- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-09-22
- Bylos Nr.
- N-62-987-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Ričardas Piličiauskas
susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Artūro Drigoto (pirmininko) ir Ričardo Piličiausko,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 6 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus m. vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos VTT Mobiliosios kuopos vyr. patrulis 2005 m. balandžio 8 d. surašė A. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, A. M. , 2005 m. balandžio 8 d. apie 11 val. 40 min. Vilniuje, Galvės gatvėje, vairavo automobilį "Audi 90" su papildomai (plėvele) užtamsintais priekiniais šoniniais stiklais be specialaus leidimo ir kad šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 273 punkto reikalavimus ir šis pareigūnas 2005 m. balandžio 8 d. nutarimu A. M. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio l dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskyrė 200 litų baudą.
Šalies argumentai
Nubaustasis asmuo su skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Vilniaus m. VPK VP VTT Mobiliosios kuopos vyr. patrulio 2005 m. balandžio 8 d. nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas ir skundžiamas nutarimas surašyti nepaaiškinus ir nenurodžius priežasties, dėl kurios jis buvo sustabdytas. Priimant skundžiamą nutarimą skirti baudą, jam nebuvo suteikta galimybė duoti paaiškinimus, neišaiškintos įstatymo suteiktos teisės, neišklausyti prašymai, todėl pažeisti ne tik Administracinių teisės pažeidimų kodekso 283, 284, 285 straipsnių reikalavimai, bet ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 65.5, 65.6 punktų reikalavimai, numatantys pareigūno pareigą įvertinti visas pažeidimo aplinkybes bei išaiškinti pažeidėjui jo teises ir pareigas. Pareiškėjas su pažeidimu nesutiko ir skundą grindė Susisiekimo ministro 2003 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 3 - 241 patvirtintais Techniniais reikalavimais, naudojamoms kelių transporto priemonėms, kurie draudžia tamsinti priekinį ir priekinius šoninius stiklus (gamintojo numatytų sertifikuotų tonuotų stiklų šviesos laidumas turi būti priekinio stiklo ne mažesnis kaip 75 %, o priekinių šoninių stiklų - 70 %), kitus stiklus - veidrodine, holografine plėvele arba panašiomis savybėmis pasižyminčia danga. Pareiškėjo tvirtinimu, ant jam priklausančio automobilio priekinių šoninių stiklų nurodytas kodas A2, rodo, kad stiklai yra tonuoti gamykliniu būdu. Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad specialūs prietaisai stiklų skaidrumui nustatyti nebuvo naudojami. A. M. skunde pabrėžė, kad 2005 m. balandžio 1 d. įmonėje „Tuvlita" atliko automobilio valstybinę techninę apžiūrą. Nenustačius techninių pažeidimų, buvo išduotas techninės apžiūros talonas. Pareiškėjo tvirtinimu pažeistos ir nuobaudų skyrimo taisyklės, nes pareigūnas skyrė maksimalią nuobaudą, neišsiaiškinęs atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
II.
