- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Data
- 2015-09-10
- Bylos Nr.
- 2A-647-280/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- V. D.
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-647-280/2015
Valdas Ciesiūnas Teisminio proceso Nr. 2-11-3-01531-2014-4 Procesinio sprendimo kategorija:
nutartis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. rugsėjo 10 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. D. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-148-531/2015 civilinę bylą pagal A. V. ieškinį atsakovui V. D. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. V. ieškiniu kreipėsi į teismą su prašydama priteisti iš atsakovo V. D. 388,09 eurus (1 340 Lt) dydžio žalos atlyginimą bei 15 Lt sąmatos sudarymo išlaidų. Ieškovė paaiškino, kad 2014 m. rugsėjo 2 d. ir spalio 18 d. ieškovei priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini) Visagine, buvo užlietas vandeniu iš buto, esančio aukštu aukščiau, t.y. iš (duomenys neskelbtini) Visagine, kuris priklauso atsakovui V. D.. Ieškovės buto užliejimo priežastis – pratekėjimas vonios kambaryje iš po maišytuvo ekscentriko. Buvo užlietos ieškovės buto lubos ir sienos koridoriuje ir miegamajame. Dėl užliejimo ieškovės bute atsirado dėmės ant lubų, buvo apgadinti ir atsiklijavo sienų tapetai. Atsakovas iki šiol neatlygino dėl jo kaltės padarytos žalos, todėl ji buvo priversta kreiptis į teismą.
Žemesnės instancijos teismas
Visagino miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 13 d. sprendimu A. V. ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovo V. D. priteisė ieškovei A. V. 333,73 € žalos atlyginimo ir 4 € išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priteisė iš atsakovo V. D. 10 € žyminio mokesčio, ir 119,56 € antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei. Teismas pažymėjo, kad turto savininkas turi prievolę užtikrinti tinkamą bute esančių įrengimų, taip pat ir santechnikos prietaisų priežiūrą bei eksploataciją. Tai, kad atsakovas, kaip buto savininkas, nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, dėl ko įvyko net dvi santechninės avarijos per santykinai trumpą laiką – 1,5 mėn., sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad tokiais veiksmais buvo padaryta žala, užpilant ieškovės patalpas (duomenys neskelbtini). Įvertinęs ieškovės pateiktą UAB „Svertas“ darbuotojo A. G. paruoštą lokalinę sąmatą, teismas darė išvadą, kad ji neatspindi tikrojo padarytos žalos dydžio, tačiau suteikia informaciją apie išlaidas reikalingas suremontuoti užlietas patalpas. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad remontuojami turi būti ne tik tie plotai, kurie tiesiogiai nukentėjo nuo vandens poveikio, bet ir visos patalpos, kadangi dėl atsakovo veiksmų buvo padaryta žala patalpų interjero visumai. UAB „Svertas“ nustatytą ieškovės buto atkuriamąją statybos remonto darbų vertę teismas sumažino 14 procentų, skaičiuojant nuo atkuriamųjų statybos kaštų -1340 Lt ir ieškovei priteisė 1 152,40 Lt (333,73 €) dydžio žalą.
Šalies argumentai
Atsakovas V. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir priimti naują objektyvų sprendimą arba perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš ieškovės A. V. atsakovo naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas – 10 € žyminio mokesčio, 0,23 € banko rinkliavos bei teisinės pagalbos išlaidas. Apeliantas nurodė, kad ieškovė teismui pateikė tik darbų sąmatą dėl jai priklausančio buto remonto, bet neįrodė turėtos žalos dėl buto užliejimo. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokia dalis ieškovės buto lubų iš tiesų buvo užlieta, t. y. nebuvo nustatytas butui padarytos žalos tikrasis dydis, taip pat nebuvo aiškinamasi, kada bute paskutinį kartą buvo darytas remontas. Ieškovės buto fizinis nusidėvėjimas sudaro ne 14 proc., kaip nurodė teismas, tačiau 19 proc., be to, žala dėl buto užliejimo neturi priklausyti nuo buto fizinio nusidėvėjimo – ji priklauso nuo buto (tapetų, sienų, lubų) amortizacinio susidėvėjimo. Nusidėvėjimo procentai skaičiuojami nuo atkuriamųjų statybos kaštų.
Tik specialistas gali nustatyti ieškovės buto atkuriamąją statybos remonto darbų vertės mažinimą ir tik specialistas gali nustatyti butui padarytą žalą. UAB „Svertas“ darbuotojas, prieš sudarydamas lokalinę sąmatą, nesilankė ieškovės bute ir nematė padarytos žalos mąsto, todėl remtis sudaryta sąmata kaip įrodymu, pagrindžiančiu žalos dydį, negalima. Apeliantas paaiškino, kad ieškovei siūlė savo lėšomis suremontuoti padarytą žalą, tačiau ieškovė atsisakė. Apeliaciniame skunde pažymima, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė būtų remontavusi butą ir dėl to patyrusi išlaidų. Atsakovas nurodė, kad išlaidos lokalinei sąmatai paruošti nėra priskirtos išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu pagal CPK 88 str., ši sąmata nėra įrodymas nagrinėjamoje byloje, todėl ir išlaidų jos paruošimui priteisti nereikia. Pagrindo priteisti procesines palūkanas taip pat nėra, kadangi atsakovas ieškovei siūlė ginčą išspręsti taikiai, be teismo. Apeliantas pažymėjo, kad jo nuomone, ieškovė siekia nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.
