- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2011-01-18
- Bylos Nr.
- A2.1.-204-634/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-08335-2010-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Pažeidėjas
- K. B.
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Endriukaitis, sekretoriaujant Linai Paškevičienei, dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui K. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. B. firmos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), savininkės gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. B., būdama darbdave, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas, kadangi nesilaikė norminių aktų nustatytos įdarbinimo tvarkos, o būtent: 2010 m. spalio 27 d. 13.05 val. operatyvaus patikrinimo, atlikto Kauno apskrities VMI pareigūnų, metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), restorane „I. u.“, priklausančiame K. B. firmai, nuo 2010 m. spalio 27 d. 10 val. barmenės pareigose dirbo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) su kuria darbo sutartis nesudaryta, neišduotas darbo pažymėjimas, antras darbo sutarties egzempliorius neįteiktas, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str., 95 str., 270 str. 1 d. reikalavimus.
K. B. savo kaltę iš esmės pripažino ir paaiškino, kad yra restorano „I.u.“ savininkė. Ji visuomet restorane dirba pati, tačiau pablogėjo sveikata, o R. B. ieškojosi darbo, todėl ją pakvietė į pokalbį dėl darbo. R. B. atvyko 2010 m. spalio 27 d., ji paaiškinusi, kokios yra darbo valandos, ką reikia daryti ir tuo metu, staiga atėjo VMI inspektoriai. R. B. išsigando ir pasimetė, ji tik norėjo pamėginti padirbti, pasižiūrėti ar jai tinka darbas. Ji tik pardavė buteliuką limonado ir jį nunešė prie staliuko, tačiau viskas taip gavosi. Darbo sutartį su R. B. sudariusi. Šiuo metu ji dirba. Prašo teismo, skirti kiek įmanoma mažesnę baudą.
Liudytoja R. B. paaiškino, kad 2010 m. spalio 27 d. atvyko į restoraną „I. u.“ pamėginti dirbti. Darbą susirado pagal skelbimą, radusi skelbimą pasiskambino ir su įmonės direktore susitarė susitikti. Įmonės direktorė K. B. paaiškino ką reikia daryti, taip pat nurodė, kokios darbo valandos. Kai atvyko VMI inspektoriai jau buvo pietūs, jie užsisakė buteliuką limonado, ji jiems nunešusi limonadą ir kasos čekį. Dirba tik todėl, kad direktorei blogai su sveikata ir ji paprašiusi padėti. Su direktore nesusitarė dėl darbo užmokesčio, K. B. tik pasakė, kad gausianti apie 40 Lt per dieną. Paaiškinime nurodžiusi tiesiog darbo laiką, nežinojusi, ką reikia rašyti paaiškinime, nes buvo pasimetus, tai ką man jai VMI inspektoriai diktavo, tą ir parašiusi.
Liudytojas K. P. paaiškino, kad 2010 m. spalio 27 d., restorane „I. u.“ vyko patikrinimas. Jis atėjęs su kolega R. K. užsisakė buteliuką limonado, o R. B. atnešė jiems limonadą ir išmušė kasos čekį ir atnešė kartu su grąža. Ji juos aptarnavo kaip klientus. Paskui jie prisistatė ir paėmė paaiškinimą iš R. B.. Mergina pripažino, kad įmonėje ji neįdarbinta, ji tik ruošėsi ten įsidarbinti.
Liudytojas R. K. paaiškino, kad VMI gavo anoniminį skundą, todėl 2010 m. spalio 27 d., restorane „I. u.“ atliko patikrinimą. Atvykę su kolega užsisakė limonado, juos aptarnavo R. B., ji atnešė limonadą, paskui paėmė pinigus, apskaitė juos kasos aparatu ir atnešė kasos čekį su grąža. Paskui jie prisistatė ir R. B. parašė paaiškinimą. Ji nurodė, kad dėl darbo užmokesčio ir darbo laiko tarėsi su įmonės direktore K. B., tačiau su ja darbo sutartis nesudaryta. Ji neturėjo ir darbo pažymėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas sprendžia, kad K. B. kaltė įrodyta jos pačios parodymais, liudytojų R. B., R. K., K. P. parodymais, 2010-10-27 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. 10276, kurioje užfiksuoti nustatyti patikrinimo metu pažeidimai (b.l. 7-9). Darbo sutarties kopija patvirtina, kad darbo sutartis tarp K. B. firmos ir R. B. sudaryta 2010 m. spalio 28 d. (b.l. 12).
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Darbo kodekso 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 230-235).
Pripažintina, kad R. B. K. B. firmoje pradėjo dirbti realiai (nuo 2010-10-27), buvo dirbamas konkretus darbas, paklūstant darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, darbas buvo dirbamas atlygintinai (susitarus dėl darbo užmokesčio) - taigi yra visi Darbo kodekso 93 str. nustatyti darbo sutarties požymiai. 2010 m. spalio 27 d. atlikto VMI patikrinimo metu darbo sutartis su R. B. nebuvo sudaryta, apie jos įdarbinimą nepranešta teritoriniam VSDFV skyriui.
Nelegaliu darbu kėsinamasi į kelis teisinius gėrius. Pirma, nelegaliu darbu kėsinamasi į asmens teisę pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims. Antra, šiuo pažeidimu kėsinamasi į valstybės ir visuomenės interesus užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti pareiga atsiranda iš darbo sutarties fakto. Darbo kodekso 99 straipsnio 3 dalyje yra suformuluota įsakmi taisyklė, nustatanti, kad darbdaviui yra draudžiama leisti dirbti darbuotojui, kol nėra su juo pasirašyta darbo sutartis, jam nėra įteiktas antras sutarties egzempliorius ir nėra išduotas darbuotojo tapatybę patvirtinantis dokumentas. Konstatavus, kad darbdavys neįvykdė šių pareigų, pripažintina, kad K. B. veika atitinka Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. numatytus nelegalaus darbo požymius, minėta veika teisingai kvalifikuota kaip pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.
Pažeidėjos atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina nuoširdus gailėjimasis ir savanoriškas pažeidimo pašalinimas. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę. K. B. dirba, pažeidimą padarė pirmą kartą, dėl pažeidimo visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, savanoriškai pašalino pažeidimą. Teismas pažymi, kad K.belovienės įmonės pajamos yra nedidelės. Padarytas pažeidimas, įvertinus jo padarymo aplinkybes ir pažeidimo pobūdį, nelaikytinas ypatingai šiurkščiu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra sietinas su ATPK 30¹ str. įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N1-1377/2007, N9-827/2007, N5-542/2007, N3-331/2007). Atsižvelgus į pažeidėjos asmenybę ir padaryto pažeidimo pobūdį, jo aplinkybes tikėtina, kad paskirta administracinė nuobauda – mažesnė nei ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje numatyta bauda, turės jai pakankamą prevencinį poveikį ir pasieks administracinės nuobaudos skyrimo tikslus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 30¹ str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., ir, taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., nubausti 1000 (vieno tūkstančio) litų bauda.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą - ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 55719, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas į teismo administracinių bylų raštinę (Kaunas, Laisvės al. 103, 122 kab.).
Nutarimas per 10 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.