Apygardos administracinis teismas po bylos išnagrinėjimo pripažino, kad skundas netenkintinas. Kelių eismo taisyklių 273 punkte nustatyta, jog eisme dalyvauti leidžiama tik techniškai tvarkingoms transporto priemonėms, atitinkančioms Susisiekimo ministerijos arba Žemės ūkio ministerijos nustatytus techninius reikalavimus. Techniniai reikalavimai naudojamoms kelių transporto priemonėms yra patvirtinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 3-241. Šiame įsakyme (kodas 616) nustatytas draudimas tamsinti automobilio priekinį, priekinius šoninius bei priekinių durų stiklus, patenkančius į vairuotojo matomumo lauką į priekį 180 laipsnių kampu (kodas 616). Išimtis numatyta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2000 m. sausio 5 d. įsakyme Nr. 5, kuriame apibrėžiamas subjektų ratas, kuriems išduodami leidimai tamsinti kelių transporto priemonių stiklus, leistinas stiklų laidumas neapibrėžiamas. Susisiekimo ministro 2003-04-08 įsakymo Nr. 3-24) kode 616 nurodyta, jog stiklų techninių reikalavimų kontrolė atliekama apžiūrint. To paties 2 skirsnio 9 punkte apžiūrėjimas apibrėžiamas, kaip objekto vizualinė kontrolė, jei reikia, panaudojant tam skirtus įrankius arba prietaisus, jo ar jam gretimų elementų apčiuopimą arba klausos būdą. Teismo posėdyje apklaustas liudytoju policijos pareigūnas V. K. patvirtino, kad jis A. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė už tai, kad pastarasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 273 punkto reikalavimus, kadangi vairavo automobilį, kurio priekiniai šoniniai stiklai buvo papildomai užtamsinti plėvele, o tam specialaus leidimo jis neturėjo. Liudytojas parodė, jog apžiūrėjus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilį, akivaizdžiai matėsi, kad jo vairuojamo automobilio priekiniai šoniniai stiklai užtamsinti plėvele ir jie nebuvo tonuoti gamykliniu būdu. Teismas netikėti liudytojo V. K. parodymais neturi pagrindo. Byloje duomenų, jog liudytojas V. K. būtų suinteresuotas bylos baigtimi nėra, Priežasčių dėl kurių liudytojas siektų apkalbėti pareiškėją taip pat nenustatyta. Pažymėtina, kad liudytojas V. K. apie tas pačias aplinkybes teisme buvo apklaustas du kartus. Liudytojas įvykio aplinkybes aiškino nuosekliai. Prieštaravimų liudytojo parodymuose nėra. Pareiškėjo paaiškinimas, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku vairavo automobilį, kurio priekiniai šoniniai stiklai nebuvo papildomai tamsinti plėvele, byloje esančiais įrodymais nepatvirtintas. Kaip matyti iš byloje esančių fotonuotraukų (b. l. 10 ), pareiškėjas įvykio dieną turėjo galimybę techninės priemonės pagalba užfiksuoti jam priklausančio automobilio priekinių šoninių stiklų tamsinimo faktą. Tačiau pareiškėjas tokia galimybe nepasinaudojo. Valstybinės techninės apžiūros talonas patvirtina, kad automobilio valstybinė techninė apžiūra atlikta 2005-04-01 (b. I. 9 ), o automobilio priekinių šoninių stiklų tamsinimo plėvele faktas nustatytas 2005-04-08 (b. I. 15 ). Todėl aplinkybė, kad automobiliui atlikta valstybinė techninė apžiūra, nagrinėjamu atveju reikšmės neturi. Vilniaus Audi centro 2005-11-10 pažyma , kurioje nurodyta kad automobilio stiklai tonuoti gamykloje, nepaneigia policijos pareigūno užfiksuoto - automobilio priekinių šoninių stiklų tamsinimo plėvele fakto. Pažymėtina, kad Vilniaus audi centro pažyma išduota praėjus keliems mėnesiams nuo įvykio ir vizualiai neapžiūrėjus pareiškėjui priklausančio automobilio, o vadovaujantis duomenų baze ( b. l. 58, 64 ). A. M. skunde nurodytos aplinkybės ir teisme duoti paaiškinimai nepaneigia administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuoto pažeidimo. Teismas, atsižvelgdamas į liudytojo V. K. parodymus, jog apžiūros būdu akivaizdžiai matėsi automobilių priekinių stiklų papildomas tamsinimas plėvele, taip pat į Susisiekimo ministro įsakymo Nr. 3-241 (616 kodas) nuostatą, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju papildomas stiklų apžiūrėjimas panaudojant tam skirtus prietaisus nėra privalomas. A. M. nepateikus leidimo tamsinti automobilio stiklus, jo veiksmai kvalifikuoti pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio l dalį, teisingai.
