Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, sekretoriaujant G. D., dalyvaujant ieškovo Kazlų Rūdos savivaldybės, atstovaujančios Vaikų teisių apsaugos skyrių, atstovei R. V., atsakovės E. Č. atstovei advokato padėjėjai V. Š., trečiajam asmeniui L. S., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kazlų Rūdos savivaldybės, atstovaujančios Vaikų teisių apsaugos skyrių, ieškinį atsakovams E. Č., H. S., trečiajam asmeniui L. S. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, tėvo atskyrimo nuo vaiko, nuolatinės globos nustatymo, nuolatinio globėjo skyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Ieškovas Kazlų Rūdos savivaldybės administracija, atstovaujanti Vaikų teisių apsaugos skyrių, teismo prašo: neterminuotai apriboti E. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), motinos valdžią dukros P. S., gim. 2002-08-03, atžvilgiu; atskirti P. S., gim. 2002-08-03, nuo tėvo H. S., gim. 1975-04-27, bausmės atlikimo vieta Alytaus pataisos namai, esantys Ulonų g. 8A, Alytuje; nustatyti P. S., gim. 2002-08-03, nuolatinę globą šeimoje; paskirti L. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nuolatiniu P. S., gim. 2002-08-03, globėju; pakeisti 2010-03-17 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl P. S., gim. 2002-08-03, gyvenamosios vietos nustatymo, nustatant jos gyvenamąją vietą atitinkamai kartu su nuolatine globėja L. S. jos gyvenamojoje vietoje; pakeisti 2010-03-17 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl P. S., gim. 2002-08-03, išlaikymo - šiuo sprendimu priteistą 200 litų kas mėnesį išlaikymą iš atsakovės E. Č., uzufrukto teise leisti tvarkyti nuolatinei globėjai L. S.; priteisti iš atsakovo H. S., materialinį išlaikymą jo dukrai P. S., gim. 2002-08-03, iki vaiko grąžinimo tėvui po 200 Lt. periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį po 200 Lt. kas mėnesį iš atsakovo H. S., uzufrukto teise leisti tvarkyti nuolatinei globėjai L. S., nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka; paskirti L. S., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnametės P. S., gim. 2004-06-24, gaunamų pajamų, turto administratoriumi.

Trečiasis asmuo L. S. su ieškiniu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Nustatyta, kad atsakovai E. Č. (buvusi K.), gim. 1983-05-20, ir H. S., gim. 1975-04-27, yra P. S., gim. 2002-08-03, tėvai (b.l. 6). 2008-10-08 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta santuoka tarp atsakovės ir jos buvusio sutuoktinio, atsakovės nepilnametės dukros I. Č. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, priteistas išlaikymas dukrai (b.l. 13-14).

2010-05-20 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu buvo neterminuotai apribota atsakovės motinos valdžia dukros J. K., gim. 2004-02-01, atžvilgiu, nepilnametei nustatyta nuolatinė globa, jos nuolatine globėja paskirta D. K., priteistas išlaikymas dukrai (b.l. 15-16).

2010-03-17 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu nepilnametės P. S. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu H. S., iš motinos E. Č. priteistas išlaikymas dukrai (b.l. 17-18).

2012-08-20 į skyrių kreipėsi nepilnametės P. S. senelė L. S. ir informavo, kad jos anūkės tėvas H. S. yra suimtas. Tą patvirtino gauta informacija iš Kauno tardymo izoliatoriaus, kad H. S. į izoliatorių konvojuotas 2012-08-01. Jam 2012-06-20 Kauno apygardos teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė suėmimas (b.l. 26-30).

Ieškovas nurodo, kad sulaikius nepilnametės P. S. tėvą H. S., su jos motina E. Č. skyriaus darbuotojams susiekti nebuvo galimybės, buvo žinoma, kad ji gyvena užsienyje. Tokiu būdu vaikas liko be įstatyminio atstovo ir tėvų globos. Todėl vadovautis Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002-04-18 įsakymu Nr. 56 patvirtintais Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatais P. S. buvo reikalinga nustatyti laikinąją globa ir paskirti laikinąjį globėją.

2012-08-21 Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. VT-53 P. S. buvo nustatyta laikinoji globa šeimoje, vaiko laikinuoju globėju paskirta jos senelė L. S. (b.l. 12).

Vykdant P. S. laikinosios globos priežiūrą skyriaus darbuotojai lankėsi L. S. namuose. Laikinoji globėja savo pareigas vykdo tinkamai, tarp anūkės ir senelės yra glaudus emocinis ryšys. Mergaitei yra sudarytos tinkamos buities, gyvenimo, auklėjimo ir mokymosi sąlygos.

