Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2008-02-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-10-106-2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Data
2008-02-07
Bylos Nr.
1A-10-106-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Violeta Miliuvienė (pirm.), Zigmas Pocius, Rasa Valentinienė
Nuteistasis
K. N., G. M.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Pranešėja R.Valentinienė Teisėja L.VenckuvienėBaudž. byla Nr. 1A–10-106/2008Procesinio sprendimo kategorija:1.2.14.8, 2.1.6.2, 2.4.6.2.2, 2.4.6.4.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASnuosprendisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. vasario 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teisėjų Rasos Valentinienės, Zigmo Pociaus,sekretoriaujant Jolantai Kližentytei, Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorei Vaidai Pužauskienei,nuteistiesiems K. N. ir G. M.,K. N. gynėjui advokatui Petrui Maceniui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-09-11 nuosprendžio, kuriuo K. N., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d., 144 str., 281 str. 3 d. ir nuteistas:

pagal BK 182 str. 1 d. - trims mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 10 valandų per mėnesį visuomenės labui;

pagal BK 144 str. - 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 281 str. 3 d. - 15 MGL (1875 Lt) dydžio bauda;

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 3 d., šios bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė bausmė - 35 MGL (4375 Lt) dydžio bauda ir trys mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 10 valandų per mėnesį visuomenės labui.

K. N. dėl kaltinimo pagal BK 182 str. 1 d. dėl sukčiavimo UAB „Ananda“ atžvilgiu išteisintas, nes nenustatyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Minėtu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. dėl sukčiavimo UAB „ Klaipėdos fauga“ atžvilgiu, pagal BK 182 str. 1 d. dėl sukčiavimo UAB „Ananda“ atžvilgiu G. M.. Tuo pačiu nuosprendžius jis išteisintas pagal BK 182 str. 1 d. dėl sukčiavimo UAB „Valstina“ atžvilgiu, nuosprendis dėl jo neapskųstas.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. N. nuteistas už tai, kad jis 2002-10-04, apie 21 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Audi 100", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė 2000-11-06 Kelių eismo taisyklių 2.3 ir 2.4 punktus, reglamentuojančius, kad eismo dalyviai privalo: mokėti šias taisykles ir jų laikytis, eismo dalyviai ir kiti asmenys turi elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus žmonėms, netrukdytų eismui, nepadarytų žalos valstybės, privačiam ir visuomeniniam turtui bei aplinkai. Sukėlęs pavojų asmuo privalo stengtis išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, taip pat - 14.2 punktą, reglamentuojantį, kad atsiradus kliūčiai ar iškilus eismo saugumo grėsmei, vairuotojas, jeigu jis gali pastebėti, privalo sulėtinti transporto priemonės greitį, net visiškai ją sustabdyti arba apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, partrenkė važiuojamąja kelio dalimi iš vienos kelio pusės į kitą einančius P. M. ir V. M., kurie eismo įvykio metu patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, K. N. nuteistas už tai, kad jis 2002-10-04, apie 21 val. 30 min, Panevėžio gatvėje, ties Utenos gatve, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „Audi 100", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir pažeisdamas 2000-11-06 Kelių eismo taisyklių 2.3, 2.4, 14.2 punktus, taip pat 28.1.2, 28.1.4 punktus, reglamentuojančius, kad įvykus autoavarijai, su ja susijęs vairuotojas privalo, nesukeldamas papildomo pavojaus, nedelsiant sustoti, imtis reikiamų priemonių, kad būtų suteikta medicinos pagalba nukentėjusiesiems, prireikus iškviesti medicinos pagalbą, o jeigu neįmanoma - pasirūpinti, kad pakeliui važiuojanti transporto priemonė nugabentų nukentėjusiuosius į artimiausią gydymo įstaigą, pasilikti autoavarijos vietoje, partrenkęs važiuojamąja kelio dalimi iš vienos kelio pusės į kitą einančius pėsčiuosius P. M. ir V. M., sunkiai sutrikdęs jų sveikatą, gresiant pavojui jų gyvybei, turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiaisiais bei turėdamas galimybę suteikti jiems pagalbą, P. M. ir V. M. nepagelbėjo ir iš įvykio vietos pasišalino.

K. N. nuteistas ir už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su G. M., apgaule, pasinaudodami V. M. vadovaujamos UAB "Aukselis" vardu ir rekvizitais, tačiau, nebūdami šios įmonės darbuotojais, įmonės vadybininkui M. V., nesuvokusiam jų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, nurodė pasirašyti su UAB "Klaipėdos fauga" 2003-11-20 sutartį Nr. 501119321 dėl PVC gaminių (langų ir durų su priedais) įsigijimo, PVC gaminių užsakymo dokumentus, sumokėję avansą: 2003-11-21 SPB Nr. 0354404–1400 Lt, 2003-12-04 SPB Nr. 0354409–1500 Lt, ir tokiu būdu įgiję pasitikėjimą bei sudarę patikimo ir mokaus kliento įvaizdį, (duomenys neskelbtini), pagal 2003-12-04 PVM sąskaitą-faktūrą, serija LEB, Nr.6730081, apgaule savo naudai įgijo 49,02 kvadratinių metrų UAB „Klaipėdos fauga“ PVC gaminių už 14 500 Lt.