Teismas skunde nurodytus motyvus dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 283, 284, 285 straipsnių reikalavimų pažeidimų atmeta kaip nepagrįstus, nes jie prieštarauja byloje esančiai medžiagai (b. l. 15). Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. E 034930 turinio matyti, kad A. M. buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus dėl padaryto pažeidimo ir išaiškintos jam teisės ir pareigos. Tai patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokole esantys administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parašai (b. l. 15). A. M. argumentai dėl policijos pareigūnų kitų padarytų pažeidimų, tai yra netinkamo automobilio stabdymo, stovėjimo vietos atmestini kaip nepagrįsti, nes tai neturi įtakos ginčijamo nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui ir pareiškėjo padaryto teisės pažeidimo nepaneigia. Be to, Vilniaus m. VPK Vidaus tyrimų poskyrio 2005-05-12 raštas Nr. 10-7-13-383 patvirtina, jog dėl minėtų pareigūnų veiksmų atliekamas tarnybinis patikrinimas (b. l. 29). Be to, pareiškėjas kreipdamasis į teismą su skundu dėl nutarimo panaikinimo, pasinaudojo įstatymo jam suteiktomis teisėmis duoti paaiškinimus, išsamiai paaiškinti įvykio aplinkybes, išdėstyti nesutikimo argumentus dėl priimto nutarimo bei teikti įrodymus. Kitų aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą, nenustatyta (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnis ). A. M. administracinę nuobaudą paskyrė tam įgaliotas pareigūnas. Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Skiriant pareiškėjui nuobaudą pagrįstai buvo pripažinta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad A. M. pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 straipsnio l dalies 5 punktas ). Iš Kelių eismo taisyklių pažeidimų suvestinės (b. l. 17 - 18) matyti, kad pareiškėjui 2004-08-20 nutarimu paskirta administracinė nuobauda - 170 Lt bauda pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas padarė išvadą, jog paskiriant baudos dydį, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnio 2 dalies ir 30 straipsnio reikalavimai nepažeisti. Švelninti pareiškėjui paskirtą nuobaudą nėra įstatyminio pagrindo. Esant šioms aplinkybėms skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nutarimo nėra pagrindo, todėl skundas netenkintinas.
III.
Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir Vilniaus m. VPK VP VTT Mobiliosios kuopos nutarimą bei bylą nutraukti. Skunde nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo 2005 m. balandžio 8 d. vairavo transporto priemonę Audi 90 ir važiavo Galvės gatve link Savanorių pr. Ties sankryža su Lentvario gatve pamatė priešingo eismo kryptimi pastatytą policijos užkardą. Jo važiavimo kryptimi jokių apribojimų ir užkardų nebuvo, todėl judėjo toliau. Tačiau staiga ant kelio prieš pat automobilį iššoko policijos pareigūnas ir lazdele parodė, kad sustotų kelkraštyje. Priėjės prie jo pareigūnas kažką neaiškiai sumurmėjo ir pareikalavo dokumentų. Jis paprašė paaiškinti dėl kokios priežasties sustabdytas ir paprašė pateikti pareigūno tapatybę liudijantį dokumentą. Nė vienas jo prašymas nebuvo įvykdytas. Vietoj to pareigūnas liepė jam laukti automobilyje ir su jo dokumentais nuėjo į patrulinį automobilį. Maždaug po 15 minučių jis grįžo ir liepė jam pasirašyti administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo. Jis paklausė, dėl ko baudžiamas, ir buvo pasakyta, kad viskas surašyta. Esą vėliau galėsiąs išsinagrinėti. Pareigūnas prieš surašydamas nutarimą skirti baudą neprašė jo duoti paaiškinimus, jam neišaiškino įstatymo suteiktų teisių, neišklausė prašymų. Akimis permetęs dokumentus pamatė, kad kaltinamas, jog vairavo automobilį, kurio priekiniai šoniniai langai papildomai užtamsinti plėvele, ir tai padaryta be specialaus leidimo. Protokole jis pažymėjo, kad su pažeidimu nesutinka ir kad jo automobilio