Ieškovas paaiškino, kad 2013-09-04 skyriuje vyko P. S. globos peržiūra. Mergaitė išreiškė norą gyventi kartu su seneliais. Tėvas H. S. atliekantis bausmę, su dukra palaiko ryšį telefonu, susirašinėja laiškais, globėja mergaitę veža į pasimatymus su tėvu. Motina E. Č. dėl dukros į skyrių nesikreipė, ja nesidomėjo. Materialinio išlaikymo vaikui neteikia abu tėvai. Vaiko globos peržiūros metu buvo priimti siūlymai nustatyti vaikui nuolatinę globą kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo, tėvo atskyrimo nuo dukros (b.l. 19-20).

2013-10-02 skyriuje gautas L. S. prašymas, dėl paskyrimo P. S. nuolatiniu globėju, bei sutikimas vykdyti nuolatinio globėjo funkcijas (b.l. 21). Kitų asmenų prašymų tapti nuolatiniu mergaitės globėju skyriuje negauta. L. S. atitinka globėjams keliamus reikalavimus, ji pateikė visus reikiamus dokumentus.

Ieškovas nurodo, kad 2013-10-07 skyriuje gauta informacija iš Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos PK, kad atsakovės E. Č. atžvilgius atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl vengimo išlaikyti dukrą P. S. pagal Vaikų išlaikymo fondo pareiškimą. Jai pareikštas įtarimas, atsakovė policijoje nurodė, kad gyvena užsienyje (b.l. 41). Atsakovė E. Č. Lietuvoje nedirba (b.l. 36). Atsakovė dukros neaugina nuo 3 mėnesių, ją augino tėvas H. S. padedant jo tėvams. Dukros motina nelankė 6 metus, globėjos teigimu paskutinį kartą jos buvo susitikusios 2013 m. rugpjūčio mėnesį. Tarp atsakovės ir dukros nėra jokio emocinio ryšio, tarpusavio prisirišimo. Paskutiniu metu jos bendrauja tik telefonu, internetu. Atsakovė piktybiškai neteikia išlaikymo dukrai. Todėl įvertinus paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovė E. Č. nevykdo savo pareigų ir motinos valdžios neįgyvendina dėl savo kaltės. Kadangi nėra duomenų, kad padėtis ateityje galėtų pasikeisti, atsakovė praradusi ryšį su dukra ir negalėtų sudaryti palankių sąlygų visapusiškam ir harmoningam vaiko vystymuisi todėl atsakovei motinos valdžia turėtų būti apribota neterminuotai (LR CK 3.180 str., 2d.).

2013-10-08 skyriuje gauta informacija iš Alytaus pataisos namų, kad atsakovas H. S. Kauno apygardos teismo 2012-11-13 nuosprendžiu nuteistas 4 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pabaiga 2016-07-29 (b.l. 42). Skyriuje duomenų, kad atsakovui auginant dukrą jis piktnaudžiautų tėvo valdžia ar būtų pažeidžiamos vaiko teisės ar teisėti interesai negauta. Būdamas įkalinimo įstaigoje atsakovas išlaikymo dukrai neteikė. Įvertinus esamas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovas H. S. negyvena kartu su dukra dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių - buvimo įkalinimo įstaigoje. Toliu būdu, ieškovo nuomone, jis negali vykdyti savo pareigų dukrai, ją auklėti ir prižiūrėti, atstovauti vaiko interesus, kad ir nepiktnaudžiaudamas tėvo valdžia, todėl atsakovas teismo sprendimu atskirtinas nuo dukros.

Atsakovė E. Č. nurodo, kad ji savo praeities klaidas suprato, šiuo metu gyvena ir dirba Anglijoje, siekia susigrąžinti visas savo dukras. Pateikė pažymą apie gaunamą darbo užmokestį (b.l. 59-60, 111-113), taip pat kitoje civilinėje byloje (Nr. 2-120-571/2014) išreikalautas ir gautas iš Anglijos Vaikų ir šeimos teismo Konsultacinės ir paramos tarnybos pranešimas apie E. Č. turimas gyvenimo ir buities sąlygas bei gyvenamąjį būstą (b.l. 114-129).

Trečiasis asmuo L. S. paaiškino, kad anūkę Paulina augina nuo 3 mėnesių, tarp jų yra stiprus emocinis ryšys, mergaitė močiutę vadina mama. Atsakovė E. Č. niekada neaugino dukros, ja nesidomėjo, išlaikymo nemokėjo. Paulina nenori gyventi su motina, ją vadina vardu, išvažiuoti iš Lietuvos taip pat nenori. L. S. prašo teismo palikti anūkę gyventi kartu su ja.

