Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2015-12-30 · Civilinė byla Nr. 2-3474-983/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-30
Bylos Nr.
2-3474-983/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Adamonytė-Šipkauskienė
Atsakovas
N. M.
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo
L. B., UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“
Civilinė byla Nr. 2-3474-983/2015Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02760-2015-0Procesinio sprendimo kategorija Nr. 1.15.2.3.1; 3.21 (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 30 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė,sekretoriaujant Vigitai Lavrinovičienei,dalyvaujant atsakovui N. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui N. M., tretiesiems asmenims L. B., UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ dėl žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo 106,00 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2013-12-13 buvo aplietos patalpos esančios adresu Pergalės g.9-32, Elektrėnų m. Šios patalpos buvo aplietos iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) kurios priklauso atsakovui N. M.. Patalpas esančias (duomenys neskelbtini). savininkas apdraudė AB „Lietuvos draudimas“. Draudėjo buto apžiūros metu nustatyta, jog vanduo liejosi iš viršutinio (atsakovo) buto dėl trūkusios grindų šildymo sistemos. Kompensuodama (duomenys neskelbtini) patalpų sugadinimo padarytą žalą ieškovas išmokėjo trečiajam asmeniui 106,00 Eur (366,00 Lt) dydžio draudimo išmoką. Draudimo išmoką sudaro tiesioginės buto remonto atstatymo išlaidos, paskaičiuotos pagal LR Aplinkos ministro įsakymą Nr.D1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtintą „Sistela“ programą sąmatoms sudaryti.

Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą ir vietą informuotas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Teismo posėdyje ir atsiliepime į ieškinį nurodė, kad byloje nepakankamai surinkta duomenų, kad apliejimo priežastis – grindų šildymo sistemos pažeidimas. Tuo metu grindų šildymas neveikė, 2014 m. ji buvo užkonservuota. Nurodė, kad nei ieškovas, nei trečiasis asmuo nekvietė atsakovo apžiūrėti aplieto trečiojo asmens buto žalai nustatyti. Nurodė, kad trečiojo asmens buto dar vienas galimas apliejimo šaltinis- bendro naudojimo vieta, namo stogas ar sienos panelinio namo siūlės. Nuo 2008 m. į atsakovui priklausantį butą, po lietaus nuo stogo nesandarių vietų per atsakovui priklausančias buto sienas, lubas dažnai bėga lietaus vanduo ir tokiu būdu nuo stogo per atsakovo buto sienas vanduo galėjo patekti į butą, priklausantį trečiajam asmeniui. Nurodo, kad UAB Elektrėnų komunalinis ūkis (anksčiau buvo Lietuvos elektrinės KĮK) eksploatuoja, remontuoja ir prižiūri pastatą, jo inžinerinę įrangą ir bendrojo naudojimo vietas, todėl jie yra suinteresuoti ir jų nuomonė vertintina kritiškai. Taip pat atsakovas nesutinka su ieškovo prašomu priteisti žalos dydžiu. Atsakovas atliko sąmatinius skaičiavimus vadovaujantis statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principais, patvirtintais STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“. Sąmatinės dokumentacijos apskaičiavimuose pritaikyti bendrieji ekonominiai normatyvai, statybos skaičiuojamųjų kainų rekomendacijų registre 2013 m. spalio mėn. įregistruotų atitinkamų rodiklių reikšmės pagal LR Aplinkos ministro įsakymu Nr.D1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo normatyvus“. Atlikus skaičiavimus atsakovas gavo 89,43 Eur (308,80 Lt) žalą, nes ieškovo nurodytos medžiagų kainos didesnės, nei atsakovo nurodytos.

Trečiasis asmuo L. B. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą ir vietą informuota tinkamai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Trečiasis asmuo UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą ir vietą informuota tinkamai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad 2013-08-31 ieškovas su trečiuoju asmeniu L. B. sudarė Būsto draudimo sutartį (b.l.7-9), kuria laikotarpiui nuo 2013-08-31 iki 2014-08-30 apdraudė butą, esantį (duomenys neskelbtini)., nuo gaisro, gamtinių jėgų ir kitų rizikų, tarp jų vandens prasiskverbimo iš gretimų patalpų (pasirinktas draudimo minimalus variantas). 2013-12-13 buvo aplietos vandeniu patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kurios priklauso trečiajam asmeniui. Virš aplieto buto esantis butas, adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovui N. M. (b.l.10). Ieškovas prašo priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo, kuris nevykdydamas Civilinio kodekso 6.263 straipsnyje numatytos pareigos elgtis taip, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, užpylė ieškovo apdraustą butą, dėl kurio jie išmokėjo trečiajam asmeniui 106,00 Eur draudimo išmoką ir įgijo reikalavimo teisę į draudimo išmokos grąžinimą iš už žalą padariusio atsakingo asmens.