priekiniai šoniniai stiklai nėra tamsinti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad buvo pažeisti ne tik ATPK 283, 284, 285 straipsnių reikalavimai, nustatantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo tvarką, bet ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 65.5 ir 65.6 punktų reikalavimai, numatantys pareigūno pareigą įvertinti visas pažeidimo aplinkybes bei išaiškinti pažeidėjui jo teises ir pareigas. Jam, kaip asmeniui traukiamam administracinėn atsakomybėn, nebuvo sudarytos jokios galimybės duoti paaiškinimus, kurie yra reikšmingi šioje byloje, pateikti prašymus, taip pat pareigūnai jam nepadėjo savo teisėmis pasinaudoti, o tai tiesiogiai pažeidžia jam kaip kiekvienam žmogui Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje numatytą teisę į tinkamą bylos nagrinėjimą. Išvardintos aplinkybės turėjo įtakos teisingai išnagrinėti bylą. Apygardos administracinis teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes, motyvuodamas, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra patvirtinta jo parašu, kad jam teisės išaiškintos ir suteikta teisė duoti paaiškinimus. Tačiau teismas rėmėsi policijos egzemplioriumi. Tuo tarpu jo egzemplioriuje nėra jokio parašo ir jis nepamena, kad būtų pasirašęs ir aname. Todėl turi pagrįstų abejonių dėl to parašo autentiškumo, o teismas jam nesuteikė galimybės atidžiau išstudijuoti parašo ir įsitikinti jo autentiškumu. Be to, dokumentai yra sudaromi dviem egzemplioriais, todėl ir parašai turi būti abiejuose. Dar kartą nurodo, kad su pažeidimu nesutinka. Paaiškina, kad ant automobilio priekinių šoninių stiklų yra nurodytas kodas AS2, t. y. reiškia, kad jie yra gamykliniu būdu tonuoti (o tai nėra draudžiama) ir nėra skaidrūs. Todėl esant tam tikram apšvietimui, pareigūnui galėjo pasirodyti, kad jie yra papildomai tamsinti. Tačiau kilus įtarimui, jis turėjo ne iškart pulti bausti, o įsitikinti savo įtarimų tikrumu: pažiūrėti, ar stiklas tikrai klijuotas plėvele (tačiau net jei būtų klijuotas bausti nėra pagrindo, nes plėvelės būna ir apsauginės, skaidrios, nebūtinai tamsintos), ir ar šviesos laidumas yra mažesnis negu leidžiamas. Tačiau tai padaryta nebuvo. Teismas rėmėsi pareigūno parodymais, motyvuodamas, kad jis nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Tačiau kiekvienas pareigūnas yra suinteresuotas, kad jo sprendimas liktų nepakeistas, nes kitaip reikštų, kad jis nubaudė neteisėtai ir elgėsi neprofesionaliai. Taip pat yra priimtas Generalinio komisaro 2005 m. lapkričio 17 d. įsakymas Nr. 5-V-734 atsiprašyti asmenų, jei kitos institucijos nustato, kad pareigūno sprendimas neteisingas. Todėl negalime vadinti šio pareigūno nesuinteresuotu. Kaip minėta, teismo posėdžiuose pareigūnas miglotai galėjo prisiminti neva užfiksuoto pažeidimo aplinkybes, tad jo duodami parodymai, paaiškinimai vertintini kritiškai ir dėl to, kad jis tiesiog galėjo suklysti nurodydamas minėtas aplinkybes, tam tikrus epizodus ir faktus, supainioti su kitais įvykiais darbe. Policijos patrulių veiklos instrukcijos 7.3 punktas nurodo, kad policijos veikloje naudojami matavimo prietaisai - ruletes, alkoholio kiekio matuokliai, dujų analizatoriai, greičio, stiklų skaidrumo matavimo ir kiti prietaisai, padedantys nustatyti KET ar kitokius teises pažeidimus. Instrukcijos 7.3.1 punktas nurodo, kad galima naudoti tik tuos matavimo prietaisus, kurie yra nustatyta tvarka oficialiai įteisinti ir kuriems atliktos būtinos metrologinės patikros, o instrukcijos 7.3.2 punktas nurodo, kad naudodami matavimo prietaisus patruliai turi turėti jų metrologiniu patikrų liudijimų originalus arba policijos įstaigoje patvirtintas kopijas ir pateikti jas teises pažeidėjams, jei jie to prašo. Tačiau jokie prietaisai stiklų skaidrumui nustatyti nebuvo naudojami. Tad čia vėl prasilenkia du įsakymai, kurie nurodo skirtingą langų skaidrumo nustatymo būdą. Be kita ko