Atsiliepimas
Ieškovė A. V. atsiliepimu prašo Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas už advokatės pagalbą apeliaciniame teisme. Atsiliepime pažymima, kad byloje kilęs ginčas dėl žalos atlyginimo dydžio, o paties fakto dėl žalos padarymo apeliantas neginčija. Kasacinis teismas savo praktikoje pažymėjo, kad turto sugadinimo atvejais, kai nukentėjęs asmuo dėl to dar neturėjo išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymų reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis ir kt.). Asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Ieškovė nurodė, kad teismas teisingai paskaičiavo žalos dydį ir pagrįstai nurodė, kad turi būti remontuojami ne tik užlieti plotai, bet visos patalpos, kadangi padaryta žala patalpų interjero visumai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, teisiniu situacijos vertinimu ir argumentais, todėl jų nebekartoja, tačiau pasisako dėl apeliacinio skundo motyvų.
Apeliantas V. D. nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl priteistos žalos dydžio, tačiau paties žalos padarymo fakto ir kitų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimo neginčija. Apeliacinės instancijos teismas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo pasisako apeliacinio skundo ribose.
2014 m. rugsėjo 2 d. bei 2014 m. spalio 18 d. butas, priklausantis ieškovei buvo užlietas. Remiantis šalių nurodytomis aplinkybėmis spręstina, kad byloje nekilo ginčas, jog 2014 m. rugsėjo 2 d. ir 2014 m. spalio 18 d. butas aplietas iš atsakovui priklausančio buto, kuris yra virš ieškovei priklausančio buto. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje pateikti 2014 m. rugsėjo 3 d. ir 2014 m. spalio 20 d. Avarijos (užliejimo) priežasties nustatymo aktai Nr. 36-60 ir Nr. 39-71 (b. l. 3-4), buto, (duomenys neskelbtini), remonto po užliejimo lokalinė sąmata (b. l. 5-6), kuriuose fiksuotas ne tik, kad ieškovo butas patyrė vandens poveikį, bet ir turto sugadinimo apimtys.
Apeliaciniu skundu keliamas klausimas dėl skundžiamu sprendimo ieškovei priteistino žalos dydžio pagrįstumo. Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui (CPK 178 str.). CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 str., 6.263 str. 2 d.). Jo esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrąjį žalos dydį.
Apeliantas teigia, kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtina tik ieškovės buto remonto sąmatą, tačiau netinka kaip įrodinėjimo priemonė, patvirtinanti padarytos žalos dydį. Minėta, kad patirtos žalos dydį ieškovė A. V. įrodinėjo teismui pateikta lokaline sąmata, avarijos (užliejimo) priežasties nustatymo aktais. Pagrįstų įrodymų, kad minėtuose įrodymuose nurodyta kaina yra nepagrįstai didelė atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepateikė. Nepagrįsti atsakovo argumentai, jog lokalinėje sąmatoje neatsispindi užliejimo padarinių šalinimo darbai. Byloje nustatyta, jog buvo aplietos ieškovės buto koridoriaus ir miegamojo sienos, lubos. Byloje ieškovei pateikus įrodymus, jog būtina atlikti sąmatoje nurodytus darbus, atsakovas byloje neteikė ir neįrodinėjo, jog sąmatoje įvardinti darbai pertekliniai. Atsakovas tik teigia, kad teismas turėjo nustatyti, kiek kvadratinių metrų lubų ar sienų buvo užlieta, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog užliejus butą, buvo padaryta žala buto interjero vientisumui. Ieškovė, siekdama išlaikyti vientisą kambario interjerą ir remontuodama užlietas patalpas, patirs išlaidas visų patalpos sienų ir lubų apmušalų keitimui, todėl būtent tokios išlaidos laikomos žala ieškovės turtui. Atsakovas buto užliejimu padarytos žalos mastą ir dydį ginčijo apsiribodamas tik deklaratyviais teiginiais ir subjektyviais paaiškinimais, bei nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie suteiktų pagrindą abejoti ieškovės pateiktais įrodymais. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių kitokį buto ir jo apdailos nusidėvėjimo laipsnį, nei nustatytas Registrų centro duomenų bazėje (b. l. 8), todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino buto nusidėvėjimą ir atitinkamai sumažino priteistiną žalą. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad ieškovės buto nusidėvėjimas yra 19 proc., kadangi toks procentas yra nustatytas atsakovo butui, o ne ieškovės.
Pagal CK 6.281 str. 1 d. priteisdamas žalos atlyginimą, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įpareigoja atsakingą už žalą asmenį atlyginti ją natūra (pateikti tos pat rūšies ir kokybės daiktą, pataisyti sužalotą daiktą ir pan.) arba visiškai atlyginti padarytus nuostolius. Pagal CK 6.249 str. 1 d. jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Todėl teismas, vadovaudamasis pateikta sąmata, tinkamai nustatė atlygintinos žalos dydį, o atsakovo argumentai dėl remonto apimties atmetami kaip neįrodantys realaus padaryto žalos dydžio. Nors apeliantas teigė, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė atsisakė atsakovo siūlomo remonto, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kad toks remontas būtų kainavęs mažiau nei nurodyta ieškovės patektoje sąmatoje ar būtų buvęs kokybiškesnis. CPK 178 str. įpareigoja įrodyti atsikirtimo pagrindu nurodomas aplinkybes. Atsakovas galėjo teismo prašyti skirti teismo ekspertizę ar teikti kitus įrodymus, bet to nedarė.
Kadangi ieškovė dėl atsakovo veiksmų turės išlaidų ne tik buto remontui, bet taip pat ir sąmatos sudarymui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė ir 4 € sąmatos parengimo išlaidų.
Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai ištyrė ir įvertino įrodymus bei aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.
Ieškovei apeliacinės instancijos teisme buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Apeliacinio skundo netenkinus, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 57,90 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5630).