Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Artūras Dilys, išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Virginijos Kliaugienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-49691-24, kurioje G. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)teistas:

1) 2022 m. balandžio 7 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmu nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 str. 1 d., 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. laisvės apribojimo bausme 10 mėnesių;

2) 2022 m. rugpjūčio 22 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., subendrinus bausmę su 2022 m. balandžio 7 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmu nuosprendžiu, galutine laisvės apribojimo bausme 1 metams 2 mėnesiams;

3) 2024 m. vasario 6 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmu nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 178 str. 1 d., 187 str. 3 d. areštu 34 parų. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 4 d., 5 d., 5, 8-10 p. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 8 mėnesiams,

bausmės atliktos, teistumai neišnykę, kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. T. 2024 m. gruodžio 21 dieną, apie 22 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,55 prom. neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kumščiu išdauždamas namo langą ir krentant šukėms ant brolio M. T., jos jį sužalojo ir jam padarė kairio dilbio pjautinę žaizdą, po to suduodamas dešinės rankos kumščiu ne mažiau dešimt kartų į brolio M. T. veido ir galvos sritį, jam padarė poodines kraujosruvas galvos srityje bei suduodamas kumščiu nemažiau penkis smūgius į jo kairįjį šoną, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo šeimos nario M. T. sveikatą ir sukėlė nukentėjusiajam šeimos nariui M. T. fizinį skausmą.

G. T., pranešus apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir jį apklausus kaip įtariamąjį, kaltu prisipažino visiškai.

Kaltinimas G. T. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, grindžiamas šiais duomenimis:

Kaltinamojo G. T. parodymais. Jis parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, labai gailisi. 2024 m. gruodžio 21 d. kartu su broliu M. T. vartojo alkoholį - alų, brendį. Jautėsi išgėręs, ne visas įvykio aplinkybes pamena išsamiai. Namuose pašalinių asmenų nebuvo. Apie 22 val. tarp jo ir M. T. įvyko tarpusavio žodinis konfliktas dėl alkoholio, jo nepasidalino. Pamena, kad pradėjo savo brolį M. T. kambaryje mušti kumščiais, tiksliai į kurias kūno vietas ir kiek sudavė smūgių, nepamena. Pamena, kad išdaužė kambario langą, šiek tiek prasikirto dešinę ranką. Kairės rankos mažąjį pirštą pats susipjaustė su stikline namuose 2024 m. gruodžio 20 d., vakare, dėl to kreipėsi į medikus, jam susiuvo pjautinę žaizdą. Parodė, kad jis langą išdaužė specialiai, matė, kad brolis stovi šone lango namo viduje ir jo neįleidžia, tai jis specialiai daužė kumščiu į langą, žinojo, kad šukės gali jį sužaloti, todėl neblaivus taip padarė, buvo supykęs. Pripažįsta ir sutinka, kad išdauždamas namo langą ir krentant jo stiklo šukėms, jos sužalojo jo brolį, žinojo šitas pasekmes, taip pat, dėl visų smūgių, kuriuos sudavė broliui, jis kaltę pripažįsta visiškai. Gailisi, kad neblaivus taip pasielgė, blaivus to niekada nedarytų. Taip pat papildė ikiteisminio tyrimo medžiagą ir nurodė, kad negyvena su broliu M. kartu, jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o brolis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Įvykis buvo pas brolį namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Kai kurių įvykio aplinkybių neatsimena, nes buvo stipriai neblaivus, žino, kad įvykio metu buvo jo mama J., tačiau, ką ji veikė, kai jis smurtavo prieš brolį, jis neprisimena dėl savo neblaivumo, buvo stipriai padauginęs alkoholio.