Pagal Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatas civilinė atsakomybė atsiranda, neįvykdžius įstatyme ar sutartyje nustatytos pareigos, kai dėl to kilo žala arba tai sudarė sąlygas žalai atsirasti ar padidėti, t.y. tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Teismas, paskirstydamas šalims įrodinėjimo pareigą, turi išaiškinti, kurias teisines aplinkybes kuri šalis turi įrodyti (Civilinio proceso kodekso 227 straipsnio 3 dalis, 159 straipsnio 1 dalis). Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes.

Nagrinėjamu turto sugadinimo dėl užliejimo atveju asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims (LR CK 6.263 str. 1 d.). Šioje byloje ieškovas pateikė 2013-12-20 turto sunaikinimo, sugadinimo aktą (toliau - Aktas), iš kurio matyti, kad apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini) 2013-12-13 buvo užpiltas iš 36 buto, t. y. iš viršuje esančio buto priklausančio atsakovui (b.l.11-14). Akte nurodyta, kad 2013-12-13 vanduo pradėjo tekėti srove per sieną. Kadangi viršutinio 36 buto kaimynas į butą neįleido, buvo pranešta komunalinio ūkio atstovams, kurie į butą pateko ir nustatė, kad vanduo ištekėjo iš grindyse (virtuvėje) įrengto grindinio šildymo vamzdžių. Iš UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ rašto matyti, kad 2013-12-13, 20.31 val. registruotas bendrovės dispečerinėje tarnybos įvykis, kad aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Rašte nurodyta, kad šios avarijos priežastis – bute, adresu (duomenys neskelbtini) neteisėtai įrengtas grindinis šildymas kambariuose, pajungimas nuo namo šildymo sistemos, trūkimas per jungtį (b.l. 54). Nors atsakovas teismo posėdžio metu ir savo atsiliepime nurodė, kad nuo stogo teka lietaus vanduo į atsakovo butą ir vanduo nuo stogo per atsakovo buto sienas ir sienos panelinio namo siūles galėjo patekti į trečiajam asmeniui priklausantį butą, tačiau atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad dėl to, jog namo stogas ar panelinio namo siūlės yra nesandarios jis į atitinkamas tarnybas niekada nesikreipė, o įvykio dieną nei jo buto sienos, nei grindys nebuvo aplietos ar šlapios. Be to, atsakovo nurodytą prielaidą, jog vanduo per stogą ir sienos panelinio namo siūles galėjo patekti į trečiajam asmeniui priklausantį butą paneigia ir į bylą pateikta 2015-12-04 Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos informacijos skyriaus pažyma Nr. (5.58-10)-B8-2020, kurioje nurodyta, kad 2013 m. gruodžio 12 d. nuo 2 val. iki 2 val. 54 min. silpnai lijo, nuo 3 val. 6 min. iki 8 val. 56 min. su pertraukomis krito silpna dulksna; iš viso kritulių iškrito 0,2 mm.; 2013 m. gruodžio 13 d. nuo 8 val. 39 min. iki 9 val. 27 min. krito silpna dulksna; užregistruoti tik kritulių pėdsakai (0,00 mm.). Taip pat pažymėtina, kad, kaip matyti iš lokalinės sąmatos (b.l.17), trečiojo asmens bute buvo atliktas anksčiau dažytų lubų labai geras dažymas emulsiniais dažais, nuvalant senus dažus ir glaistant, buto sienos nebuvo dažytos, atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad tekant vandeniui iš atsakovo buto per sienos panelinio namo siūles vanduo negalėjo užlieti trečiojo asmens lubų.

