Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (išieškotojos) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) prašymą suinteresuotiems asmenims skolininkui A. K., skolininko sutuoktinei I. K., antstoliui S. V. dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vykdymo proceso metu teismui pateikiami pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas (CPK 593 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kad prie prašymo pareiškėja pateikė visus prašymo išsprendimui reikalingus duomenis, pripažintina, kad žodinis prašymo nagrinėjimas nėra būtinas, apie prašymo nagrinėjimą pranešta suinteresuotiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Iš pareiškėjos (išieškotojos) prie prašymo pridėtų rašytinių įrodymų matyti, kad antstolio S. V. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0127/16/01881 pagal VMI 2016-09-02 sprendimą dėl 226,82 Eur išieškojimo iš skolininko A. K. išieškotojos Lietuvos Respublikos valstybės naudai. Antstolis, pradėjęs priverstinio vykdymo veiksmus, nustatė, kad skolininkas turto neturi. Antstolių informacinės sistemos duomenimis skolininko santuoka su I. K. įregistruota (duomenys neskelbtini). Skolininko sutuoktinė I. K. dirba Alytaus profesinio rengimo centre bei gauna darbo užmokestį, todėl antstolis areštavo jos gaunamą darbo užmokestį ir CPK 667 straipsnio pagrindu pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, išieškojimas nukreipiamas į šią dalį (CPK 667 str. 2 d., 3 d.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimą asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos baudos už vieno sutuoktinio padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno sutuoktinio veiksmais (CK 3.115 str. 1 d.), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Už asmenines prievoles sutuoktinis atsako savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte, kai asmeninio turto neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012 ir kt.). Šiuo atveju buvo nustatyta, kad skolininkas A. K. neturi asmeninio turto, iš kurio būtų galima vykdyti jo asmeninių prievolių išieškojimą. Skolininkas A. K. ir I. K. yra sutuoktiniai nuo (duomenys neskelbtini), bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė nepasibaigusi, jų dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatytos. Turtas (piniginės lėšos) bei pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, taip pat pajamos, gautos iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos yra laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d. 1 p., 5 p.), todėl išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.), sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.), nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civilinio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 str. 2 d.), tokie atvejai nurodyti CK 3.123 straipsnyje (nepilnamečių vaikų interesas, vieno sutuoktinio sveikata ar jo turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės). Aplinkybių, patvirtinančių pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo buvimą, byloje nenustatyta, todėl I. K. gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė jos ir sutuoktinio A. K. nuosavybė, todėl yra pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą ir nustatyti skolininko A. K. turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje (CK 3.88 str. 1d. 5 p., 2 d., CPK 667 str.), t. y., kad skolininkui priklauso ½ dalis jo sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio.

Skolininkui A. K. išaiškintina, kad dėl skolos mokėjimo išdėstymo jis turi kreiptis į antstolį S. V. bei į išieškotoją VMI.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos VMI prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui A. K. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine I. K. priklauso ½ dalis I. K. gaunamo darbo užmokesčio.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.