- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-12-22
- Bylos Nr.
- N-62-1935-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Artūras Drigotas
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I S
2006 m. gruodžio 22 d.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pirmininko), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal F. Ū. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 14 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūros 2006 m. balandžio 4 d. nutarimu F. Ū. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 85 straipsnio 5 dalyje numatytojo pažeidimo padarymą nubaustas 250 litų bauda, nes jis 2006 m. kovo 30 d. savo motinos gyvenamojo namo kieme, esančiame Kėdainių r., Ąžuolaičių kaime, nušovė T. R. nuo grandinės nutrūkusį šunį.
II.
F. Ū. kaip pareiškėjas kreipėsi į apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nes jis, nors pripažino nušovęs šunį, tačiau tokiais veiksmais jis nepadarė teisės pažeidimo, nes nušovė valkatavusį šunį, kuris puolė jo šunis. Svetimas šuo buvo agresyvus jo atžvilgiu, kas rodė, kad jis galėjo būti ir pasiutęs. Tai vyko tamsiu paros metu, ir tik nušovęs šunį, jis pastebėjo, kad jis buvo su grandine. Be to, tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek nutarime nurodyta neteisinga įvykio data, nenurodytas būtinas pažeidimo elementas - įvykio laikas.
Žemesnės instancijos teismas
Apygardos administracinio teismo nutartimi po bylos išnagrinėjimo pagal skundo argumentus pripažinta, kad skundas tenkintinas iš dalies. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad F. Ū. teisėtai yra nubaustas už pažeidimo, numatyto ATPK 85 straipsnio 5 dalyje, padarymą, jam pagrįstai paskirta 250 litų bauda. F. Ū. kaltę patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas bei kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 4 punktas numato, kad benamiai šunys ir katės nėra laikomi medžiojamaisiais gyvūnais, medžioklės plotų naudotojai turi teisę gaudyti ir numarinti medžioklės plotuose sutiktus šunis ir kates, o sunaikinti benamius šunis ir kates jų nesugavus leidžiama tik tuo atveju, jeigu benamis šuo ar katė kelia grėsmę žmonių sveikatai ar turtui, taip pat jeigu atitinkamoje vietovėje tam tikru laiku Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba užfiksavo šių gyvūnų platinamų užkrečiamųjų ligų atvejus ir medžioklės plotų naudotojams išdavė tai liudijančią pažymą arba vietovė savivaldybės mero potvarkiu yra paskelbta pasiutligės grėsmės zona. Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžiama, kad benamiai gyvūnai - tai naminiai ar buvę prijaukinti laukiniai gyvūnai, netekę ryšio su savininkais, o 16 straipsnio 3 dalis draudžia naikinti benamius gyvūnus juos nesugavus, išskyrus atvejus, kai kyla epizootijos pavojus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad F. Ū. gyvenamojo namo kieme nušovė šunį, kuris buvo su grandine. Teismas padarė išvadą, jog F. Ū. privalėjo įsitikinti, ar į kiemą atbėgęs šuo tikrai benamis, o ne laikinai ištrūkęs iš savininko priežiūros gyvūnas, ir galėjo tai padaryti. Administracinio teisės pažeidimo tyrimo metu F. Ū. paaiškinime nurodė, jog šunį nušovė, nes jis turėjo kontaktą su jo veisline kale, o kadangi buvo prietema, tai nematė, kad šuo su grandine ir palaikė jį valkataujančiu. Šiuose paaiškinimuose F. Ū. nenurodė, kad svetimas šuo buvo agresyvus ir kėlė pavojų. Pripažinta, kad incidentas užtruko pakankamą laiko tarpą, kuris leido asmeniui adekvačiai įvertinti situaciją ir pasirinkti teisės normų reikalavimus atitinkantį elgesio variantą.
Nagrinėjant administracinę bylą nustatyta lengvinanti aplinkybė. Nors nutarimą priėmęs pareigūnas savo nutarime konstatavo, kad atsakomybę sunkina įvykio aplinkybės, tačiau teismas pripažino, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nes jos buvo nepagrįstai inkriminuotos. Dėl šios priežasties bauda sumažinta iki 100 litų.
III.
