- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2011-03-23
- Bylos Nr.
- 2S-643-273/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė (pirm.), Virginija Gudynienė, Galina Blaževič
- Ieškovas
- R. S.
- Advokatai
- Audronė Petronytė
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Izoldos Nėnienės, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Virginijos Gudynienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. S. atstovės advokatės Audronės Petronytės atskirąjį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-747-393/2010,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas R. S. kreipės į teismą su ieškiniu atsakovei R. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.
Atsiliepimas
A. R. Sperskienė, pateikusi atsiliepimą į ieškinį, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – V. S., gim. 2007-01-31, priteisti laikiną išlaikymą iš R. S. po 500 Lt per mėnesį; areštuoti R. S. priklausantį nekilnojamąjį turtą, transporto priemones ir lėšas, esančias jo sąskaitose, pavedant šį turtą nustatyti ir areštuoti atsakovės pasirinktam antstoliui. Atsakovė nurodė, kad ieškovas pakankamo išlaikymo dukrai neteikia, o ji viena vaiko nepajėgia išlaikyti, šiuo metu iš darbo biržos gauna vidutiniškai po 500 Lt. Neareštavus ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto, transporto priemonių ir lėšų, esančių jo sąskaitose, jis gali pinigines lėšas paslėpti, turtą perleisti kitiems asmenims. Tokiu atveju teismas negalės nustatyti ieškovo turtinės padėties santuokos pabaigoje ir priteisti vaikui išlaikymą turtu.
Žemesnės instancijos teismas
Lazdijų rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 2 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Priteisė iš ieškovo R. S. laikiną išlaikymą V. S., gim. 2007 m. sausio 31 d., po 300 Lt (tris šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo atsiliepimo į ieškinį pateikimo teismui dienos tai yra nuo 2010 m. gruodžio 10 d., iki teismo sprendimo priėmimo. Nurodė laikiną išlaikymą išieškoti atsakovei R. S. ir pavedant jai šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise. Taikė laikinąją apsaugos priemonę – ieškovo R. S., nekilnojamojo turto, transporto priemonių ir piniginių lėšų, esančių jo sąskaitose, areštą, leidžiant ieškovui R. S. areštuotu turtu naudotis pagal tiesioginę paskirtį, uždraudžiant šį turtą parduoti ar kitaip realizuoti bei perduoti kitiems asmenims.
Nurodė, jog areštavus pinigines lėšas, leisti ieškovui R. S. iš areštuotų piniginių lėšų mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas, išlaikymą nepilnametei dukrai.
Teismas atsižvelgė į tai, jog ieškovo ir atsakovės nepilnamečio vaiko kasdienių poreikių tenkinimui išlaikymas yra būtinas, į byloje esančius duomenis apie ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, ir prašomą priteisti po 500 Lt laikino išlaikymo sumą sumažino iki 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Prašymą areštuoti ieškovui R. S. priklausantį nekilnojamąjį turtą, transporto priemones ir lėšas, esančias jo sąskaitose, teismas tenkino, nurodant, kad ieškovas gali perleisti turtą kitiems asmenims, paslėpti pinigines lėšas, tokiu atveju teismas negalėtų nustatyti ieškovo turtinės padėties santuokos pabaigoje ir priteisti vaikui išlaikymą turtu.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovo R. S. atstovė advokatė Audronė Petronytė prašo 2010-12-10 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinti.