Nukentėjusiojo M. T. parodymais. Jis parodė, kad 2024 m. gruodžio 21 d. apie 22 val. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini)., kurie priklauso jo mamai J. T., kartu buvo ir jo brolis G. T., kuris atėjo į svečius ir atsinešė degtinės butelį. Jis gėrė alų, o mama su broliu gėrė degtinę. Vartojant alkoholį, jis paprašė brolio, kad išeitų iš mamos namų, nes buvo labai girtas. Jo brolis atsisakė išeiti iš namų ir tarp jų įvyko konfliktas. Jo brolis išėjo į lauką atlikti gamtinių reikalų, o jis tuo metu užsidarė langą ir užrakino duris. Kai šis grįžo į vidų, neįleido, jis išdaužė langą ir į vidų įlipo pro langą. Kai brolis lipo pro išdaužtą langą, stiklo šukės pabiro ant jo. Įlipęs į vidų, G. T. pradėjo jį mušti. Trenkė dešinės rankos kumščiu apie dešimt kartų į veido ir galvos sritį. Į kairįjį šoną trenkė kumščiu apie penkis kartus. Taip pat grumtynių metu buvo jį pervertęs ant žemės. Viso konflikto metu kartu buvo ir jų abiejų mama J. T., kuri viską matė. J. T. buvo akivaizdžiai neblaivi ir neblaivumo nusistatyti nesugebėjo. Atvykę pareigūnai jam nustatė 3,11 prom. neblaivumą. Kai jį mušė, jis jautė fizinį skausmą. Nukentėjusysis M. T. papildomos apklausos metu parodė, kad papildo, kad pjautinės žaizdos ant jo rankos atsirado, kai krito ant jo stiklo šukės, kada brolis G. išdaužė langą, nes jis tada buvo šalia to lango. Civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytojos J. T. parodymais. Ji parodė, kad buvo stipriai neblaivi, prisimena tik tai, kad 2024 m. gruodžio 21 d., tikslaus laiko neatsimena, buvo atvykusi adresu (duomenys neskelbtini), pas sūnus M. T. ir G. T.. Su sūnumis vartojo alkoholį. Nuo alkoholio stipriai apsvaigo, nesugebėjo paeiti, todėl pamena, kad užmigo kambaryje, todėl jokio konflikto tarp sūnų nematė ir negirdėjo. Neprisimena, kad per įvykį buvo atvykusi policija. Tik kitos dienos rytą sužinojo, kad tarp jos sūnų įvyko konfliktas, kurio metu G. sužalojo M., buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Daugiau neturi, ką pasakyti.

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2024 m. gruodžio 21 d. apžiūrint įvykio vietą - namą, adresu (duomenys neskelbtini)., atvykus į kiemą, matosi medinis namas, kuris pilkos spalvos. Pro baltos spalvos medines duris patenkame į vidų, į koridorių. Kairėje pusėje yra virtuvė. Įėjus į ją, dešinėje pusėje yra durys į didžiausią kambarį, kur yra įvykio vieta. Kairėje stovi medinis bufetas su stiklo durelėmis, kiek toliau, langas su stiklais, kuris buvo išdaužtas. Vidury kambario stovi apvalus medinis stalas. Prie jo nukritusi gyva, žalia eglutė, žaisliukai nubyrėję, yra sudaužytų, mėtosi lango stiklo šukės. Virš išdaužto lango kaba žalios spalvos girlianda. Kambaryje yra visokių rakandų, netvarkingas, daiktai išmėtyti.

Asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2024 m. gruodžio 22 d. apžiūrint nukentėjusįjį M. T., matosi jo veido srityje, ant kaktos ir nosies nubrozdinimai, rausvos spalvos įbrėžimai. Po kairiąją akimi matyti mėlynė. Ant dešiniojo skruosto yra matomas sumušimas. Apžiūrint rankas, ant dešinės rankos dilbio matosi rausvos spalvos įbrėžimai. Apžiūrint kairiąją ranką, ant dilbio ir plaštakos vidinės pusės matosi rausvos spalvos dėmės. Ant kaklo matyti rausvos spalvos įbrėžimai.

Alkotesterio tikrinimo istorijos duomenimis, kuriuose nurodyta, kad alkotesterio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARJK-0097, 2024 m. gruodžio 21 d., 22.58 val. įtariamajam G. T. nustatytas 2,55 promilių neblaivumas. 2024 m. gruodžio 21 d., 23:00 val. nukentėjusiajam M. T. nustatytas 3,11 promilių neblaivumas.

Specialisto išvada Nr. G278/2025(01), kurioje nurodyta, kad M. T. konstatuotos poodinės kraujosruvos galvos srityje, kairio dilbio pjautinė žaizda. Poodinės kraujosruvos galvos srityje padarytos kietais bukais daiktais/ar paviršiais, mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Kairio dilbio pjautinė žaizda padaryta pjaunančių savybių turinčiu daiktu, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Specifiniai žalojančių daiktų požymiai medicinos dokumentuose neaprašyti. Poodinės kraujosruvos galvos srityje ir kairio dilbio pjautinė žaizda atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimo susidarymo metu M. T. galėjo jausti fizinį skausmą, jo kūne konstatuotos poodinės kraujosruvos galvos srityje, kairio dilbio pjautinė žaizda galėjo susidaryti ir nugriuvus, tačiau sužalojimų visuma, vienkartiniam griuvimui nėra būdinga.

