražo teismo dalininkai yra kiti asmenys, nei nurodyta Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 30 d. nutartyje.

19. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartyje nurodyta, kad Darnaus verslo plėtros asociacijos steigėjai yra UAB „Prekuva“, UAB „Eviteks“ bei advokatų kontora ZETA LAW. Tai nurodyta ir byloje esančioje Darnaus verslo plėtros asociacijos 2012 m. liepos 30 d. steigimo sutartyje. Byloje esančiame Darnaus verslo plėtros asociacijos 2017 m. kovo 6 d. rašte nurodyta, kad nuo asociacijos įsteigimo 2013 m. asociacija turėjo 9 narius, 2014 m. pabaigoje – 12, 2016 m. pabaigoje – 18, 2016 m. pabaigoje – 27, o šiuo metu – 32. Tačiau ši pažyma nėra informatyvi, ji neparemta objektyviais duomenimis – narių sąrašu, nėra nurodyti narių pavadinimai, nėra nurodyta, koks konkretus asmuo buvo/yra nariu konkrečiu laikotarpiu.

20. Iš Ipsun 2017 m. vasario 21 d. prašyme atnaujinti procesą pridėto LSC išrašo iš Juridinių asmenų registro ir akcininkų sąrašo matyti, kad LSC akcininkais yra UAB „Prekuva“, t.y. Lietuvos arbitražo teismo dalininko Darnaus verslo plėtros asociacijos vienas iš steigėjų, ir A. B., vadovas – A. B..

21. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartyje nurodyta, kad Vilniaus inovatyvaus verslo asociacijos steigėjai ir nariai buvo UAB „VOX JURIS“, UAB „All time group“ ir UAB „Sikasta“. Tai nurodyta ir byloje esančiame Vilniaus inovatyvaus verslo asociacijos steigiamojo susirinkimo 2012 m. gruodžio 10 d. protokole. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartyje taip pat nurodyta, kad UAB „Sikasta“ vieninteliu akcininku buvo UAB „WOX JURIS“, o UAB „WOX JURIS“ vadovu iki 2016 m. gegužės 13 d. buvo LSC vadovas ir akcininkas A. B..

22. Nors 2017 m. gegužės 3 d. Vilniaus inovatyvaus verslo asociacijos elektroniniame laiške nurodyta, kad UAB „VOX JURIS“ ir UAB „Sikasta“ nebėra asociacijos narės, nes yra bankrutavusios, taip pat nurodyta, kad asociacija 2013-2017 m. turėjo 3-5 narius, tačiau iš laiškas irgi nėra informatyvus, jis neparemtas objektyviais duomenimis – narių sąrašu, nėra nurodyti narių pavadinimai, nėra nurodyta, koks konkretus asmuo buvo/yra nariu konkrečiu laikotarpiu.

23. Ipsun atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad Vilniaus inovatyvaus verslo asociacijos narės UAB „All time group“ vadovas ir vienintelis akcininkas E. J. yra UAB „Argentina“, kurios steigėjas ir vienintelis akcininkas yra advokatų kontoros „ZETA LAW“ advokatas T. K.. Tą patvirtina su atsiliepimu į prašymą pateiktas UAB „Argentina“ prašymas įregistruoti Juridinių asmenų registre.

24. Ipsun 2017 m. vasario 21 d. prašyme atnaujinti procesą 2.2. dalyje nurodytos aplinkybės ir pridėti jas patvirtinantys įrodymai apie LSC vadovo ir akcininko A. B. tiesioginius ir netiesioginius ryšius su advokatų kontora „ZETA LAW“.

25. Taigi, su LSC prašymu atnaujinti procesą ir paaiškinimais raštu pateikti įrodymai ir nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo padaryti išvadą, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 30 d. nutartyje neteisingai nustatė reikšmingas bylai aplinkybes, kurių pagrindų nusprendė, kad LSC yra glaudžiai susijusi su Lietuvos arbitražo teismo dalininkais – Darnaus verslo plėtros asociacija ir Vilniaus inovatyvaus verslo asociacija.

26. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, LSC prašymas atnaujinti procesą atmetamas.

27. Atmetus LSC prašymą atnaujinti procesą, iš LSC priteisiamos bylinėjimosi išlaidos Ipsun naudai – 968 Eur išlaidos už advokato pagalbą (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

UAB “Logistikos sprendimų centras” prašymą atnaujinti procesą atmesti.

Priteisti iš UAB “Logistikos sprendimų centras” 968 Eur bylinėjimosi išlaidas UAB “Ipsun” naudai.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.