F. Ū. apeliaciniame skunde prašoma panaikinti priimtus dokumentus dėl jo nubaudimo ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodyta, kad nutarimas bei nutartis nepagrįsti, todėl naikintini. Pažeidimo jis nepadarė, tačiau neginčija, kad valkataujantį šunį iš tikrųjų nušovė namo, kuriame gyvena, kieme. Atbėgęs valkataujantis šuo buvo agresyvus, puolė jo šunis ir su jais pjovėsi, puolė jį, galėjo būti pasiutęs. Visiškai nesuprantamas nutarties motyvas, kad jis privalėjo įsitikinti, kad šuo benamis ir tokią galimybę turėjo. Teismas neteisingai nutartyje nurodė, kad jis administracinio teisės pažeidimo tyrimo metu nenurodė, jog svetimas į kiemą atbėgęs šuo buvo agresyvus ir kėlė pavojų jam ir jo šunims. Tai netiesa. Administracinio teisės pažeidimo protokolo grafoje įrašyta, kad kieme, gyvenvietės teritorijoje jis nušovė valkataujantį šunį, buvo prietema, todėl jis nepastebėjo, kad šuo su grandine, šuo elgėsi agresyviai, su jo šunimis turėjo kontaktą. Taigi, iš šio nors ir labai trumpo paaiškinimo matyti, kad jis šuns agresyvumą, kaip vieną iš pasiutusio šuns požymių, nurodė iš pat pradžių, savo aiškinimo nekeitė ir teisme. Liudytojas V. P. jo aiškinimą patvirtino, nes iš tikrųjų jis šauksmais bandė nubaidyti šunį nuo savęs, kad galėtų nulipti nuo statinės, ant kurios jis buvo užvytas, o jam nulipus, šuniui vėl jį puolant į jį šovė, nes kitos išeities nebeturėjo, nes šuo būtų įkandęs. Liudytojas V. P. patvirtino, kad matė, jog jis stovėjo užlipęs ant statinės savo kieme ir rėkavo, šunys lojo. Normaliomis sąlygomis jis tikrai nebūtų nakties metu lipęs ant statinės ir ten stovėjęs. Taigi, teismas padarė neteisingą išvadą, kad neva svetimas šuo nekėlė grėsmės. Šuo buvo didelis, vienodo dydžio su laikų veislės šunimis. Teismas neteisingai nurodė, kad Ąžuolaičių kaimas ir apylinkės nebuvo paskelbta pasiutligės grėsmės zona. Byloje yra Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pažyma apie tai, kad ši vietovė, kur nušovė šunį, 2006 m. sausio mėn. 19 d. buvo paskelbta pasiutligės židiniu ir jis apie tai žinojo. Ar buvo panaikintas pasiutligės grėsmės zonos galiojimas, nebuvo oficialiai pranešta. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jo elgesys nušovus šunį prieštarauja vėlesniems paaiškinimams. Kadangi buvo jau naktis, jis neturėjo galimybės nušautą šunį pristatyti patikrinimui į veterinarinę tarnybą, kuri yra Kėdainių mieste, tai yra už 15 kilometrų nuo Ąžuolaičių kaimo. Veterinarinė tarnyba pradeda darbą 8 val. ir baigia 17 val. Jis užsimovęs guminėmis pirštinėmis šuns lavoną įdėjo į plastmasinį maišą, po to į nenaudojamą šiukšlių konteinerį, kad atsitiktinai niekas neprieitų, be to, konteineryje buvo šalta, kadangi naktimis dar šalo. Kitos dienos anksti ryte darbo reikalais išvažiavo į kaimyninį Radviliškio rajoną ir grįžęs būtų nuvežęs šuns lavoną iki darbo pabaigos į veterinarinę tarnybą Kėdainiuose, tačiau jį telefonu išsikvietė aplinkos apsaugos inspektorius Alfonsas Čeida, liepęs važiuoti į namus, jis parodė konteinerį, kuriame buvo šuns lavonas.
Atsiliepimas
Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūros atsiliepime į apeliacinį skundą argumentuotai nesutinkama su apeliacinio skundo teiginiais. Teigiama, kad tiek rajono agentūros darbuotojai, tiek apygardos administracinis teismas įvertino visas įvykio aplinkybes ir todėl teismo priimta nutartis yra logiška ir teisinga.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apygardos teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą pagal F. Ū. skundo argumentus turėjo nustatyti, ar patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra jam inkriminuotojo pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro keturi tarp savęs organiškai susiję elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Subjektyvioji pusė – asmens psichinis santykis su vykdoma priešinga teisei veika.
Iš apeliacinio skundo matyti, kad nesutinkama su teismo nutartyje padarytosiomis išvadomis ir ginčijamas teismo padarytojo įrodymų vertinimo atitikimas įstatymo nuostatoms. ATPK 257 straipsnis numato, kad įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas — tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta surinkus visus reikiamus įrodymus, išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškėlus ir ištyrus visas galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teismas bylos fakto aplinkybes nustatė, vertino ir išaiškino tinkamai ir teisingai, jas neištyrė ir išsiaiškino. Teisminio nagrinėjimo metu išaiškintos ir nustatytos aplinkybės tinkamai išdėstytos nutartyje. Byloje yra įrodymų analizė. Taigi, teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Priešingai, apeliantas nepateikė neginčijamų ir nereikalaujančių vertinimo duomenų, kurie parodytų teismo padarytojo vertinimo nenuoseklumą ir prieštaringumą, o pateikė incidento situaciją iš jam priimtinos pozicijos ir padarė sau palankias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra naujų aplinkybių, kurios būtų buvusios nežinomos bylos nagrinėjimo teisme metu. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo keisti ar naikinti apygardos administracinio teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą, F. Ū. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.