Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-502-115/2009

Teisėja Rima Bražinskienė Procesinio sprendimo kategorijos 24.1; 24.2; 24.4; 75.8; 121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

2009 m. gegužės 13 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-233-545/2008 pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei V. V. dėl turto padalijimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Ieškovas A. V. nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu, kuriuo yra atmestas jo ieškinys dėl santuokos metu su atsakove V. V. įgyto trijų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo, pripažįstant jam nuosavybės teisę į ½ dalį nurodyto buto ir nustatyti šio buto naudojimosi tvarką.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad pirmos instancijos teismo sprendimas neteisingai taikė ieškinio senatį, todėl nepagrįstai atmetė ieškinį.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas A. V. ir atsakovė V. V. santuokoje įgijo trijų kambarių butą, kuris registruotas atsakovės vardu ir dėl šio fakto ginčo nėra (b.l. 10, 195-197, t. 1). Teismo sprendimas dėl šalių santuokos nutraukimo yra priimtas 1996-03-18 ir įsiteisėjo 1997-10-20, tačiau santuokoje įgytas turtas liko nepadalintas, nes apeliacine tvarka sprendimas šioje dalyje buvo panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo, o 1999-03-15 nutartimi palikta nenagrinėta (žr. Vilniaus m. 2 apyl. teismo civ. b. Nr. 2-64-1999). Pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu atsakovės prašymu taikė ieškinio senatį ir ieškinį atmetė, laikydamas, kad 3 metų ieškinio senaties terminas, nustatytas santuokos nutraukimo metu galiojusio SŠK 23 str. 4 d., prasidėjo 1997-10-20, t. y. Vilniaus apygardos teismui priėmus nutartį, kuria buvo panaikintas apylinkės teismo sprendimas dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, perduodant bylą nagrinėti iš naujo. Tuo tarpu ieškovas teigia, kad ieškinio senaties terminas šioje byloje prasidėjo 2008-03-31, kai atsakovė neįsileido jo į butą ir ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes iki to laiko jis gyveno ir naudojosi butu.

Kolegija pažymi, kad ištuoka yra įregistruota 1996-04-11 (b. l. 171, t. 1). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymą šeimos teisinėse santykiuose galiojant LR SŠK, yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino dėl sutuoktinių turto padalijimo eiga (SŠK 10 str.) prasideda nuo tos dienos, kada buvęs sutuoktinis sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo subjektinės teisės naudotis, valdyti arba disponuoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu pažeidimą. Faktiškai šios teisės pažeidimas gali sutapti su šeimyninių santykių, santuokos nutraukimu arba ištuokos įregistravimu, tačiau gali ir nesutapti. Pirmos instancijos eismas sprendė, kad ieškinio senatis padalinti santuokoje įgytą turtą ieškovui prasidėjo 1997-10-20, t. y. kai Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija apeliacine tvarka priėmė nutartį, kuria panaikino sprendimo dalį dėl turto padalijimo ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo. Kadangi LR SŠK 23 str. 4 d. numatytas 3 metų senaties terminas baigėsi 2000-10-20, t. y. iki naujojo LR CK (2000 m.) įsigaliojimo, teismas netaikė 2000 m. LR CK numatyto ieškinio senaties termino. Atmesdamas ieškinį dėl praleisto senaties termino (LR CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.), teismas nurodė, kad 1999-03-15 teismo priimta nutartis, kuria ieškinys yra paliktas nenagrinėtas, senaties termino nenutraukė (LR CK 1.130 str. 4 d.), o atnaujinti terminą ieškovas neprašė. Tačiau kolegija mano, kad pirmos instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, kurios taikomos nustatant ieškinio senatį santuokoje įgytam turtui padalinti. Kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, kurių pagrindu ieškinio senaties terminas santuokoje įgytam turtui padalinti yra pradėtas skaičiuoti nuo 1996-10-20. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tai nors santuoka tarp ieškovo ir atsakovės buvo nutraukta ir ištuoka įregistruota 1996 metais, tačiau ieškovas ir toliau liko gyventi tame pačiame ginčo bute, kuriame 1997-02-24 buvo registruota ir ieškovui priklausanti įmonė „Architektūros akcentas“, vėliau perregistruota į UAB “Architektūros akcentas“ ir šios įmonės lėšomis bute buvo atlikti statybos remonto darbai (b. l. 12-28, 37, 42, 52-116, t.1). Atsakovė 1996-06-22 pasirašyta tarpusavio sutartimi taip pat pripažino A. V. nuosavybės teisę į 1 kambarį ginčo bute (b. l. 26, t.1). Be to, byloje esantys V. V. pasirašyti pakvitavimai rodo, kad faktiškai ieškovas ir atsakovė iki 2007 metais gyveno kaip viena šeima, kadangi kartu maitinosi, ieškovas prisidėjo ir prie buto išlaikymo (b. l. 29-36, t.1). Tai rodo, kad ieškovo subjektinė teisė naudotis butu iki to laiko pažeista nebuvo. Ieškovas nurodo, kad tik iškėlus bylą teisme ir 2008-03-31 sugrįžus iš komandiruotės, jis rado pakeistą buto durų spyną. Todėl kolegija sprendžia, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes šis terminas turi būti pradėtas skaičiuoti nuo 2008-03-31, o ieškinys teismui dėl santuokinio turto padalijimo yra paduotas 2008-09-24 (b. l. 77-78, t. 2). Ieškinio senaties 10 metų trukmę šiuo atveju nustato 2000 m. priimto CK 1.125 str. 1 d., kadangi 5 m. terminas yra nustatytas tik kilnojamojo turto padalijimui (LR CK 3.129 str.). Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad ieškinio senatis šioje byloje neprasidėjo įsiteisėjus 1997-10-20 Vilniaus apygardos teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo tarp šalių, nes ieškovo teisės į butą buvo pažeistos tik 2008-03-31, kai ieškovas grįžęs iš komandiruotės negalėjo patekti į butą. Tuo tarpu pirmos instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, kurios nustato ieškinio senatį.

Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad šalių santuoka buvo sudaryta 1982-06-19. Santuokos metu 1992 metais šalys įgijo trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytas butas buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje atsakovės V. V. vardu, tačiau faktiškai laikytinas šalių bendrąja jungtine nuosavybe. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju yra svarbu nustatyti, kokios teisės normos turi būti taikomos šiam ginčui, kadangi santuoka tarp šalių nutraukta dar galiojant senajam SŠK, o turtas dalinamas dabar, t. y. galiojant 2000 m. liepos 18 d. LR CK. LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 str. nustatyta, kad LR CK, įsigaliojusio 2001-07-01, normos taikomos šeimos santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus. Šeimos santykiams, atsiradusiems iki LR CK įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus, bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms. Šeimos santykių teisiniam reguliavimui nustatytas taisykles sistemiškai taikant kartu su to paties įstatymo 4 str. 2 d. nuostatomis, pažymėtina, kad, esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki LR CK įsigaliojimo, LR CK taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant šalių turto padalinimo klausimą yra taikytinas LR CK, įsigaliojęs nuo 2001-07-01. Todėl teisėjų kolegijai pripažinus, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senatis netaikytina, o ginčo turtui taikytinas bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis rėžimas, faktiškai santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas dalintinas pagal LR CK 3.127 str. nuostatas. Aiškinant ir taikant minėtos teisės normos nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, laikomasi nuoseklios nuomonės, jog turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises ir atitinka jo interesus. Pagal LR CK 3.127 str. 3 d. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas ginčo atveju padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir kiekvieno sutuoktinio dalį bendrame turte, jeigu taip galima turtą padalinti. LR CK 3.117 str. 1 d. įtvirtina prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Ši taisyklė reiškia tai, kad, nustatant sutuoktinių bendro turto dalis, neturi esminės reikšmės, kiek kiekvienas iš sutuoktinių faktiškai prisidėjo prie turto įgijimo. Pagal LR CK 3.123 str. 1 d. galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo dėl nepilnamečių vaikų arba kitų svarbių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta svarbių aplinkybių, dėl kurių reikėtų nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo. Ieškovo ir atsakovės sūnus yra pilnametis (gimęs 1983-05-22) ir byloje nėra jokių duomenų, kad iki šiol gyventų kartu su tėvais. Šalių tarpusavio sutartis Nr. 1, sudaryta 1999-06-22, faktiškai negali būti laikoma sutuoktinių sutartimi dėl bendro turto padalijimo LR CK 3.116 straipsnio prasme, kadangi susitarimas nėra patvirtintas notaro. Tačiau kolegija mano, kad sprendžiant ginčą teismine tvarka galima atsižvelgti į šalių susitarimą, kadangi juo buvo išreikšta buvusių sutuoktinių valia dėl ieškovui tenkančios 1/3 buto dalies ir faktiškai naudojamo kambario. Pažymėtina, kad pradiniu ieškiniu ieškovas ir reikalavo priteisti jam būtent vieną kambarį, pažymėtą indeksu 12-5 (b.l. 1-2, t.1). Kito dalintino turto šalys nenurodė, jo padalinti neprašė, nors ištuokos byloje figūravo baldai bei kiti namų apyvokos daiktai. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, šioje byloje dalintinas tik 275000Lt vertės butas, esantis (duomenys neskelbtini), o ieškinys tenkintinas iš dalies, pripažįstant A. V. pripažįstama nuosavybės teisė į 1/3 dalį santuokoje įgyto buto, o atsakovei į 2/3 dalis. Kadangi ieškovui tenka 1/3 dalis buto, susidedančio iš trijų kambarių, turinčių 40,58 kv.m. gyvenamojo ploto(b.l.47, t.1), jam paskiriama naudotis 11,51 kv.m. ploto kambarį, plane pažymėtą indeksu 12-5 ir tamsų kambarį 12-4 (0,78kv.m.), o atsakovei V. V. paskiriama naudotis kambarį pažymėtą indeksu 12-8 (17,75kv.m.), kambarį 12-7(11,32kv.m.) ir tamsų kambarį 12-6 (2,33 kv. m.); kitas buto patalpas - koridorių 12-1 (10,44 kv. m.), virtuvę 12-9 (8,52 kv. m.), vonią 12-2 (2,46 kv. m.), tualetą 12-3 (0,88 kv. m.), - paskiria bendram šalių naudojimuisi.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino šios bylos aplinkybes (LR CPK 185 str.), o taip pat pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias senaties terminą bei santuokoje įgyto turto padalijimą (LR CK 3.127 str. , 3.129 str., 1.126 str.). Pagal pirmos instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes apeliacinis teismas gali ištaisyti padarytus materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimus, neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo (LR CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.), todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas, kuriuo ieškinys tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismui, patenkinus iš dalies ieškovo apeliacinį skundą, atitinkamai (66 proc.) priteistinos ir jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 1 d., 3 d., 98str.1d.). Kadangi ginčo buto vertė yra 275000 Lt (b.l.48, t.1), o ieškovas už pareikštus reikalavimus yra sumokėjęs 4099,98 Lt žyminio mokesčio (b.l. 6-8, t.1, b.l. 84), 1900Lt advokatui už darbą pirmoje teismo instancijoje ir 100Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (b.l. 126, t.2), iš atsakovės V. V. ieškovui priteistina 2706 Lt (4099,98 Lt x 66 proc.) žyminio mokesčio, 1254Lt (1900Ltx66proc) advokato išlaidų pirmoje teismo instancijoje bei 66 Lt (100 Lt x 66 proc.) žyminio mokesčio išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje, o taip pat 2492,16 Lt (3776 Lt x 66 proc.) valstybei žyminio mokesčio, kadangi 3776 Lt žyminio mokesčio mokėjimas ieškovui buvo atidėtas (b.l. 135, t.2).

Atsakovė pirmoje tesimo instancijoje patyrė 2000Lt advokato pagalbos išlaidų (b.l. 170, t.1), o ieškinys yra patenkintas 66 proc., todėl iš ieškovo priteistina atsakovei 680 Lt (2000 Lt x 34 proc.) advokato pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-233-545/2008 ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies.

Padalinti santuokoje įgytą turtą, t.y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant ieškovui A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į 1/3 dalį buto, o atsakovei V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į 2/3 dalis buto.

Nustatyti naudojimosi butu tvarką ir paskirti ieškovui A. V. kambarį plane pažymėtą indeksu 12-5 (11,51 kv. m.) ir tamsų kambarį 12-4 (0,78 kv. m.); atsakovei V. V. paskirti kambarį plane pažymėtą indeksu 12-8 (17,75 kv. m.), kambarį 12-7 (11,32 kv.m.) ir tamsų kambarį 12-6 (2,33 kv. m.); kitas buto patalpas - koridorių 12-1 (10,44 kv. m.), virtuvę 12-9 (8,52 kv. m.), vonią 12-2 (2,46 kv. m.), tualetą 12-3 (0,88 kv. m.), - paskirti bendram šalių naudojimuisi.

Priteisti iš atsakovės V. V. ieškovui A. V. 3960,0 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmoje teismo instancijoje ir 66,0 Lt apeliacinėje teismo instancijoje, o taip pat 2492,16 Lt valstybei žyminio mokesčio.

Priteisti iš ieškovo A. V. atsakovei V. V. 680,0 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmoje teismo instancijoje.