ir patys pareigūnai padarė daugybę kitų pažeidimu, jų automobiliai stovėjo po draudžiančiais stovėti ženklais bei ant važiuojamų dalių susikirtimo (turėtų būti 5 m nuo sankryžos), stabdė automobilius judančius kita nei vyko reidas kryptimi, stabdydami automobilius kėlė pavojų eismo saugumui. Visa tai yra jo užfiksuota jo paties darytomis fotografijomis ir šie bei kiti su nagrinėjama byla susiję pareigūnų veiksmai yra apskųsti Vilniaus m. Vyriausiajame policijos komisariate. Atkreiptinas dėmesys, kad yra ir kitų protokolinių pažeidimų. Skundžiamame nutarime (beje, ir protokole) parašyta: „nustačiau, kad vairavo automobilį, kurio priekiniai šoniniai stiklai buvo papildomai užtamsinti plėvele, be specialaus leidimo". Nesupranta, kaip iš akies, be prietaiso tai galima nustatyti, juolab kai langas buvo atidarytas ir pareigūnas nenurodė ir nepaaiškino, kokiu būdu jis tai nustatė. Be kita ko iš protokolo: "Pažeidimui išaiškinti panaudotos techninės priemonės" skyrius perbrauktas, reiškia, jokios priemonės nebuvo panaudotos, bei "pažeidimo faktą liudija" taip pat perbraukta, tad ir pažeidimo fakto niekas negali paliudyti Tačiau administracinis teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes. Be kita ko, 2005 m. balandžio mėn. l d. įmonėje „Tuvlita" jo automobiliui buvo išduotas techninės apžiūros talonas, o tai reiškia, kad automobilių techniniu reikalavimų pažeidimų nerasta, automobilis gali būti eksploatuojamas be jokių apribojimų. Tačiau ir į šią aplinkybę teismas neatsižvelgė ir priėmė nutartį, kuria paliko nuobaudą. Nutartį apskundė Vyriausiam administraciniam teismui, kuris priėmė sprendimą nutartį panaikinti ir byla buvo grąžinta svarstyti iš naujo, kadangi byloje esama per mažai įrodymų. Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėdamas bylą vėl buvo iškvietęs surašiusį protokolą pareigūną, kuris net neprisiminė, kokia čia situacija. Tik vėliau jam pavyko kažką prisiminti. Taip pat teismas iš jo pareikalavo automobilio techninių duomenų. Jis pateikė Vilniaus Audi centro 2005-11-10 išduotą pažymą Nr. 05-417, kurioje nurodoma, kad automobilio stiklai jau iš gamyklos nėra skaidrūs. Taip pat pareigūnas nepaaiškino, kokiu būdu nustatė, kad automobilio langai yra tamsinti papildomai. Jis teigė neva matęs plėvelę, tačiau jokio teisės akto draudžiančio klijuoti plėvelę nėra ir tai nėra tamsinimo įrodymas. Paklausus pareigūno, koks buvo tamsumas langų, jis atsakė, kad nežino, nes to nustatyti jam nereikia. Tačiau, kaip matome, automobilio langai nėra skaidrūs jau nuo pagaminimo momento, todėl papildomas tamsinimas turi būti aiškiai įrodytas ir užfiksuotas kaip viršijantis normas ir automobilio gamyklinius duomenis. To padaryta nebuvo. Taip pat nei surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir skiriant baudą, nei nagrinėjant bylą ilgai užsitęsusiuose teismų posėdžiuose, nebuvo nustatyta ir įrodyta, kad priekiniai automobilio langai buvo papildomai tamsinti. Teismas aiškino, kad turėjo galimybę užfiksuoti savo nekaltumą foto nuotraukomis. Tačiau fotoaparatas nėra stiklų skaidrumą nustatantis prietaisas, tad to padaryti jis negalėjo. Teismas atmetė ir minėtą Audi centro pažymą, kaip netinkamą įrodymą, nes nebuvo atlikta automobilio apžiūra. Tačiau pažyma buvo pateikta tokia, kokios reikalavo Vilniaus apygardos administracinis teismas. Buvo prašoma pateikti gamyklinius automobilio duomenis, o ne atlikti apžiūrą. Teismas nutartyje konstatuoja, kad papildomas stiklų tamsinimo apžiūrėjimas naudojant prietaisą nėra privalomas, nes, anot pareigūno, matėsi akivaizdžiai, kad tamsinta plėvele.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliantas kaip pareiškėjas, kreipdamasis į apygardos administracinį teismą, skundė policijos nutarimą dviem pagrindais. Pirma, kad dokumentas neatitinka teisėtumo reikalavimų, nes nebuvo paisoma jo teisių ir, antra, jog jis nubaustas nepagrįstai.
