- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-28
- Bylos Nr.
- A-337-756/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02870-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Stasys Gagys, Audrius Bakaveckas, Milda Vainienė, Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- J. L.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio, Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. L. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Išplėstinė teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja J. L. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydama priteisti iš atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK, atsakovas) neišmokėtą 61,26 Eur važiavimo išlaidų kompensacijos dalį už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 8 d. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:
1.1. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2016 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 1V-3 (toliau – ir 2016 m. Įsakymas) patvirtino Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybiniais tikslais, važiavimo išlaidų kompensavimo ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos reikmes ar pobūdį vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, kelionės išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), kurio 15 punktas nustatė, jog naudojant automobilius su dyzeliniais varikliais, pagal Aprašo 13 punktą apskaičiuotos važiavimo išlaidos mažinamos 35 procentais. Vidaus reikalų ministro 2019 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1V-216 (toliau – ir 2019 m. Įsakymas) nurodytas 2016 m. Įsakymas buvo pripažintas netekusiu galios ir patvirtintas naujos redakcijos Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybos tikslais, važiavimo išlaidų kompensavimo ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos reikmes ar pobūdį vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, kelionės išlaidų apmokėjimo sąlygų ir tvarkos aprašas, kuris įsigaliojo nuo 2019 m. kovo 8 d.
1.2. Vadovaujantis 2016 m. Įsakymu patvirtintu Aprašu pareiškėjai iki 2019 m. kovo 8 d. buvo mokama sumažinta važiavimo išlaidų kompensacija. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gegužės 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-8-520/2019 pripažino, kad Aprašo 15 punktas tiek, kiek jame nustatyta, jog naudojant automobilius su dyzeliniais varikliais, pagal Aprašo 13 punktą apskaičiuotos važiavimo išlaidos mažinamos 35 procentais, prieštaravo konstituciniam atsakingo valdymo principui. Atitinkamai pareiškėjai važiavimo išlaidų kompensacijos nepriemoka susidarė dėl to, kad ji ginčo laikotarpiu, t. y. 2016 m. I ir III ketvirčiais, 2017 m. I ketvirtį ir 2019 m. I ketvirtį, deklaravo dyzeliniu kuru varomą automobilį, kuriuo vyko į tarnybą ir iš jos. Pareiškėja nurodė, kad pagal Aprašo 10 punktą kompensacija buvo mokama kas ketvirtį, o de facto kompensacijos sumos buvo išmokamos mėnesiu vėliau, nei nurodyta atsiskaitymo lapeliuose. Pareiškėjos teigimu, kompensacijos dydis už važiavimo išlaidas naudojantis automobiliu su dyzeliniu varikliu jai buvo nepagrįstai mažinamas 35 procentais, todėl turi būti priteista kompensacijos nepriemoka už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 8 d.