K. N. išteisintas dėl kaltinimo, kad veikdamas bendrininkų grupe su G. M. , apgaule savo ir G. M. naudai laikotarpiu nuo 2003-11- 25 iki 2003-12-19 per kelis kartus įgijo UAB „Ananda“ priklausančio turto už 14 183, 12 Lt.

Apeliaciniame skunde nuteistasis K. N. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 182 str. 1 d. dėl sukčiavimo UAB „Klaipėdos fauga“ atžvilgiu ir šioje dalyje priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Apeliantas tvirtina, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, nes jo kaltę grindžia prieštaringais liudytojų R. A., dirbančio vadybininku UAB "Klaipėdos fauga", bei liudytojo M. V. parodymais, pagarsintais teisme, bei tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę (b. l. 36, t. 4). Nurodo, kad apylinkės teismas remiasi M. V. parodymais, kurių teisingumo ir objektyvumo negalima patikrinti teisme, o ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai – prieštaringi, todėl teismas negalėjo grįsti jo kaltę parodymais, kuriuose yra prieštaravimai, abejonės. Liudytojas M. V. ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas net 3 kartus, tačiau dvejose apklausose jis tvirtina, kad apeliantas jį priėmė dirbti UAB "Aukselis“ vadybininku ir kartu su G. M. davė nurodymus vykti į UAB "Klaipėdos fauga" užsakyti langų, durų. Pagal jo bei G. M. nurodymus važiavo užsakyti paimti grindų dangos į UAB '"Ananda", o 2006 m. sausio 14 d. M. V. parodė, kad jam nurodymus duodavo vaikinas vardu A. ir jis pagal jo nurodymą užsakė prekes UAB "Klaipėdos fauga", UAB "Ananda". Ikiteisminio tyrimo metu policijos darbuotojai A. nenustatė (b. l. 170, 171, t. l). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo M. V. parodymai akivaizdžiai prieštaringi ir prieštaravimus buvo galima pašalinti tik M. V. apklausus teisme, tačiau tai nebuvo padaryta, nes iš pranešimų, gautų teismo posėdžio metu nustatyta, kad M. V. išvykęs į JAV. Apeliantas teigia, kad po kurio laiko policijos darbuotojai teismui pateikia liudytojo M. V. prašymą, kad teismas bylą nagrinėtų jam nedalyvaujant ir remtųsi jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Apylinkės teismas šiuo prašymu vadovaujasi, nors neaišku, kas ir kokiu būdu taip greitai susisiekė su liudytoju M. V., kas jam padiktavo prašymo tekstą. Taip pat apeliantui neaišku, ar pats M. V. parašė šį prašymą. Kodėl teismas nusprendė, kad M. V. pats parašė ir pats savo iniciatyva išsiuntė šį prašymą. Taip pat apeliantas nurodo, kad pagal tuos pačius liudytojo M. V. parodymus dėl sukčiavimo UAB "Anandos" atžvilgiu išteisintas.

Taip pat apeliantas teigia, kad liudytojas R. A. teisme neprisiminė, kas pasirašė sutartį dėl langų ir durų gamybos, neprisiminė, kokius dokumentus pasirašinėjo M. V., tačiau pasirėmė ta liudytojo parodymų dalimi, kad apeliantas buvo užėjęs į parduotuvę, domėjosi langų, durų kainomis. Teigia, kad jis tai darė norėdamas ne apgaule įsigyti langus, duris iš UAB "Klaipėdos fauga", o norėdamas sužinoti langų, durų kainas. Baudžiamojoje byloje jo parodymai užfiksuoti kelis kartus, kurie yra skirtingi, tačiau parodymuose, kurie užfiksuoti 2006-12-07 apklausoje jis kaltu neprisipažino ir tuos pačius parodymus davė 2007-01-19, tačiau paskutiniuose parodymuose įrašyti žodžiai, kad jis prisipažįsta dėl įvykdytų nusikaltimų, nors pagal parodymus jis sukčiavimo nepripažino, o šie žodžiai įrašyti primygtinai reikalaujant prokurorui, nes be kaltės pripažinimo prokuroras negalėjo prašyti teismo priimti baudžiamąjį įsakymą. Jam įgriso iki begalybės besitęsiantis ikiteisminis tyrimas, todėl sutiko su tuo, kad būtų įrašytas tariamas jo prisipažinimas ir būtų priimtas teismo įsakymas.

Nuteistasis K. N. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistasis G. M. prašo skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apylinkės teismo nuosprendis K. N. dėl jo nuteisimo pagal BK 182 str. 1 d. naikintinas ir priimtinas naujas – išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 1 p.), nes neįrodyta, kad K. N. padarė sukčiavimą.

Kaltinamojo kaltės klausimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus išsprendžiamas teismo nuosprendžiu. Nuosprendis turi būti ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas, t. y. jame padarytos išvados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Nekaltumo prezumpcijos principas reikalauja įrodyti asmens kaltumą. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti. Sukčiavimo būtinasis požymis yra nusikalstamos veikos padarymo būdas – apgaulė. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Asmuo turi suprasti pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, t.y. apgaule suklaidinti nukentėjusįjį ir dėl to neatlygintinai įgyti svetimą turtą savo ar kito asmens naudai, numatyti, kad dėl to nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to norėti. Nors vieno elemento (tiek intelektinio, tiek valinio) nebuvimas rodo tyčios nebuvimą. Esamu atveju nėra įrodyta, kad K. N. panaudojo apgaulę, įsigydamas langus iš UAB „Klaipėdos fauga“.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Sukčiavimo tyčia turi atsirasti dar prieš sąmoningą nukentėjusiojo suklaidinimą. Šiuo atveju - prieš sudarant sutartį su UAB „Klaipėdos fauga“. Apkaltinamajame nuosprendyje deklaratyviai nurodyta subjektyvioji tyčia apgaule užvaldyti iš UAB „Klaipėdos fauga“ užsakytus langus, tačiau apylinkės teismas nenurodo, kokie įrodymai patvirtina išankstinį sukčiavimo tyčios susiformavimą. Nors skundžiamajame nuosprendyje nurodytos aplinkybės, kad „kaltinamieji UAB „Aukselis“ nedirbo, svetimą – UAB „Klaipėdos fauga“ priklausantį turtą užvaldė apgaule, suklaidindami turto savininkus, pasinaudodami UAB „Aukselis“ vardu, nebūdami šios įmonės darbuotojais, sudarę įspūdį patikimos bendrovės, sumokėję per bendrovės darbuotoją M. V. avansą“, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, šios aplinkybes nepatvirtina išankstinio tyčios susiformavimo sukčiauti.

Byloje nustatyta, kad nors G. M. oficialiai nedirbo UAB „Aukselis“, tačiau buvo jos faktinis vadovas, o visus bendrovės dokumentus jis veždavo pasirašyti tikrajam įmonės savininkui V. M.. G. M. buvo seniai pažįstami su apeliantu K. N.. Šias aplinkybes patvirtino ir G. M., ir K. N.. K. N. reikėjo langų, tačiau jis visų pinigų langams neturėjo, todėl jis su G. M. sutarė langus pirkti per UAB „Aukselis“, o už langus su UAB „Aukselis“ atsiskaityti vėliau (t. 6, b. l. 108-109). Taip pat K. N. pasiūlė langų įsigyti per UAB „Aukselis“ ir savo kaimynui V. M., nes perkant didesnį kiekį langų, galima gauti didesnę nuolaidą. Analogiškus parodymus davė ir nuteistasis G. M. (t. 6, b. l. 111). Be to, viso proceso metu jis neneigė, kad buvo su K. N. draugai ir, kad K. N. lankydavosi pas jį darbe (UAB „Aukselis“ patalpose), tačiau nepatvirtino, kad langus UAB „Klaipėdos fauga“ užsakė ir, sumokėdami užstatą, šiuos langus paėmė, turėdamas tikslą sukčiauti, susitaręs kartu su K. N. (t. 4, b. l. 45-46, 52-54, 85-89).

Atkreiptinas dėmesys, kad G. M. viso proceso metu nuosekliai parodė, kad K. N. langus norėjo pirkti per G. M. faktiškai vadovaujamą bendrovę. Jie taip pat buvo susitarę, kad K. N. atsiskaitys ne su UAB „Klaipėdos fauga“, bet su UAB „Aukselis“. G. M. prisipažino padaręs sukčiavimą perkant langus iš UAB „Klaipėdos fauga“, tačiau nurodant visas šios bylos aplinkybes, jis paneigė, kad sukčiavo veikdamas kartu su K. N.. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad gautus pinigus iš V. M. už perparduodamus langus jis panaudojo atsiskaitymams su UAB „Aukselis“ personalu.

