Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos N. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. spalio 8 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjos 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-1023-2020 ir administracinėn atsakomybėn patrauktos N. I. skundas netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo prašymai ir argumentai

III. Atsiliepimo į apeliacinį skundą prašymai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apylinkės teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje paliktina nepakeista ir apeliacinis skundas netenkintinas.

5. Apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, sprendžia, kad priimta nutartis administracinio nusižengimo byloje yra pagrįsta ir teisėta, jos keisti ar naikinti nėra pagrindo.

6. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktą žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką vandens telkinių naudojimą.

7. Apeliacinio skundo kontekste aktualu tai, kad savavališku žemės užėmimu pripažįstami ir tokie atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-15-693/2019, 10 punktas).

8. Nagrinėjamu atveju N. I. patraukta administracinėn atsakomybėn iš esmės už tai, kad jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esanti tvora įsiterpia ir aptveria privačios nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir valstybinę žemę, taip N. I. užima jų plotą, į kurį nebegali patekti kiti asmenys. Tai patvirtina žemės naudojimo patikrinimo aktas.

9. Pirmiausia, pažymėtina tai, kad apeliaciniame skunde N. I. patraukimas administracinėn atsakomybėn nepagrįstai siejamas su jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančios tvoros, kuri įsiterpia ir aptveria privačios nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir valstybinę žemę, nenugriovimu. Nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos dalyką sudaro savavališko žemės užėmimo, o ne statybos padarinių šalinimo klausimas.

10. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad privačios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir valstybinėje žemėje esanti tvora priklauso privačiam asmeniui ir valstybei, o ne N. I.. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-14-269/2012 nustatyta, kad N. I. įsigijo žemės sklypą, kuris buvo aptvertas tvora. Matyti ir tai, kad apklausiama N. I. parodė, jog žemės sklypo pardavėjas jai įteikė planą su pavaizduotais statiniais, tarp kurių buvo tvora. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad N. I. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje tvora, esanti privačios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir valstybinėje žemėje, nenurodyta, tačiau pirmiausia pažymėtina, kad ginčo dalyką sudaro jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esanti tvora, kuri įsiterpia ir aptveria privačios nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir valstybinę žemę, be to, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.395 straipsnio 1 dalį, jeigu parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į juos perėjo žemės sklypo pirkėjui – nagrinėjamu atveju N. I.. Duomenų, pagrindžiančių, kad ginčo dalyką sudaranti tvora priklauso tretiesiems asmenims, byloje nėra. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad N. I. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esanti tvora, kuri įsiterpia ir aptveria privačios nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir valstybinę žemę, priklauso jai.

11. Apygardos teismas taip pat pastebi, kad tokią gynybos taktiką N. I. pasirinko teikdama apeliacinį skundą, nes skundu dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje N. I. savo kaltę neigė tuo pagrindu, kad nestatė jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančios tvoros, taip pat ginčijo privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plano teisėtumą. Atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde nutarime administracinio nusižengimo byloje užfiksuotą pažeidimo esmę ir N. I. jos suvokimą nepagrįstai bandoma pateikti taip, kad N. I. administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, jog privačios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir valstybinėje žemėje esanti tvora prisijungia prie jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančios tvoros ir tuo pagrindu nepagrįstai kvestionuojamas nutarimo aiškumas.

12. Kvalifikuojant veiką pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį privalo būti nustatyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra jo savininkas (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-15-693/2019, 12 punktas).

13. Iš privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plano matyti, kad N. I. 2012 m. rugsėjo 26 d. jame pasirašė. Be to, N. I. 2015 m. liepos 15 d. Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos teikė prašymą dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme, tačiau gavo neigiamą atsakymą. Minėtos aplinkybės patvirtina tai, kad N. I. yra žinomos privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir valstybinės žemės ribos, tuo labiau, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-14-269/2012 nustatyta, jog jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esanti tvora įsiterpia ir aptveria valstybinę žemę. Atsižvelgdamas į tai apygardos teismas sprendžia, kad N. I. suvokė, jog jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esanti tvora įsiterpia ir aptveria privačios nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir valstybinę žemę ir taip N. I. užima jų plotą, ir norėjo taip veikti.

14. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog N. I. savavališkai užėmė žemę, todėl priimta nutartis, kuria paliktas galioti nutarimas dėl jos patraukimo administracinėn atsakomybėn, yra teisėta. Tai sudaro pagrindą apeliacinį skundą atmesti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. spalio 8 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-245-927/2020 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos N. I. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.