Minėtų įrodymų visuma, taip pat atsižvelgiant į įrodymų pakankamumo taisyklę bei tikimybių pusiausvyros principą, leidžia daryti išvadą, kad ieškovo draudėjo butas buvo užpiltas būtent iš atsakovo N. M. buto. Vadinasi atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, nes netinkamai atliko LR CK 6.263 str. 1 d. nustatytą pareigą, dėl ko buvo užpiltas ieškovo draudėjo butas, t.y. byloje nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp padarytos žalos ir neteisėtų veiksmų, taip pat pats žalos faktas. Šiuo atveju, t.y. šių bylų nagrinėjimo kategorijoje, užliejimo priežastys nesvarbios, nes ieškovas turėjo įrodyti tik užpylimo iš atsakovo buto faktą, tačiau neturėjo įrodinėti užpylimo priežasties. Buto savininkas privalo naudoti nuosavybės teisės objektą, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir pareigų (CK 4. 37 str. 1 d.), t. y. užtikrinti ir imtis priemonių, kad iš jam nuosavybės teise priklausančio buto netekėtų vanduo į aukštu žemiau esantį butą. Kadangi trečiojo asmens butas buvo užpiltas iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto, atsakovas yra kaltas dėl žalos padarymo, jis privalo visiškai atlyginti ieškovui savo veiksmais padarytą žalą (CK 6.266 straipsnio 1 dalis).

Žalą, padarytą asmens turtui, privalo atlyginti atsakingas asmuo (CK 251 str. 1 d.). Įstatymas nustato visiško nuostolių atlyginimo principą, kuris išreiškia civilinės atsakomybės kompensavimo funkcijos esmę. Juo siekiama kompensuoti tuos turtinius praradimus, kuriuos patyrė nukentėjęs asmuo. Žala turi būti atlyginama visiškai (CK 6.251 str. 1 d.), todėl žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado. Kai žala padaroma asmens turto sugadinimu, sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Žalos dydį turi įrodyti ieškovas. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.).

Turto sugadinimas yra fizinis poveikis turtinėms vertybėms, dėl kurio sumažėja medžiaginės, eksploatacinės, vartojamosios ar kitokios jų savybės. Pokytis gali būti objektyviai nustatytas ir įvertintas pinigais. Žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu, jei turtas dar neatkurtas po sugadinimo ir ieškovas neturėjo realių išlaidų. Tai neužkerta kelio jam reikalauti žalos atlyginimo, tačiau padaryta žala turi būti nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę.

Byloje kilo ginčas tarp šalių dėl žalos dydžio. Teismas pažymi, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

Ieškovas žalos dydį grindžia sudaryta lokaline sąmata (b.l. 17), pagal kurią buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpų vertės atstatymas po užliejimo vandeniu įvertintas 106 Eur (366 Lt) (b.l. 17). Atsakovas su žalos dydžiu nesutinka, nurodo, kad draudiko priskaičiuota suma už atliktus darbus yra nepagrįstai didelė, atlikus atsakovui skaičiavimus, atsakovas gavo 89,43 Eur (308,80 Lt) žalos, atsakovas nurodo, jog ieškovas nurodė didesnes medžiagų kainas nei atsakovas.

Pažymėtina, kad ieškovas turi įrodyti, kad patyrė žalą būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos. Ieškovas pateikė teismui lokalinę sąmatą su tiksliais paskaičiavimais. Iš pateiktos sąmatos matyti, kad ieškovas padarytą žalą su atliktais darbais įvertino 106 Eur (366 Lt). Ieškovo pateiktas paskaičiavimas išsamus, nurodant darbo užmokesčio bei medžiagų kainas tam tikram kiekiui. Atsakovas atliktų darbų kiekio neginčijo, tik nurodė, kad nurodytos per didelės medžiagų kainos. Teismas neturi pagrindo nesivadovauti ieškovo pateiktais minėtais įrodymais, kadangi byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog žalos dydis yra mažesnis nei ieškovo paskaičiuota suma, todėl teismas pripažįsta, jog nustatinėjant žalos dydį yra tikslinga vadovautis ieškovo pateikta lokaline sąmata, kurioje numatytos ieškovo remonto darbų kainos. Ieškovas padarytos žalos dydžiui pagrįsti pateikė į bylą įrodymus apie medžiagų kiekius ir kainas, todėl teismas laiko, kad ieškovas įrodė prašomos priteisti žalos dydį. Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, teismas ieškovo naudai iš atsakovo priteisia 106 Eur žalą. Manytina, kad ši suma atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.

CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovo reikalavimas jas priteisti yra pagrįstas įstatymu. Civilinė byla iškelta 2015-10-02, todėl nuo minėtos dienos iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 20 Eur žyminis mokestis (LR CPK 79, 80, 93 str.).

Taip pat iš atsakovo priteistinos 7,12 Eur pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-270 str. teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 106,00 Eur (vieną šimtą šešis eurus) žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos, t.y. nuo 106,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2015-10-02 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir 20,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834.

Priteisti iš atsakovo N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 7,12 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė