Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2010-03-03 · Administracinė byla Nr. I-245-583/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-03
Bylos Nr.
I-245-583/2010
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00075-2010-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Remigijus Arminas
Pareiškėjas
J. T.
Atsakovas
Klaipėdos
Kategorijos
  • 64.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-245-583/2010Proceso Nr. 3-63-3-00075-2010-0;Procesinio sprendimo kategorija 64.3;63.3.8;73 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2010 m. kovo 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, susipažinęs su pareiškėjo J. T. skundu atsakovui Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržai dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir rašytinio proceso tvarka spęsdamas skundo padavimo termino atnaujinimo bei skundo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą skundu nurodydamas, jog 2008 m. gruodžio 3 d. įregistruotas Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržoje (toliau ir – Darbo birža), suteiktas bedarbio statusas ir išduota „Ieškančio darbo atmintinė“ (toliau ir – Atmintinė).

2008 m. gruodžio 5 d. atvykus į Darbo biržą, Atmintinėje buvo įrašyta kita atvykimo data – 2008 m. gruodžio 10 d. Tačiau minimą dieną susirgo ir negalėjo atvykti į Darbo biržą. Apie negalėjimą atvykti nurodytu laiku informavo Darbo biržos darbuotoją. Dėl susirgimo gydėsi namie, o 2009 m. sausio 26 d. pablogėjus sveikatos būklei, buvo paguldytas gydymui į Klaipėdos miesto universitetinę ligoninę, iš kurios išrašytas gydytis ambulatoriškai 2009 m. vasario 3 d. Tą pačią dieną nuvyko į Darbo biržą, kurios darbuotoja Atmintinėje įrašė kito atvykimo datą - 2009 m. kovo 12 d. ir padarė įrašą, jog 2008 m. gruodžio 10 d. sustabdytas bedarbio statusas. 2009 m. kovo 12 d. atvykus į Darbo biržą pateikė medicininę pažymą pateisinančią neatvykimo priežastis nuo 2008 m. gruodžio 10 d. iki 2009 m. sausio 25 d. bei nedarbingumo pažymėjimą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 26 d. iki 2009 m. vasario 3 d., tačiau į šias aplinkybes nebuvo atsižvelgta ir jos nebuvo pripažintos pateisinamomis bei neatstatytas bedarbio statusas.

2009 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje iš kitų bedarbių sužinojo, kad pagal nedarbo draudimo stažą jam priklausytų bedarbio pašalpa, todėl kreipėsi į Darbo biržą. Tačiau pateikus dokumentus buvo apkaltintas jog jie galimai suklastoti. 2009 m. spalio 15 d. kreipėsi raštu į Darbo biržos direktorių, kuris 2009 m. spalio 29 d. atsakymu Nr. SR-2972(3.15) nurodė, jog vadovaujantis ieškančių darbo asmenų registravimo ir apskaitos teritorinėse darbo biržose sąlygų ir tvarkos aprašo 20.2.3 punktu, nuo 2008 m. gruodžio 10 d. buvo sustabdytas bedarbio statusas ir dėl to nepaskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka. Nesutikdamas su Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržos atsakymu, kreipėsi į Lietuvos darbo biržą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri 2009 m. gruodžio 14 d. atsakymu nurodė, jog bedarbio statusas sustabdytas pagrįstai.

Pareiškėjo manymu atsakovas nuo 2008 m. gruodžio 10 d. sustabdydamas bedarbio statusą, nesilaikė teisinio reglamentavimo ir jį pažeidė, kadangi visi duomenys pateisinantys neatvykimą į darbo biržą 2008 m. gruodžio 10 d. buvo pateikti, todėl atsakovas nepagrįstai atsisakė paskirti ir išmokėti nedarbo socialinio draudimo išmoką nuo 2008 m. gruodžio 11 d.

Šalies argumentai

Pareiškėjas šiais ir detaliau skunde išdėstytais argumentais prašo teismą:

1. panaikinti Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržos direktoriaus Andriaus Adomaičio 2008 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. BS-234 pirmuoju punktu patvirtinto 1 priedo „Asmenų, kuriems sustabdytas bedarbio statusas, sąrašas“ 2 eilutę, kurioje įrašytas J. T.;

2. įpareigoti Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržą apskaičiuoti, paskirti ir išmokėti pareiškėjui nedarbo socialinio draudimo išmoką nuo 2008 m. gruodžio 11 d.

Su skundu pateikiamas prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą, kuriame nurodomos tos pačios aplinkybės dėl kurių neatvyko registruotis į Darbo biržą 2008 m. gruodžio 10 d. bei nurodoma kokiomis aplinkybėmis sužinojo, jog pagal nedarbo draudimo stažą jam priklausė pašalpa (nedarbo socialinio draudimo išmoka). Taip pat nurodo, kad po susirašinėjimo su Darbo biržos teritoriniu padaliniu bei Lietuvos darbo birža, nusprendė kreiptis į teismą, tačiau kreipimosi į teismą procesas užtruko dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo procedūrų, o vėliau ir dėl skundo rengimo procedūrų. Prašymu pareiškėjas teismo prašo atnaujinti terminą skundui paduoti.

Kaip matyti iš skundo ir kartu su skundu teikiamų įrodymų, pareiškėjas Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržoje buvo įregistruotas ir bedarbio statusas jam suteiktas 2008 m. gruodžio 3 d. Pareiškėjui išduotoje „Ieškančio darbo atmintinėje“, jos skyriuje „Prašome atvykti į darbo biržą“ įrašyta: pirmoje eilutėje – atvykimo į darbo biržą data – 2008 m. gruodžio 5 d., laikas – 11 val. 40 min., specialisto parašas; antroje eilutėje – tik įrašas 2008 m. gruodžio 10 d. 2008 m. gruodžio 5 d. pareiškėjui sudarytas „Individualus įsidarbinimo planas (kaip asmeniui, negalinčiam konkuruoti darbo rinkoje)“, (plano forma A), kuriame buvo numatyti galutiniai tikslai – įdarbinti nekvalifikuotam darbui – darbininkas, automobilio vairuotojas, planuojama data – 2009 m. rugsėjo 30 d. Individualiame įsidarbinimo plane darbo biržos atstovė - konsultantė ir pareiškėjas parašais patvirtino susitarimą, kad kartu bus planuojamos veiklos priemonės, padedančios jam greičiau integruotis į darbo rinką, kad darbo birža įsipareigoja suteikti galimybę dalyvauti šiame plane numatytose priemonėse, o pareiškėjas įsipareigoja būti aktyviu ir dalyvauti numatytose aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse. 2008 m. gruodžio 5 d. numatytos priemonės susipažinti su darbo paieškos būdais ir metodais bei išmokti naudotis savarankiškomis informavimo priemonėmis, nuvykti pas darbdavį dėl įsidarbinimo. 2008 m. gruodžio 5 d. kliento apsilankymo kortelėje (forma C) įrašyti duomenys apie tai, kad pareiškėjui suteikta informacija apie darbo biržos teikiamas paslaugas, sudarytas individualaus įsidarbinimo planas, duota rekomendacija „Uostamiesčio taksi“ - vairuotojas. Kito apsilankymo data nurodyta 2010 m. gruodžio 10 d. 10:20. Pareiškėjui 2008 m. gruodžio 10 d. neatvykus į darbo biržą, 2008 m. gruodžio 11 d. Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržos direktoriaus įsakymo Nr. BS-234 1 priedu pareiškėjui sustabdytas bedarbio statusas ir neskirta nedarbo draudimo išmoka.

Taigi šioje byloje ginčas yra kilęs dėl bedarbio statuso sustabdymo ir nedarbo išmokos neskyrimo. Pareiškėjas neginčija, kad yra praleidęs skundo padavimo terminą reiškiamiems reikalavimams ir prašo teismą skundo padavimo terminą atnaujinti dėl įvardijamų priežasčių, kurias laiko svarbiomis.

Motyvuojamoji dalis

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ), 33 straipsnio 1 dalis numato, kad jei specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per 1 mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo tos dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai šis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-301/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-100/2005).

Iš pareiškėjo pateiktos „Ieškančio darbo atmintinės“, jos skyriaus „Informacija apie suteiktą statusą, jo pakeitimą, sustabdymą ir terminus“ nustatyta, kad įrašas Atmintinėje apie bedarbio statuso sustabdymą nuo 2008 m. gruodžio 10 d. padarytas 2009 m. vasario 3 d., kai pareiškėjas nuvyko į darbo biržą. Šias įrašo padarymo aplinkybes nurodo pats pareiškėjas (skundo 3 pastraipa). Kartu su skundu teikiami pareiškėjo 2009 m. spalio 15 d. ir 2009 m. lapkričio 11 d. prašymai, kuriais pareiškėjas kreipėsi į atsakovą ir Lietuvos darbo biržą, nurodydamas, kad nepagrįstai sustabdytas bedarbio statusas ir neskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka. Atsakovas 2009 m. spalio 29 d. raštu Nr. SR-2972(3.15), o Lietuvos darbo birža 2009 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. Sg-100 nurodė, jog pareiškėjui nuo 2008 m. gruodžio 10 d. bedarbio statusas 3 mėnesiams buvo sustabdytas teisėtai.