Skunde teigiama, kad teismo nutartis yra nepagrįsta. Šioje civilinėje byloje jis yra ieškovas ir pareiškęs civilinį ieškinį dėl santuokos nutraukimo, tačiau teismas nesant priešieškinio ir nesant jokių įrodymų, kad jis neteikia išlaikymo savo nepilnametei dukrai, taikė jo paties ieškinio apsaugos priemones. Pateikti rašytiniai įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad nuo 2010 m. lapkričio mėnesio kas mėnesį dar iki teismo nutarties pervesdavo savo dukrai į atsakovės sąskaitą po 300 Lt. Areštuodamas turtą teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 ir 3 punktais, tačiau pagal minėtą straipsnį, laikinosios apsaugos priemonės (šiuo atveju - turto areštas) gali būti taikomos ne ieškovo, bet atsakovo nekilnojamajam turtui arba kilnojamiems daiktams, piniginėms lėšoms ar turtinėms teisėms, priklausančioms ne ieškovui, bet atsakovui. Atsakovė šioje civilinėje byloje nepateikė jokio priešieškinio, todėl laikinosios apsaugos priemonės, kurios skirtos ieškinio užtikrinimui, jam negali būti taikomos. Tokia teismo nutartis dėl jo turto arešto šiurkščiai pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus: jis yra ūkininkas, nuolat tenka sudarinėti įvairius sandorius, būtinus vykdyti savo veiklai. Areštavus sąskaitose banke esančias lėšas, yra apribojama galimybė normaliai tęsti savo, kaip ūkininko, veiklą, nes toks apribojimas gali ne tik neigiamai paveikti jo verslą, bet ir visiškai jį sužlugdyti. Areštavus be jokio pagrindo turtą, kuris yra įregistruotas jo vardu ir su atsakove sudarytos vedybų sutarties pagrindu jis yra laikomas jo asmenine nuosavybe, nesant šioje civilinėje byloje jokio priešieškinio, ribojama galimybė ne tik save išsilaikyti, teikti reguliarų išlaikymą nepilnamečiam vaikui, bet ir stabiliai vystyti teisėtą ūkininko veiklą, be to, turto areštu sudaromos prielaidos galimiems ieškiniams iš kitų ūkio subjektų, su kuriais sieja komerciniai santykiai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė R. S. prašo teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog ieškovas turi pareigą teikti išlaikymą savo vaikui, išlaikymas turi užtikrinti vaikui būtinas vystytis sąlygas. Pasirinkdamas išlaikymo formą - periodines išmokas - ieškovas privalo jas teikti kiekvieną mėnesį. Iš ieškovo pateiktų 9 vnt. mokėjimų nurodymų (vienas mokėjimo nurodymas pateiktas neužpildytas, 2007-06-21 pavedimu buvo grąžinta vaiko pašalpa, 2007-05-28 pavedimu taip pat buvo grąžinta vaiko pašalpa), matyti teikiamo išlaikymo nereguliarumas. Nėra įrodymų, kad ieškovas teikė išlaikymą vaikui 2007 metų gegužės, birželio, rugpjūčio ir gruodžio mėnesiais. 2008 metais yra vienintelė 150 Lt perlaida balandžio mėnesį, 2009 ir 2010 metais iki bylos iškėlimo teisme dienos jokių įrodymų apie tai, kad vaiko išlaikymui ieškovas siuntė perlaidas, nėra. Taigi, išlaikymas vaikui buvo teiktas pagal ieškovo norą, nereguliariai bei su didelėmis pertraukomis. Iš ieškovo pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, kad išlaikymo dydis buvo mažesnis, nei teismas nustatė, paskirdamas laikinąsias apsaugos priemones, tai reiškia, kad išlaikymas nebuvo proporcingas vaiko poreikiams. Ieškovas teikė ne po 300 Lt, bet taip pat ir 150 ( 2008 m. balandžio mėnesį), 250 Lt ( 2008 m. vasario mėnesį, 2007 m. lapkričio mėnesį), 200 Lt ( 2007 m. liepos, rugsėjo, spalio mėnesiais). Neteikiant dukrai išlaikymo, vaiku materialiai pasirūpinti teko vienai atsakovei, kurios materialinė padėtis buvo ženkliai blogesnė: atsakovė buvo vaiko priežiūros atostogose, o šiuo metu yra bedarbė.
Atsakovės reikalavimai ieškovo atžvilgiu yra priešpriešinio, materialaus pobūdžio bei savarankiški, dėl ko turi turėti teisinę apsaugą. Civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį. Atsiliepime nurodė, kad santuokoje įgijo turto - pinigines lėšas, kurias ieškovas nuo jos paslėpė. Teismas pagrįstai įvertino tikimybę, jog ieškovas gali perleisti savo turtą kitiems asmenims, paslėpti savo pinigines lėšas. Teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovo atžvilgiu, būtų nukentėję ne tik nepilnamečio vaiko interesai (nepriteistas vaikui išlaikymas turtu), bet būtų neįmanoma nustatyti ieškovo turtinės padėties santuokos pabaigoje, dėl ko būtų nukentėję ir atsakovės interesai. Ieškovas nepagrįstai teigia, jog areštavus jo turtą, yra ribojama ieškovo galimybė išlaikyti save, teikti reguliarų išlaikymą nepilnametei dukrai, stabiliai vystyti teisėtą ūkininko veiklą. Pažymėtina, kad 2010-12-10 nutartimi teismas leido ieškovui areštuotu turtu naudotis pagal tiesioginę paskirtį, iš areštuotų piniginių lėšų mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas, išlaikymą nepilnametei dukrai. Dėl šios priežasties ieškovas turi galimybes ir toliau nenutrūkstamai vykdyti savo veiklą, išlaikyti nepilnametę dukrą.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo AB DnB NORD bankas prašo panaikinti teismo nutartį dalyje dėl piniginių lėšų, esančių ieškovo sąskaitose, arešto. Nurodė, jog Bankas sutinka su ieškovo R. S. atskirojo skundo argumentais. Teismo nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė -piniginių lėšų R. S. sąskaitose areštas pažeidžia Banko, kaip R. S. kreditoriaus, interesus. Tarp Banko iš vienos pusės ir kredito gavėjo R. S. iš kitos pusės sudaryta 2006-05-02 Kreditavimo sutartis Nr. 96P/06 (toliau - Kreditavimo sutartis), pagal kurią R. S. suteikta 87 000 Lt paskola žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) sav., pirkti, terminui iki 2013-03-30. Negrąžinto kredito pagal Kreditavimo sutartį likutis 2010-12-15 buvo 49 800 Lt. Areštavus kredito gavėjo - ieškovo R. S. sąskaitose esančias pinigines lėšas, iškyla grėsmė, kad ieškovo įsipareigojimai Bankui negalės būti tinkamai vykdomi Kreditavimo sutartyje nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 12 punkte numatyta, jog nuo R. S. vardu Banke atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Bankas nurašys visas pagal Kreditavimo sutartį kredito gavėjo Bankui grąžintinas ir mokėtinas sumas (kreditą, palūkanas, netesybas ir pan.). Kreditavimo sutarties 13 punktu kredito gavėjas R. S. įsipareigojo naudojimosi kreditu laikotarpiu iš darbo santykių ir/ar komercinės ar kitokios veiklos gaunamas pajamas kiekvieną mėnesį pervesti į minėta sąskaitą Banke tuo tikslu, kad šioje sąskaitoje būtų pakankamai lėšų įsipareigojimų Bankui pagal Kreditavimo sutartį vykdymui. Areštavus pinigines lėšas, esančias ieškovo vardu atidarytoje sąskaitose, tarp jų ir ieškovo sąskaitoje (duomenys neskelbtini), esančioje Banke, nuo kurios Bankas turi teisę nurašyti visas pagal Kreditavimo sutartį kredito gavėjo Bankui grąžintinas ir mokėtinas sumas, kredito gavėjui R. S. ribojama galimybė vykdyti įsipareigojimus Bankui pagal Kreditavimo sutartį. Tokiu būdu šia laikinąja apsaugos priemone, t.y. piniginių lėšų, esančių ieškovo sąskaitose, areštu, nenumatant galimybės iš areštuotų lėšų vykdyti atsiskaitymus su ieškovo kreditoriais, pažeidžiami ir Banko, kaip ieškovo kreditoriaus, interesai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ((duomenys neskelbtini) str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Santuokos nutraukimo bylose teismas, kol bus priimtas sprendimas, (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies pagrindu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 straipsnyje. Laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 straipsnyje, teismas taiko atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus (CK 3.65 str. 1 d)., Kokias laikinąsias apsaugos priemones teismas gali taikyti nustatyta CK 3.65 str. 2 d. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos kai būtina apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t.y. egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Tai yra CK 3.65 str. – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Esant tam tikroms aplinkybėms, patvirtinančioms, jog nepagrįstai nukentės pirmiausia vaikų, o taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų, interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių.
Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
CK 3.192 straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. To paties straipsnio antroje dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažįstamas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (CK 6. 461 straipsnio 2 dalis). Toks kriterijus gali būti taikomas atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes sprendžiant dėl vaiko išlaikymo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, ir priteisdamas nepilnametei ieškovės ir atsakovo dukrai laikiną išlaikymą iki bus išnagrinėta civilinė byla, nuo šios teismų praktikos nenukrypo. Ieškovė prašė priteisti 500 litų išlaikymo kas mėnesį, tačiau pirmosios instancijos teismas šį ieškovės prašymą tenkino iš dalies, priteisiamo išlaikymo sumą sumažindamas iki 300 litų per mėnesį. Kolegijos nuomone, tokia teismo nutartis, visų pirma, atitinka įstatymų nuostatą, kad išlaikant vaiką abu tėvai privalo dalyvauti lygiomis dalimis. Kita vertus, priteista pinigų suma teismas užtikrino tai, kad būtų sudarytas pagrindas tenkinti būtinuosius vaiko poreikius, užtikrinti tinkamas jo vystymosi ir ugdymo sąlygas. Tokiu būdu, laikytina, kad teismas tinkamai įvertino taip pat ir atsakovo turtinę padėtį, todėl priteisdamas iš jo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai, neviršijo minimalaus teismų praktikoje nepilnamečiams vaikams priteisiamo išlaikymo dydžio.
Apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstai tenkino atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones- areštuoti ieškovui R. S. priklausantį nekilnojamąjį turtą, transporto priemones ir lėšas, esančias jo sąskaitose. Kaip matyti iš bylos medžiagos atsakovė byloje dėl santuokos nutraukimo pateikė atsiliepimą į ieškinį. Atsakovės reikalavimai yra materialaus pobūdžio. Atsiliepime atsakovė nurodė, jog santuokoje įgijo turto, tai yra pinigines lėšas, kurias ieškovas nuo jos nuslėpė, tai pat nurodė, jog byloje nėra išsamios informacijos apie ieškovo turtą, todėl neaiškus santuokoje įgytas, dalintinas turtas. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai areštavo atsakovo turtą ir teisingai sprendė, jog ieškovas gali perleisti turtą kitiems asmenims, paslėpti pinigines lėšas, tokiu atveju teismas negalėtų nustatyti ieškovo turtinės padėties santuokos pabaigoje ir priteisti vaikui išlaikymą turtu.
Tretysis asmuo AB DnB NORD bankas prašo panaikinti teismo nutartį dalyje dėl piniginių lėšų, esančių ieškovo sąskaitose, arešto. Nurodė, jog iškyla grėsmė, kad ieškovo įsipareigojimai Bankui negalės būti tinkamai vykdomi Kreditavimo sutartyje nustatyta tvarka. Kolegija sutinka su trečiojo asmens atsiliepime išdėstytais motyvais ir sprendžia, jog Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10d. nutartis dalyje dėl piniginių lėšų, esančių ieškovo sąskaitose, arešto keistina. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutarties dalį dėl piniginių lėšų arešto, pakeisti, išdėstant sekančiai:
Areštavus pinigines lėšas, leisti ieškovui R. S. iš areštuotų piniginių lėšų mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas, išlaikymą nepilnametei dukrai, taip pat vykdyti atsiskaitymus su AB DnB NORD banku pagal 2006-05-02 Kreditavimo sutartį Nr. 96P/06, sutartyje numatytomis sąlygomis.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.