Reikia sutikti su apeliaciniame skunde esančiu tvirtinimu, kad apygardos administracinio teismo nutartyje padaryta nepagrįsta išvada, jog pareigūno nutarimas nubausti A. M. pažeidimo vietoje atitinka nutarimo teisėtumo reikalavimus. Sutinkamai su ATPK 262 straipsnio 2 dalimi, tuo atveju, kada asmuo neginčija padaryto KET pažeidimo ir jam skiriama ne didesnė kaip dviejų šimtų litų bauda už atskirus ATPK numatytus pažeidimus, administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas. Tačiau šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo protokolo buvimo faktas ir jame esantis patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimo tekstas neleidžia daryti išvados, kad pažeidimas buvo pripažintas. Tai patvirtina ir tolesni patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veiksmai. Todėl, kada surašomas administracinis teisės pažeidimo protokolas, turi būti paisoma administracinėn atsakomybėn traukiamojo asmens teisų, numatytų ATPK 272 straipsnyje, t. y. teisės susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pareikšti prašymus ir pan. Be to, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos generalinio komisaro 1999 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 99 patvirtintos Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų tvarkymo ir teisės aktų taikymo instrukcijos 14.7 p., nurodyta, kad tokiu atveju nerekomenduojama pažeidimo vietoje priimti nutarimą. (Nuo 2005 m spalio 10 d. veikia Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcija, 41 punktas).
Todėl pareigūnas turėjo bylos svarstymą paskirti vėliau, kad patrauktajam administracinėn atsakomybėn asmeniui būtų suteikta galimybė, kaip reikalauja įstatymas, pasiruošti bylai. Kadangi tai nebuvo padaryta, todėl teismo nutartyje esanti išvada, jog nuobauda paskirta pagal ATPK reikalavimus, vertintina kaip nepagrįsta. Todėl tiek nutartis, tiek nutarimas, naikintini ir byla grąžintina nutarimą priėmusiai institucijai. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo procesas turi būti atliktas pagal teisės aktuose įtvirtintus principus ir nuostatas ir pareigūno pareiga suteikti galimybę asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn realiai pasinaudoti jam garantuotomis teisėmis, nes negalima daryti išvadas apie teisėtumo nuostatų reikalavimų įvykdymą iš administracinio teisės pažeidimo turinio. Tokie policijos nutarimai besąlygiškai naikinami ir institucija įpareigojama atlikti nubaudimo procedūrą, kad būtų realiai užtikrintos traukiamojo administracinėn atsakomybėn asmens teisės. Kaip minėta, jo teisės numatytos ATPK 272 straipsnio 1 dalyje ir sakoma, kad jis turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba; kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos; apskųsti nutarimą byloje. Administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą.
Taigi, apelianto nurodytos aplinkybės, kurios nepaneigtos, nes negautas atsiliepimas į apeliacinį skundą, niekaip nesiderina su įstatymo nuostatomis.
Kadangi naikinama teismo nutartis dėl neatitikimo teisėtumo reikalavimams, tai nebeanalizuojami su nutarimo ir nutarties pagrįstumu susiję apeliacinio skundo motyvai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 6 d. nutartį ir Vilniaus m. VPK VP VTT Mobiliosios kuopos vyr. patrulio 2005 m. balandžio 8 d. nutarimą dėl A. M. nubaudimo panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos VTT Mobiliajai kuopai nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.