CK 3.165 straipsnyje nustatytas tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinys. Atlikdami savo pareigas, tėvai, palyginti su kitais asmenimis, turi pirmumo teisę. Tai reiškia, kad tėvams suteikta pirmumo teisė auklėti vaiką, rūpintis jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, taip pat spręsti kitus su juo susijusius klausimus. Tik kai nė vienas iš tėvų negali rūpintis vaiku, ši pareiga gali būti perduota kitiems asmenims.

Tačiau šios kategorijos bylose sprendžiamas ne tik tėvų pirmumo teisės auklėti ir auginti savo vaiką, bet ir vaiko teisės augti ir bręsti tinkamomis sąlygomis klausimas, kokie yra vaiko ir motinos tarpusavio socialiniai – dvasiniai – moraliniai ryšiai ir kaip jie gali būti atkuriami.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje įtvirtintas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą.

Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir pasekmių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Nagrinėjamoje byloje ieškinys dėl tėvystės teisių apribojimo yra pareikštas motinai (atsakovei), dėl to sprendžiant ginčą dėl tėvystės teisių apribojimo būtina nustatyti atsakovės priešingus teisei veiksmus. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaiku; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė.

Vaiko teisių apsaugos tarnyba, pareikšdama ieškinį dėl tėvystės teisių neterminuoto apribojimo motinai dėl dukros P., kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad motina nuo dukros gimimo Paulina nesidomėjo, visiškai nebendravo, neskyrė išlaikymo vaikui, nedalyvavo auklėjant vaiką; vaiku nesirūpino, jo neaugino, nedalyvavo vaiko gyvenime.

Remiantis nurodytomis aplinkybėmis ieškiniu prašyta taikyti motinos valdžios apribojimą dėl to, kad motina vengia atlikti savo pareigas dėl dukros ir ja nesirūpina, nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių tėvai negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios (CK 3.180 straipsnio 1 dalis, 3.155 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Teismas pažymi, kad tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžia. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

Posėdžio metu buvo apklausta nepilnametė P. S., kuri išreiškė norą likti gyventi globėjos (senelės) L. S. šeimoje. Kiekvienas ginčas, susijęs su vaikais, sprendžiamas pirmiausia žiūrint vaiko interesų ir teismas pasisako ar motinos valdžios ribojimas atitinka P. S. interesus (LR CK 3.3 str., 181 str.2 d., LR CPK 376 str.). Teismas į vaiko norą gali neatsižvelgti, nustačius, kad toks vaiko noras neatitinka (prieštarauja) vaiko interesams.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad atsakovė E. Č. turi tinkamas sąlygas vaikui augti, tačiau ji nėra reikiamai pasirengusi vykdyti tėvų valdžią, neturi įgūdžių pastoviai rūpintis vaiku, nėra atkūrusi emocinio ryšio su dukra, neteikia jai pastovaus išlaikymo bei dukra nenorinti gyventi su motina.

Atsakovė turi įrodinėjimo pareigą, patvirtinti aplinkybes, kad jos elgesys yra pasikeitęs ir ji gali tinkamai auklėti dukrą, ir kad tėvų valdžios apribojimas prieštarauja vaiko interesams. Iš byloje nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad atsakovės elgesys pradėjo keistis (ji dirba, pradėjo bendrauti su dukra), tačiau pasikeitimai nėra pakankami.

Teismas pažymi, kad vaiko, taip pat tėvų teisių, nustatytų CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, įgyvendinimo ribojimas galimas įstatymo nustatyta tvarka ir analizuojant susidariusią padėtį (faktines aplinkybes) dėl CK 3.180 straipsnio nuostatų taikymo. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas ginčo santykiams, turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, reiškiančiu, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad teismas, nenustatęs pagrindo apriboti tėvų valdžią, esant įstatyme nustatytam pagrindui, gali taikyti švelnesnę vaiko interesų apsaugos priemonę, remdamasis CK 3.183 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, jog nagrinėjantis ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo teismas nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą, atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaiko interesus. CPK normose, reglamentuojančiose bylų, kylančių iš šeimos santykių, nagrinėjimo ypatumus, taip pat nustatyta teismo teisė, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teisme paaiškėjusias bylos aplinkybes, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, bet yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK XIX skyrius ,,Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“). CK ir CPK įtvirtintos teisės normos, kuriose nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimą (LAT 2008-05-08 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-209/2008).

Teismų praktika formuojama ta linkme, kad, esant bylos duomenimis patvirtintai teisinei situacijai, kai vaiko ir tėvų ryšiai nesusiformavę, teismas turėtų svarstyti galimybę taikyti atitinkamą įstatyme nustatytą tėvų valdžios ribojimo priemonę kartu ją derinant su įstatyme nustatytomis vaiko teisių įgyvendinimo priemonėmis, taip pat ir galimybę atkurti ryšius su šeima. Taigi vaiko laikinąja globa užtikrinamas vaiko geriausių interesų įgyvendinimas, tačiau kartu negali būti paneigta biologinių tėvų teisė turėti galimybes bendrauti su vaiku, vaiko perdavimas globai turėtų būti laikomas laikina priemone, kurios taikymas turėtų būti sustabdytas, kai tik aplinkybės leidžia tai padaryti. Kiekvienas laikinos globos taikymo atvejis turėtų būti suderintas su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką.

Pirmiau nurodyta, kad tėvų valdžia gali būti ribojama esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, pasirenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, ar taikomas laikinas, ar neterminuotas ribojimas. Nesant tėvų kaltės dėl CK 3.180 straipsnyje nurodytų sąlygų, vaikas gali būti atskiriamas nuo tėvų (CK 3.179 straipsnis). Pažymėtina, kad teismas turi išanalizuoti pateiktus įrodymus ir nustatyti, ar yra CK 3.180 straipsnio 2 dalyje išvardytos sąlygos riboti tėvų valdžią. Tokias sąlygas nustačius, reikia išanalizuoti konkrečias aplinkybes, iš kurių turi būti sprendžiama, ar yra duomenų, kad ateityje padėtis gali pasikeisti ir ar tėvai galės tinkamai vykdyti tėvų pareigas, dėl to gali būti laikinai ribojama tėvų valdžia (LAT 2008-05-08 civ. byla Nr. 3K-3-2069/2008).

Teismas sprendžia, atsakovė E. Č. pakeitė savo gyvenimo būdą, todėl yra tikimybė, kad ateityje galės tinkamai vykdyti savo, kaip motinos, pareigas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju taikytinas laikinas motinystės teisių apribojimas, tuo suteikiant galimybę atsakovei palaipsniui užmegzti ryšius su dukra, dalyvauti jos gyvenime (CK 3.180 str.). Dėl šių priežasčių ieškinys šioje dalyje tenkintinas dalinai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją - tėvų valdžios apribojimą. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

2010-03-17 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu nepilnametės P. S. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu H. S., iš motinos E. Č. priteistas išlaikymas dukrai (b.l. 17-18). 2012-08-20 į skyrių kreipėsi nepilnametės P. S. senelė L. S. ir informavo, kad jos anūkės tėvas H. S. yra suimtas. Tą patvirtino gauta informacija iš Kauno tardymo izoliatoriaus, kad H. S. į izoliatorių konvojuotas 2012-08-01. Jam 2012-06-20 Kauno apygardos teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė suėmimas (b.l. 26-30). Atsakovas H. S. Kauno apygardos teismo 2012-11-13 nuosprendžiu nuteistas 4 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pabaiga 2016-07-29 (b.l. 42). Byloje duomenų, kad atsakovui auginant dukrą jis piktnaudžiautų tėvo valdžia ar būtų pažeidžiamos vaiko teisės ar teisėti interesai nėra. Būdamas įkalinimo įstaigoje atsakovas išlaikymo dukrai neteikė. Įvertinus esamas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovas H. S. negyvena kartu su dukra dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių - buvimo įkalinimo įstaigoje. Toliu būdu, jis negali vykdyti savo pareigų dukrai, ją auklėti ir prižiūrėti, atstovauti vaiko interesus, kad ir nepiktnaudžiaudamas tėvo valdžia, todėl atsakovas atskirtinas nuo dukros. Dėl šių priežasčių ieškinys šioje dalyje tenkintinas.

Atskyrus vaiką nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos pagrįstos giminystė ( LR CK 3.179 str. 2d). Prašymą panaikinti vaiko atskyrimą nuo tėvų (tėvo) gali paduoti tėvai, vaiko globėjas, artimieji vaiko giminaičiai, valstybinė vaiko teisų apsaugos institucija, prokuroras (LR CK 3. 182 str. 4 d.).

Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu skiria vaikui globą ir nustato jo gyvenamąją vietą ( CK 3.183 str. 4d.). Ieškovas prašo paskirti L. S. P. S. globėja ir jos turto administratore, kadangi L. S. gyvena tvarkingai, materialiai apsirūpinusi, neturinti žalingų įpročių, sveika, atitinkanti globėjai keliamus reikalavimus. Kitų asmenų prašymų dėl P. globos negauta. P. S. nustatytina nuolatinė globa ir jos globėja bei turto paprastąja administratore skirtina L. S., nes bylos nagrinėjimo metu nenustatyta pagrindų, numatytų CK 3.269 straipsnyje, draudžiančių skirti asmenį vaiko globėju. Vaiko globos vieta nustatytina globėjo gyvenamojoje vietoje (CK 3.265 str. 1 d. 1p.). Vaiko globėjas privalo užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą, rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi, auklėti vaiką, spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis, netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams, palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ir artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais, rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius, rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje ( CK 3.271 str.). Globėjas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus; turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (CK 3.272 str.). Administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais ( CK 4.242 str., 4.240 str., 4.243 str.).

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka tiek apribojus tėvų valdžią, tiek atskyrus vaiką nuo tėvų, todėl spręstinas materialinis išlaikymas (LR CK 3.195 str.).

Nesant ginčo dėl kitų ieškinio reikalavimų – pakeisti 2010-03-17 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl P. S., gim. 2002-08-03, gyvenamosios vietos nustatymo, nustatant jos gyvenamąją vietą atitinkamai kartu su nuolatine globėja L. S. jos gyvenamojoje vietoje; pakeisti 2010-03-17 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl P. S., gim. 2002-08-03, išlaikymo - šiuo sprendimu priteistą 200 litų kas mėnesį išlaikymą iš atsakovės E. Č., uzufrukto teise leisti tvarkyti nuolatinei globėjai L. S.; priteisti iš atsakovo H. S., materialinį išlaikymą jo dukrai P. S., gim. 2002-08-03, iki vaiko grąžinimo tėvui po 200 Lt. periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį po 200 Lt. kas mėnesį iš atsakovo H. S., uzufrukto teise leisti tvarkyti nuolatinei globėjai L. S., nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Todėl ieškinys šiose dalyse taip pat tenkintinas (CK 3.179, 3.180, 3.183 str., 4 d.; 3.194 str. l d.; 3.195 str.; 3.251 str. l d.; 3.256 str.; 3.252 str. 1 d. 2 p ir 2 d. 1 p.; 3.265 str. l p.).

Iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos: iš atsakovės E. Č. – 144 Lt žyminis mokestis ir 29 Lt teismo pašto išlaidos valstybei; iš atsakovo H. S. – 72 Lt žyminis mokestis ir 29 Lt teismo pašto išlaidos (CPK 93, 96 str.).

Sprendimas dalyje dėl globos nustatymo, globėjo skyrimo, materialinio išlaikymo išieškojimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str.).

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Ieškinį tenkinti dalin ai.

Terminuotai apriboti E. Č., a/k (duomenys neskelbtini) gim(duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), motinos valdžią dukros P. S., gim. 2002-08-03, atžvilgiu.

Atskirti P. S., gim. 2002-08-03, nuo tėvo H. S., a/k (duomenys neskelbtini) gim. 1975-04-27, bausmės atlikimo vieta Alytaus pataisos namai, esantys Ulonų g. 8A, Alytuje.

Nustatyti P. S., gim. 2002-08-03, nuolatinę globą šeimoje.

Paskirti L. S., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nuolatiniu P. S., gim. 2002-08-03, globėju.

Pakeisti 2010-03-17 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl P. S., gim. 2002-08-03, gyvenamosios vietos nustatymo, nustatant jos gyvenamąją vietą atitinkamai kartu su nuolatine globėja L. S., a/k (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Pakeisti 2010-03-17 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl P. S., gim. 2002-08-03, išlaikymo - šiuo sprendimu priteistą 200 litų kas mėnesį išlaikymą iš atsakovės E. Č., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), uzufrukto teise leisti tvarkyti nuolatinei globėjai L. S., a/k (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo H. S., a/k (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą jo dukrai P. S., gim. 2002-08-03, iki vaiko grąžinimo tėvui po 200 Lt periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį po 200 Lt kas mėnesį, uzufrukto teise leisti tvarkyti nuolatinei globėjai L. S., nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2013-10-15, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti L. S., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nepilnametės P. S., gim. 2004-06-24, gaunamų pajamų, turto administratoriumi.

Priteisti iš atsakovės E. Č., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 144 Lt žyminio mokesčio ir 29 Lt teismo pašto išlaidų valstybei.

Priteisti iš atsakovo H. S., a/k (duomenys neskelbtini) šiuo metu atliekančio bausmę Alytaus pataisos namuose, Ulonų g. 8a, Alytus, 72 Lt žyminio mokesčio ir 29 Lt teismo pašto išlaidų.

Sprendimą dalyje dėl globos nustatymo, globėjo skyrimo, išlaikymo išieškojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės rajono apylinkės teismą.