- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-03
- Bylos Nr.
- A20.-433-617/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00055-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Anatolij Januševskij (pirm.)
- Trečiasis asmuo
- J. A.
- Pareiškėjas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij
sekretoriaujant A. U.
dalyvaujant pareiškėjo atstovui V. J.
užsieniečio atstovui advokatui P. V.
teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro teikimą su trečiuoju suinteresuotu asmeniu J. A. dėl sulaikymo termino pratęsimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centras teikimu prašo pratęsti Bangladešo Liaudies Respublikos piliečio J. A. sulaikymo VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2021-06-03.
Pareiškėjo atstovas paaiškino, kad Bangladešo Liaudies Respublikos pilietis J. A. buvo įgijęs žinomai tikrą suklastotą dokumentą - Indijos Respublikos pasą, šį dokumentą panaudojo jį pateikdamas dokumentų patikrinimą atliekančiam VSAT pareigūnui. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriuo apklausos metu asmuo paaiškino, kad vyko į Portugaliją, o Lietuva buvo tik tranzitinė šalis. Užsieniečiui buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas, vėliau jis buvo nuteistas ir atlikęs bausmę paleistas. Užsienietis VSAT prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūno 2020-09-03 sprendimu sulaikytas iki 48 val. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020-09-04 sprendimu J. A. sulaikytas iki 2020-12-04, vėliau jo sulaikymo terminas pratęstas iki 2021-03-03. Įliejus užsieniečio pirštų antspaudus į EURODAC sistemą buvo gauta informacija, kad šis pilietis buvo pateikęs prieglobsčio prašymą Graikijos Respublikoje. Buvo gautas atsakymas, kad Graikijos Respubliką atsisako priimti J. A.. Būdamas sulaikytas užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo, kuris yra priimtas nagrinėti. J. A., pateikdamas prieglobsčio prašymą ne iš karto, piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo procedūra ir jos metu prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis bei visais įmanomais būdais bando įsitvirtinti Europos Sąjungoje. Prašo tekimą patenkinti visiškai.
Užsieniečio atstovas paaiškino, kad užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, todėl negalima teigti, jog jis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai. Užsienietis ilgą laiką yra sulaikytas, jo asmenybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui, bendradarbiauja su pareigūnais, todėl prašo svarstyti galimybę skirti J. A. vieną iš įstatyme numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Nustatyta, kad Bangladešo Liaudies Respublikos pilietis J. A. 2020-07-08 lėktuvu reisu iš Chanijos atvyko į Vilnių ir dokumentų patikrinimą atliekančiam VSAT pareigūnui pateikė Indijos Respublikos piliečio pasą, išduotą V. J., gim. ( duomenys neskelbtini ) vardu. Dėl galimo dokumento suklastojimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriuo metu užsienietis prisipažino esantis Bangladešo Liaudies Respublikos pilietis J. A.. Asmens kratos metu buvo rasta Bangladešo Liaudies Respublikos asmens tapatybės kortelės, išduotos J. A., gim. ( duomenys neskelbtini ) vardu, kopija. Užsieniečiui ikiteisminiame tyrime buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas. 2020-09-03 Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorė pranešė J. A. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, 2020-09-03 nutarimu kardomoji priemonė užsieniečiui buvo panaikinta. Užsienietis VSAT prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūno 2020-09-03 sprendimu sulaikytas iki 48 val. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020-09-04 sprendimu J. A. sulaikytas iki 2020-12-04. To paties teismo sprendimais užsieniečio sulaikymo terminas pratęstas iki 2021-03-03. Įliejus užsieniečio pirštų antspaudus į EURODAC sistemą buvo gauta informacija, kad šis pilietis buvo pateikęs prieglobsčio prašymą Graikijos Respublikoje. Buvo gautas atsakymas, kad Graikijos Respubliką atsisako priimti J. A.. Būdamas sulaikytas užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo, kuris yra priimtas nagrinėti. Sprendimas užsieniečio prieglobsčio byloje nėra priimtas, užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytoju.
Pagal LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 4 dalį prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir ( arba ) patikrinti jo tapatybę ir ( arba ) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį ( kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius ), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir ( ar ) pilietybę ( atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan. ); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna ( negyvena ); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais.
Teismas mano, kad šiuo metu egzistuoja užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte. Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį šiuo metu neišnagrinėtas, todėl vertinama, kad motyvai, kuriais grindžiamas prašymas suteikti prieglobstį, nėra aiškūs. Taip pat nustatyta, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje nuo 2020-07-08 būdamas neteisėtai dėl prieglobsčio jam suteikimo nesikreipė, o tokį prašymą pateikė tik 2021-01-13 būdamas sulaikytas, dėl ko galima manyti, kad prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje yra pateiktas siekiant kitų, nei viešai deklaruoti, tikslų, t. y. siekiant išvengti judėjimo laisvės apribojimo ir grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs ( pvz. administracinė byla Nr. N822-92/2014 ), kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013 m. gegužės 30 d. sprendime byloje Nr. C-534/11 M. A. prieš Policie ČR padarė išvadą, kad 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva Nr. 2003/9/EB, nustatančia minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo ir 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyva Nr. 2005/85/EB, nustatančia būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse ( toliau – ir Direktyva 2005/85/EB ) nedraudžiama, jog trečiosios šalies pilietis, padavęs tarptautinės apsaugos prašymą, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2005/85/EB, po to, kai jis buvo sulaikytas remiantis 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB „Dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse“ 15 straipsniu, būtų toliau sulaikytas pagal nacionalinės teisės nuostatą, kai kiekvienu atveju įvertinus visas reikšmingas aplinkybes paaiškėja, kad šis prašymas pateiktas vien siekiant pavėlinti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti ir kad objektyviai būtina sulaikymo priemonę palikti galioti, siekiant neleisti, kad atitinkamas asmuo visiškai išvengtų grąžinimo priemonės taikymo.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad po Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021-02-03 sprendimo, kuriuo buvo persvarstyti užsieniečio sulaikymo pagrindai ir sprendimas dėl sulaikymo paliktas nepakeistas, užsieniečio teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nepasikeitė. Esant išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, jog šiuo metu egzistuoja J. A. sulaikymo pagrindai ir jis gali būti sulaikytas.
Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų ( žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą ). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio ( lot. kraštutinė priemonė ) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 114 straipsnio 5 dalyje įvirtinta, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos ( atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan. ) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagrindinės demokratinės visuomenės vertybės – prigimtinės teisės į laisvę – ribojimas įstatymu privalo būti reglamentuotas tiksliai, o įstatymo normos – aiškinamos griežtai, t. y. 6 mėnesių terminas pagal galiojantį reglamentavimą gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 12 mėnesių tik tuo atveju, kai vyksta procedūros dėl užsieniečio išsiuntimo ir (ar) yra priimtas sprendimas išsiųsti užsienietį ( nesvarbu, ar šis sprendimas yra apskųstas ) ( žr., pvz.. 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014, 2020-02-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3584-629/2020 ). Minėti užsieniečių sulaikymo terminai taikomi nepriklausomai nuo užsieniečio teisinio statuso. Kaip minėta, J. A. faktiškai sulaikytas 2020-09-03 13.00 val., todėl jo maksimalus galimas sulaikymo terminas baigiasi 2021-03-03 13.30 val., procedūra dėl užsieniečio išsiuntimo nėra pradėta ir (ar) sprendimas dėl jo išsiuntimo nėra priimtas, todėl nėra teisinio pagrindo pratęsti užsieniečio sulaikymo termino.
LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Užsieniečio asmenybė nustatyta, byloje nėra duomenų, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, todėl jam skirtina alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre netaikant jam judėjimo laisvės apribojimų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 114 straipsnio 5 dalimi, 115 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 118 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teismas
nusprendžia:
Teikimą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020-09-04 sprendimą dėl Bangladešo Liaudies Respublikos piliečio J. A., gim. ( duomenys neskelbtini ) , sulaikymo ir skirti Bangladešo Liaudies Respublikos piliečiui J. A., gim. ( duomenys neskelbtini ) , alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Alternatyvios sulaikymui priemonės terminą nustatyti iki 2021-06-03.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.