Tai, kad langai buvo perkami per UAB „Aukselis“ patvirtina ir liudytojo M. V. parodymai, taip pat pirkimo-pardavimo sutartis. Būtent ant šios sutarties yra UAB „Aukselis“ vadybininko M. V. parašai. M. V. parašai taip pat yra ir ant pinigų paėmimo kvitų, mokant avansą už langus (t. 1, b. l. 124-132). Todėl UAB „Klaipėdos fauga“ vadybininko R. A. parodymai, kad sutartis bus sudaryta su K. N., veikiančiu UAB „Aukselis vardu“, vertintini kritiškai. Akivaizdu, kad realiai langus pirko K. N., todėl jis buvo nuvykęs į UAB „Klaipėdos fauga“, atitinkamai domėjosi langų pirkimo sąlygomis. Šios aplinkybės apeliantas neneigia ir ši aplinkybė pati savaime neįrodo nuteistojo K. N. tyčios sukčiauti.

M. V., būdamas UAB „Aukselis“ vadybininku, atliko visas oficialias langų pirkimo procedūras, todėl aplinkybė, kad K. N. galėjo nurodyti, kur ir kokiomis sąlygomis pirkti langus, konkrečiu nagrinėjamu atveju nebeturi reikšmės, nes langai pirkti per UAB „Aukselis“.

Teisėjų kolegijos nuomone byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių K. N. tyčią sukčiauti, tai yra neatlygintinai įgyti svetimą turtą. Atitinkamai nėra pakankamai įrodymų, kad K. N. ir G. M. sukčiavo, veikdami bendrininkų grupe. Kaip matyti iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių, G. M. buvo faktinis UAB „Aukselis“ vadovas ir rūpinosi bendrovės veikla. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad po langų pristatymo nebuvo atsiskaityta su UAB „Klaipėdos fauga“, kad liudytojas V. M. atsiskaitė su UAB „Aukselis“ iš karto, nepatvirtina apylinkės teismo išvadas, kad K. N. padarė sukčiavimą kartu su G. M.. Ši aplinkybė laikytina prielaida, nes visa atsakomybė už langų iš UAB „Klaipėdos fauga“ pirkimą pagal pirkimo-pardavimo sutartį tenka UAB „Aukselis“. Šią aplinkybę patvirtino ir UAB „Aukselis“ faktinis vadovas bei UAB „Klaipėdos fauga“ pateikti rašytiniai įrodymai (sutartis, pinigų priėmimo kvitai, PVM sąskaita faktūra; t. 1, b. l. 124-132).

Pirmosios instancijos teismo išvados prieštaringos. Teismas išteisino K. N. dėl kaltinimo, kad veikdamas bendrininkų grupe su G. M. apgaule įgijo UAB „Ananda“ priklausančio turto už 14 183, 12 Lt, konstatuodamas, kad byloje nėra įrodymų, jog jie veikė bendrininkų grupe, ir už šią veiką nuteisė tik G. M., tačiau pripažino K. N. kaltu sukčiavus bendrininkų grupe su G. M. dėl UAB „Fauga“ turto užvaldymo, remdamasis ta aplinkybe, kad užsakytus langus nuteistasis K. N. įsigijo per UAB „Aukselis“, nors jis per sutartą laiką su bendrove už gautus gaminius atsiskaitė. Vienu iš kaltės įrodymų teismas laikė aplinkybę, kad K. N. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu K. N. buvo kaltu prisipažinęs dėl visų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, kaip jis parodė, siekdamas, kad užsitęsusi byla būtų kuo greičiau užbaigta, tačiau teismas, išteisindamas K. N. dėl vieno kaltinimo epizodo, K. N. prisipažinimą ikiteisminio tyrimo metu jo kaltės įrodymu nelaikė.

Esant šioms aplinkybėms, kolegijos nuomone, byloje nėra objektyvių neginčijamų įrodymų, kad K. N. padarė sukčiavimą ir jis pagal BK 182 str. 1 d. išteisintinas, neįrodžius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis dėl sukčiavimo naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 1 d. 1p.).

Iš bylos duomenų matyti, kad jam baudžiamoji byla pagal BK 281 str. 3 d. buvo nutraukta kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius (t. 1, b. l. 24), todėl nuosprendis naikintinas ir šioje dalyje, paliktinas galioti nutarimas nutraukti baudžiamąją bylą, iškeltą pagal BK 281 str. 3 d., nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius, nes tebėra BK 38 str. numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kita nuosprendžio dalis paliktina nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 1 p., 3 d., 4 d., 327 str. 2 p., 329 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-09-11 nuosprendžio dalį dėl K. N. nuteisimo pagal BK 182 str. 1 d. panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

K. N. pagal BK 182 str. 1 d. išteisinti, nes neįrodyta, kad K. N. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Nuosprendžio dalį, kurioje K. N. nuteistas pagal BK 281 str. 3 d., panaikinti, palikti galioti 2003 m. sausio 6 d. priimtą tyrėjo nutarimą nutraukti baudžiamąją bylą nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistąKolegijos pirmininkė Violeta MiliuvienėTeisėjai Rasa ValentinienėZigmas Pocius