Taigi iš Atmintinėje padarytų įrašų apie bedarbio statuso sustabdymą, pareiškėjo susirašinėjimo su atsakovu ir Lietuvos darbo birža akivaizdu, kad pareiškėjas apie ginčijamu atsakovo 2008 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. BS-234 sustabdytą bedarbio statusą ir jo teisines pasekmes turėjo sužinoti ne vėliau kaip 2009 m. kovo 3 d., kai jo paties teigimu, jis susipažino su padarytu įrašu „Ieškančiojo darbo atmintinėje“ (skundo 3 pastraipa). Pareiškėjas nuo momento kai buvo padarytas įrašas atmintinėje apie bedarbio statuso sustabdymą (2009 m. vasario 3 d.), nurodo eilę kartų buvo nuvykęs į Darbo biržą, kur jo teigimu jis reiškė reikalavimą atstatyti jo bedarbio statusą bei skirti nedarbo išmoką, tačiau buvo atsisakyta patenkinti jo prašymą. Apsilankymai darbo biržoje fiksuoti ir „Ieškančiojo darbo atmintinėje“, taigi nekyla abejonių, jog pareiškėjui buvo žinoma apie bedarbio statuso sustabdymą, ko pasekoje neskirta ir nedarbo socialinio draudimo išmoka. Tai patvirtina ir 2009 m. spalio 15 d. ir 2009 m. lapkričio 11 d. prašymai, kuriais pareiškėjas kreipėsi į atsakovą ir Lietuvos darbo biržą, nurodydamas, kad nepagrįstai sustabdytas bedarbio statusas ir neskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka. Pareiškėjas savo prašyme dėl termino atnaujinimo taip pat akcentuoja, jog apie jam priklausančią nedarbo draudimo išmoką sužinojo 2009 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje ar rugsėjo mėnesio pradžioje. Tačiau nežiūrint minimų aplinkybių, pareiškėjas skundu į teismą kreipėsi tik 2010 m. vasario 26 d., t.y. praėjus metams nuo to momento kai jam tapo žinoma informacija apie bedarbio statuso laikiną sustabdymą.

Įstatymo leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu - akto įteikimu asmeniui bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamo akto pagrindinius elementus momentu. Asmeniui, kurio teises įtakoja administracinis aktas, sužinojus apie tokio akto priėmimą ir jam siekiant realizuoti teisę ginčyti administracinį aktą, jis pats turi būti apdairus ir veikti operatyviai siekiant savo teisių gynybos. 2009 m. vasario 3 d. pareiškėjui atvykus į darbo biržą ir pateiktoje „Ieškančiojo darbo atmintinėje“ darbo biržos darbuotojai padarius įrašą apie bedarbio statuso sustabdymą nuo 2008 m. gruodžio 10 d., vėliausiai 2009 m. kovo 3 d. pareiškėjui tapo žinoma (taip nurodoma skunde) apie bedarbio statuso sustabdymą. Šios aplinkybės dar detaliau jam tapo žinomos atsakovui 2009 m. spalio 29 d. raštu atsakius į jo 2009 m. spalio 15 d. skundą ir Lietuvos darbo biržai 2009 m. gruodžio 14 d. raštu atsakius į jo 2009 m. lapkričio 11 d. skundą. Todėl akivaizdu, kad pareiškėjas siekdamas savo teisių gynybos turėjo galimybę kreiptis skundu į teismą per įstatymo nustatytą terminą, t.y. per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie ginčijamo akto priėmimą dienos. Net ir pripažinus, kad minimais raštais pateiktoji informacija apie ginčijamo akto turinį dėl subjektyvių priežasčių pareiškėjui buvo nepakankama, jis veikdamas apdairiai turėjo galimybę kuo operatyviau prašyti išsamesnės informacijos apie aktą ar reikalauti pateikti patį aktą, tačiau dėl šio akto pateikimo ar jo turinio detalizavimo nesikreipė ilgiau nei vienerius metus.

Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad apie ginčijamą aktą iki šiol jam nebuvo žinoma ir jis apie jį sužinojo tik kai advokatas iš atsakovo išreikalavo reikalingus skundui paruošti dokumentus. Tačiau teismas konstatuoja, kad aukščiau aptariamų faktinių duomenų visuma patvirtina, jog pareiškėjui akto turinys ir juo sukeliamos teisinės pasekmės tapo žinomos žymiai anksčiau, ką patvirtina ir pats pareiškėjas savo skunde, bei teikiamais skundo priedais. Tai patvirtina ir jo atliekami procesiniai veiksmai, kadangi pats pareiškėjas teikia prašymą, kuriuo prašo atnaujinti skundo padavimo terminą, kadangi jis pats pripažįsta, jog praleido terminą kreiptis skundu į teismą ginčijant administracinį aktą ir prašant įpareigoti atsakovą skirti nedarbo draudimo išmoką.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis numato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai. Pareiškėjas teismui teikia prašymą dėl termino kreiptis skundu į teismą atnaujinimo, nurodydamas, kad kreiptis į teismą anksčiau neturėjo galimybių, nes siekė ginčą išspręsti rašydamas prašymą atsakovui, o po to Lietuvos darbo biržai, be to užtruko antrinės teisinės pagalbos suteikimo procedūra bei skundo rengimo teismui procedūra. Šias priežastis prašoma pripažinti svarbiomis ir atnaujinti skundo padavimo terminą.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi teisme gali būti ginamos teisės ar teisėti interesai tik tų asmenų, kurie skundus dėl atitinkamų pažeidimų padavė įstatymų nustatyta tvarka ir terminais. Taip įstatymų leidėjas siekia užtikrinti teisinių santykių apibrėžtumą ir stabilumą. Tai, kad pareiškėjas galbūt siekė ginčo sprendimo kitais būdais (administracine tvarka), nesudaro pagrindo skaičiuoti skundo padavimo terminų kitaip, kadangi nėra numatyta neteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, kreipimasis dėl atitinkamų administracinių sprendimų (aktų) panaikinimo į kitas, o ne į įstatymų numatytas administracinių ginčų nagrinėjimo institucijas, nėra svarbi priežastis terminą skaičiuoti kitaip, nei tai numato ABTĮ 33 straipsnio nuostatos (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS15-263/2005; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A(10)-1098/2006; AS(8) – 339/2007, AS8-630/2007; A16-932/2007 ir kt.). Taigi pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad ginčą siekė išspręsti kreipdamasis administracine tvarka į atsakovą ir Lietuvos darbo biržą, nėra pripažintina aplinkybe, objektyviai trukdžiusia pareiškėjui kreiptis skundu į teismą per įstatymo nustatytą terminą.

Kaip jau paminėta ABTĮ 5 straipsnyje aptarta teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepagrįstai delsė įgyvendinti savo teises, susijusias su 2008 m. gruodžio 11 d. Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržos įsakymo Nr. BS-234 apskundimu ir atsisakymu skirti nedarbo socialinę išmoką apskundimu ir tokiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes. Proceso dalyviai privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis tinkamai ir laiku bei sąžiningai (ABTĮ 53 str. 3 d.). Taigi visuma aptartų aplinkybių patvirtina, kad pareiškėjui nebuvo objektyvių kliūčių tinkamai realizuoti teisės skųsti ginčijamą aktą per įstatymo nustatytąjį terminą, o pareiškėjo įvardintas priežastis dėl kurių jis šios teisės tinkamai nerealizavo, teismas pripažįsta subjektyviomis aplinkybėmis, priklausiusiomis nuo pareiškėjo valios ir jo pasirinkto savo teisių gynimo būdo. Todėl nėra teisinio pagrindo atnaujinti skundo padavimo termino ir vadovaujantis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, prašymas dėl skundo padavimo termino atnaujinimo atmetamas kaip nepagrįstas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra suformuluota nuostata, jog skundo padavimo termino praleidimas yra kliūtis pradėti teisminį procesą, kartu iš pareiškėjo atima teisę į teisminę gynybą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A-8-514-2004, Administracinių teismų praktika. Nr. 6. p. 224-233; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-670/07). Taigi skundo padavimo terminas yra sąlyga, ribojanti konstitucinę teisminės gynybos teisę, nes skundo padavimo termino praleidimas yra kliūtis teisminiam ginčo nagrinėjimui iš esmės (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 34 straipsnis, 101 straipsnio 6 punktas). Todėl atsisakius tenkinti pareiškėjo prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo pareiškėjo skundą atsisakoma priimti vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, 34 straipsniu, 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, 106 straipsnio 1 dalimi,

nutarė:

pareiškėjo J. T. prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo atmesti.

pareiškėjo J. T. skundą atsakovui Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, atsisakyti priimti.

Įsiteisėjus nutarčiai skundą su priedais grąžinti pareiškėjai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Remigijus Arminas