Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant pareiškėjui A. B., institucijos, priėmusios nutarimą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus, atstovams V. Z. ir G. M., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. B. skundą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2013 m. lapkričio 14 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 64-7-5601, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. B. palaikė skunde išdėstytus reikalavimus ir papildomai paaiškino, kad atėjęs prie mašinos paskambino nurodytu telefonu 1332, atsiliepė mergaitė ir pasakė, kad jis važiuotų į centrą, pateiktų turimą taloną ir viskas bus išspręsta. Nuvažiavus jam liepė mokėti 40 litų už tai, kad aš pažeidė tvarką. Buvo pasistatęs tą dieną, nurodytoje vietoje, automobilį, buvo sumokėjęs 1 litą. Padėjo kvitą ant panelės, matomoje vietoje. Daugiau nebuvo nieko nurodyta. Nebuvo nurodymo, kad turi matytis sumokėjimo laikas. Nusipirkęs bilietą, ant bilieto perskaitė, kad bilietą turi palikti ant prietaisų skydelio gerai matomą iš lauko, teisingai, bilietas turi būti perskaitomas. Jis neturėjo motyvo apgauti. Neneigia, kad kvitas buvo apverstas. Nuvykus į centrą, jie paaiškino, kad pažeidė 15 straipsnį. Jis pasakė, kad susimokėjo už aikštelę, kad nepažeidė 15 straipsnio. Jam pasakė: „Ką labai gudrus, mokėk 40 litų, o jei nemokėsi 40 litų, tai eisi į administracinę komisiją ir mokėsi 120 litų“.

Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas G. M. nurodė, kad bilietas turi būti gerai įskaitomas.

Liudytojas G. B. nurodė, kad birželio mėnesį jo pareigybės buvo techninis operatorius, jis su žmonėmis nebendrauja. Jam neteko su pareiškėju bendrauti. Jis tuo metu su žmonėmis nebendraudavo, turi kitą darbo specifiką. Jis bendrauja su spaustuvėmis, užsako pranešimus, juos klasifikuoja, numeruoja. Jis būna Šv. Gertrūdos 70, bet daro techninį darbą, jo specialybė materialinis techninis aprūpinimas ir darbo organizavimas. Dabar tik jis yra interesantų aptarnavimo specialistas, prieš 3 mėnesius, o tai buvo birželio mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124⁵ str. numatyta administracinė atsakomybė už vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002-02-21 sprendimu Nr. T-35 (2013-06-06 redakcija, sprendimas Nr. T-345) patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatų 15 punktas numato, kad nustatyta tvarka nepadėtas (apverstas, nukritęs arba užkritęs) ar netinkamai panaudotas (nepaliktas transporto priemonėje, blogai pažymėtas) bilietas, kortelė ar leidimas reiškia, kad už stovėjimą nėra sumokėta.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 str. administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti, o padarytu dėl neatsargumo – jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 10, 11 str.).

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje (nutartys Nr. 2AT-10-2013, 2AT-13-2014) yra pasisakęs, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124⁵ str. nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas sietinas su tokiais priešingais teisei veiksmais, kai pažeidžiant tvarką nesurenkama vietinė rinkliava ir padaroma žala savivaldybės biudžetui, nustatyta tvarka nesumokamas privalomasis mokėjimas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad A. B. 2013 m. birželio 12 d., Sukilėlių pr., Kaune esančioje mokamoje automobilių stovėjimo aikštelėje pastatęs automobilį „Mercedes“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kelio ženklo Nr. 541 su papildoma lentele Nr. 840 „Mokama stovėjimo zona“ galiojimo zonoje, sumokėjo 1 litą už automobilio stovėjimą, mokėjimo kvite nurodytas apmokėjimo laikas yra nuo 14.59 val. iki 15.59 val. (b. l. 5). Kaip paaiškino pareiškėjas, mokėjimo kvitą jis padėjo aiškiai matomoje vietoje – ant prietaisų skydelio, tą patvirtina ir administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 64-7-5601 medžiagoje esančios nuotraukos (b. l. 2). Esant tokiems bylos duomenims teigti, kad A. B. neįvykdė pareigos – nesumokėjo rinkliavos už automobilio stovėjimą mokamoje aikštelėje, nėra pagrindo. Tačiau pareiškėjas mokėjimo kvitą padėjo apverstą, nesupratęs, kad turi matytis sumokėjimo laikas. Kaip matyti iš bylos duomenų, konkretaus išaiškinimo, kaip turi būti padėtas apmokėjimo kvitas, nėra. Ant mokėjimo aparato nurodyta (b. l. 31), kad įsigytas bilietas turi būti paliktas ant automobilio prietaisų skydelio gerai įskaitomas iš lauko, ant paties mokėjimo kvito (adm. byla Nr. 64-7-5601, b. l. 5), parašyta, kad bilietą palikite ant prietaisų skydelio matomoje vietoje. Net ir sutinkant su tuo, kad pareiškėjas mokėjimo kvitą padėjo ne taip, kaip numato teisės aktai, visgi taikant administracinę atsakomybę, būtina nustatyti ne tik pažeidimo faktą, bet ir pažeidimą padariusio asmens kaltę, ko šiuo atveju institucija, priėmusi nutarimą, nepadarė. Kaip nurodė pareiškėjas, grįžęs prie automobilio ir radęs pranešimą apie padarytą pažeidimą, jis nedelsiant kreipėsi į VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“, pateikdamas jiems mokėjimo kvitą, kurio galiojimo laikas dar nebuvo pasibaigęs, tačiau jam buvo liepta susimokėti 40 litų baudą.

Teismas pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes ir esamus duomenis konstatuoja, kad A. B. nustatytos rinkliavos už automobilio stovėjimą mokamoje aikštelėje išvengti nesiekė, įmoką sumokėjo, mokėjimo kvitą paliko ant prietaisų skydelio, todėl esant aptartoms aplinkybėms A. B. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124⁵ straipsnis taikytas nenustačius šio pažeidimo sudėties būtinojo požymio – asmens kaltės.

Kaltė yra administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektyvusis požymis. Jos turinį sudaro psichinis asmens santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, padariniais, aplinkybėmis, t. y. situacija, kuriai esant buvo padarytas pažeidimas. Subjektyvieji administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais apie jo suvokimą darant veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis.

Nenustačius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl A. B. skundas tenkintinas, Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2013-11-14 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 64-7-5601 naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla A. B. atžvilgiu nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 302 str. 1 d. 2 p.,

nutarė:

Pareiškėjo A. B. skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2013 m. lapkričio 14 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 64-7-5601.

Administracinę teiseną prieš A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti, nenustačius administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124⁵ str., sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.