Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2012-06-29 · Civilinė byla Nr. 2-417-159/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-06-29
Bylos Nr.
2-417-159/2012
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-01128-2010-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eugenija Morkūnienė
Ieškovas
E. B.
Atsakovas
akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, Lietuvos Valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus
Civilinė byla Nr. 2-417-159/2012(Proceso Nr. 2-57-3-01128-2010-2)Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 34.5; 44.5.1; 44.5.2.4; 73.2.6.1;116.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eugenija Morkūnienė, sekretoriaujant Rimai Čižauskienei, dalyvaujant atsakovės atstovui Romualdui Bukauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, Lietuvos Valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus ir J. M. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė 2008-08-20 ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovų solidariai 170 680 Lt turtinės žalos atlyginimo, 100 000 Lt žalos atlyginimo asmeniui (sveikatai), taip pat iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo, o iš mirusio atsakovo A. Š. teisių perėmėjų – 18 280 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2007-11-28 įvyko avarija, kurios metu A. Š. vairuojamu automobiliu partrenkė nepilnametę ieškovę, gim. (duomenys neskelbtini), ir sunkiai sutrikdė jos sveikatą. A. Š. vairuotas automobilis draustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „Lietuvos draudimas“. A. Š. (duomenys neskelbtini) mirė. Dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų ieškovė negalėjo baigti mokyklos, nutrūko jos socialiniai santykiai. Jos galimybės judėti ir dirbti fizinio pobūdžio darbus yra ribotos, prarasta dalis nedarbingumo. Ieškovė patyrė didelį fizinį skausmą ir stresą, turi lankytis pas gydytojus, dėl to patiria ne tik neturtinę žalą, bet ir turi išlaidų gydymui bei negauna pajamų. Patirta žala turi būti visiškai atlyginta. Nors A. Š. palikimas nepriimtas, tačiau yra jo turto (t. 1, b. l. 3–6).

Ieškovė E. B. į teismo posėdį neatvyko. 2012-06-07 pateikė prašymą, juo teismo prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (t. 2, b. l. 45).

Atsiliepimas

Atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko. 2012-06-14 teismui pateikė paaiškinimus. Prašo teismo bylą nagrinėti nedalyvaujant atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovui; ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies – iš AB „Lietuvos draudimas“ ieškovės naudai priteisti 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo, ieškinio reikalavimą atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ dėl turtinės žalos atlyginimo asmeniui atmesti. Nurodė, kad visiškas žalos atlyginimas draudikui netaikytinas, jo atsakomybė kyla ne iš delikto, bet iš transporto priemonių ir savininkų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties. Pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą apibrėžtos atsakingo draudimo atsakomybės ribos dėl atskirų žalos rūšių ir nustatytos maksimalios draudimo mokėtinos draudimo išmokos dėl vieno eismo įvykio: 100 000 eurų dėl žalos turtui ir 500 000 eurų dėl žalos asmeniui, iš jų – 500 eurų dėl neturtinės žalos. Atsakovė neginčija pareigos ieškovei atlyginti patirtą 500 eurų neturtinę žalą, minimos sumos neišmokėjo, ieškovei nenurodžius sąskaitos 500 eurų pervedimui. Ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos patirtą turtinę žalą: išlaidas kelionėms, reprezentacijai ir gydytojų dovanoms, reabilitacijai, tėvų išlaidas ir tėvų prarastas pajamas. Ieškovės reikalavimas dėl prarastino darbo užmokesčio už ateinančius 30 metų taip pat nepagrįstas, nes nežinoma kokia ateityje bus ieškovės sveikata, kokį ji darbą dirbs, kiek ilgai mokysis ar augins vaikus, negaudama darbo užmokesčio (t. 2, b. l. 46–47).

Atsakovė J. M. į teismo posėdį neatvyko. Jai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Atsiliepime į ieškinį atsakovė J. M. nurodė, kad ji nepagrįstai įtraukta į nagrinėjamą bylą atsakove, nes ji nepriėmė A. Š. palikimo (t. 1, b. l. 84–85).

Atsakovės Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus, atstovas R. B. paaiškino, kad įvykdyta Klaipėdos apygardos teismo 2011-10-17 nutartis. 2012-03-28 VĮ „Valstybės žemės fondas“ atvirame aukcione už 6 397 Lt pardavė du žemės sklypus unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), priklausiusius nuosavybės teisėmis mirusiajam A. Š.. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos už minėtų žemės sklypų įvertinimą ir jų įregistravimą Lietuvos Respublikos nuosavybės teise patyrė 340 Lt išlaidų. Sutinka, kad ieškovei būtų priteista 6 054 Lt žalai atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2007-11-28 įvyko avarija, kurios metu A. Š. vairuojamu automobiliu partrenkė nepilnametę ieškovę, gim. (duomenys neskelbtini), ir sutrikdė jos sveikatą. Ieškovė reiškią ieškinį dėl eismo įvykio patirtos žalos atlyginimo, todėl šioje byloje įrodytinos bylos išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės yra didesnio pavojaus valdytojo veikla, žalos padarymo faktas ir dydis, bei priežastinis ryšys tarp veiklos ir žalos (CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniai). A. Š. neteisėtus veiksmus – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių pažeidimus – byloje dalyvaujantys asmenys pripažįsta, todėl ši aplinkybė laikytina nustatyta (CPK 182 straipsnio 5 punktas).

Nustatyta, kad dėl 2007-11-28 eismo įvykio metu ieškovės E. B. patirtų sužalojimų – kairiojo raktikaulio, kairės blauzdos kaulų skeveldrinio lūžio, kraujo išsiliejimo į kairį sąnarį, galvos sumušimo, galvos smegenų sukrėtimo, stuburo kaklinės dalies patempimo, plaučių sumušimo su kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, pilvo sumušimo su plonžarnės pasaito plyšimu, kraujo išsiliejimo į pilvaplėvės ertmę, trauminio – hemoraginio šoko – jos sveikata buvo sunkiai sutrikdyta (baudžiamoji byla Nr. 1-37-761/2008, b. l. 20–21). Ieškovė 2007-11-29 ir 2007-12-05 buvo operuota ir 2007-12-14 išrašyta iš ligoninės tolimesniam ambulatoriniam gydymui (baudž. b. l. 145). Ieškovės blauzdos kaulų skeveldriniams lūžiams gydyti buvo sumontuotas išorinės fiksacijos Ilizarovo aparatas. Po operacijos skausmas ieškovei nepraėjo, kairės kojos blauzda gijo lėtai, nuo 2008-02-28 ieškovės gydytojas leido jai minti kairę koją 30 procentų kūno svorio (baudž. b. l. 153–154). Nuo 2008-01-04 iki 2008-07-03 ieškovei buvo nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, nuo 2008-12-22 iki 2009-06-21 – lengvas neįgalumo lygis (b. l. 76, baudž. b. l. 150). Vėliau ieškovei nedarbingumo lygis nenustatytas, tačiau jos gydytojas rekomendavo metus laiko riboti fizinį krūvį (t. 1, b. l. 98–99).

Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė pareiškė tris reikalavimus, t. y. priteisti: 1) 170 680 Lt turtinės žalos, kuri susideda iš ieškovės patirtų tiesioginių 26 680 Lt išlaidų (kelionės pas medikus, tėvų negautos pajamos dėl šių kelionių, medikamentai, dovanos gydytojams, sanatorijos, korepetitorių samdymas) ir 144 000 Lt negautų pajamų dėl darbingumo netekimo; 2) 100 000 Lt asmeniui (sveikatai) padarytos žalos; 3) 20 000 Lt neturtinės žalos (fizinis skausmas, bendravimo galimybių apribojimas) (t. 1, b. l. 3–7).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškinio reikalavimas dėl 170 680 Lt turtinės žalos – su gydymu susijusių ir privačiam ieškovės mokymui skirtų išlaidų, bei jos negautų pajamų dėl prarasto nedarbingumo – atlyginimas, grindžiamas ieškovės skaičiavimais. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas, tačiau byloje nesant jokių faktinių duomenų, pagrindžiančių ieškovės patirtas išlaidas, nustatyti nuostolių dydį teismas neturi galimybės, todėl ieškovės reikalavimai dėl 170 680 Lt turtinės žalos atlyginimo atmestini (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis).

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti ieškovės asmeniui (sveikatai) padarytą 100 000 Lt žalą solidariai iš visų atsakovų ir 20 000 Lt neturtinę žalą – 500 eurų iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ ir 18 280 Lt iš A. Š. teisių perėmėjų. Kadangi asmeniui padaryta žala gali būti turtinė arba neturtinė, teismas laiko, kad ieškovės nurodyta su jos asmeniu susijusi žala vertintina kaip vienas reikalavimas dėl 120 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo solidariai iš visų atsakovų. Ieškovei padaryta neturtinė žala priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais A. Š. veiksmais ir yra jų pasekmė. Neturtinę žalą turi atlyginti už ją atsakingas asmuo, o civilinės atsakomybės draudimo atveju, neviršijant draudimo sumos, – draudikas (CK 6.254 straipsnio 2 dalis). A. Š. įvykio metu vairuotą transporto priemonę buvo apdraudęs transporto priemonių ir savininkų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu pas atsakovę AB „Lietuvos draudimas“. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ draudiminio įvykio ir savo pareigos ieškovei atlyginti patirtą 500 eurų neturtinę žalą neginčija. Pagal bendrąją taisyklę draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas privalomojo draudimo santykiuose netaikomas, nes atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ (draudiko) pareiga atlyginti žalą kyla iš draudimo teisinius santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų ir draudimo sutarties.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms ir vadovaujantis Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, galiojusio žalos padarymo metu ir nustačiusiu, kad transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo išmokos suma dėl vieno eismo įvykio neturtinės žalos ribojama 500 eurų suma, todėl iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškovei priteistina 1 726 Lt neturtinės žalos atlyginimui (500 eurų x 3, 452 Lt).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad A. Š. mirė (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) mirė jo motina S. Š. (t. 1, b. l. 175); į bylą patraukta atsakove J. M. A. Š. palikimo nepriėmė. Iš bylos duomenų nustatyta, kad mirusiojo atsakovo A. Š. palikimą priėmė atsakovė – Lietuvos Valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taip pat nustatyta, kad įvykdyta Klaipėdos apygardos teismo 2011-10-17 nutartis ir 2012-03-28 VĮ „Valstybės žemės fondas“ atvirame aukcione už 6 934 Lt pardavė du žemės sklypus unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), priklausiusius nuosavybės teisėmis mirusiajam A. Š.. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos už minėtų žemės sklypų įvertinimą ir jų įregistravimą Lietuvos Respublikos nuosavybės teise patyrė 340 Lt išlaidų. Sutinka, kad ieškovei būtų priteista 6 594 Lt žalai atlyginti (t. 2, b. l. 39).

CK 5.62 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, iš atsakovės –Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus ieškovei priteistina 6 594 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ieškinio reikalavimai atsakovei J. M. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestini, jai nepriėmus palikimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, 1 726 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti ieškovei E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus, įmonės kodas 188704927, 6 594 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Ieškinio reikalavimus atsakovei J. M. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Eugenija Morkūnienė