Išdėstyti įrodymai, teismo manymu, pilnai įrodo, kad G. T. 2024 m. gruodžio 21 dieną, apie 22 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,55 prom. neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kumščiu išdauždamas namo langą ir krentant šukėms ant brolio M. T., jos jį sužalojo ir jam padarė kairio dilbio pjautinę žaizdą, po to suduodamas dešinės rankos kumščiu ne mažiau dešimt kartų į brolio M. T. veido ir galvos sritį, jam padarė poodines kraujosruvas galvos srityje bei suduodamas kumščiu nemažiau penkis smūgius į jo kairįjį šoną, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo šeimos nario M. T. sveikatą ir sukėlė nukentėjusiajam šeimos nariui M. T. fizinį skausmą, todėl jo padaryta veika atitinka ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

G. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kas vertintina kaip tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šį nusikaltimą padarė prieš tai jau būdamas eilę kartų teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, neišnykus teistumui. Nors šie padaryti nusikaltimai skiriasi savo pobūdžiu, tačiau atsižvelgtina ir į G. T. charakterizuojančią medžiagą, į tai, kad jis toliau sistemingai daro nusikalstamas veikas. Tai, teismo vertinimu, rodo labai neigiamą G. T. požiūrį į įstatymų laikymąsi ir jų ryšį, todėl įvertinus visas išdėstytas aplinkybes G. T. pripažintinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaip viena iš alternatyvių bausmių rūšių gali būti skiriama arešto bausmė.

Prokurorė prašo procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažinti G. T. kaltu už veika, numatytą BK 140 str. 2 d., ir paskirti 72 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹straipsnio 1 dalimi, paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 48 parų arešto bausmę.

Laikino sulaikymo laiką - nuo 2023 m. gruodžio 21 d. 23 val. 05 min. iki 2023 m. gruodžio 22 d. 13 val. 45 min. - vieną parą, įskaityti į bausmės laiką ir laikyti atlikusiu 1 (vienos) paros arešto bausmę. Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą G. T., panaikinti. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, G. T. pripažinti recidyvistu.

Kaltinamasis neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su skirtina bausme ir jos dydžiu.

Byloje yra visos įstatyme numatytos sąlygos užbaigti bylą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnis).

Parenkant bausmės rūšį ir jos dydį teismas atsižvelgia, kad G. T. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą, jo atžvilgiu yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jis teistas (bausmes atlikęs, teistumai neišnykę), administracine tvarka nebuvo baustas, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad prokurorės siūloma bausmės rūšis ir dydis yra tinkami ir atitinka padarytos veikos pavojingumą, padės pasiekti BK nustatytus bausmės tikslus ir bus proporcinga padarytai veikai bei neprieštaraujanti teisingumo principui.

Kadangi procesas šioje byloje baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, G. T. savo kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

G. T. ikiteisminio tyrimo metu nuo 2023 m. gruodžio 21 d. 23 val. 05 min. iki 2023 m. gruodžio 22 d. 13 val. 45 min. buvo laikinai sulaikytas, kas vertintina kaip viena laikinojo sulaikymo diena, todėl šis jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto bausmės parai ir laikytina, kad G. T. yra atlikęs 1 parą arešto bausmės.

Kaltinamajam G. T. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamuoju įsakymu skirtinos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti paskirtą bausmę – panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. T. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam arešto bausmę 72 (septyniasdešimt dvi) paras.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, G. T. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam arešto bausmę 48 (keturiasdešimt aštuonias) paras.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti G. T. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. gruodžio 21 d. 23 val. 05 min. iki 2023 m. gruodžio 22 d. 13 val. 45 min., kas vertintina kaip viena laikinojo sulaikymo diena, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto bausmės parai ir laikyti, kad G. T. yra atlikęs 1 (vieną) parą arešto bausmės.

Arešto bausmę paskirti atlikti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime.

Išaiškinti G. T., kad jis arešto bausmės atlikimui ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą (Trakų g. 10, Šiauliai, tel. Nr. +370 414 35502) darbo dienomis, įstaigos darbo metu, planuojamą atvykimo laiką iš anksto suderinęs telefonu su įstaiga (kontaktiniai telefonai nurodomi Lietuvos kalėjimų tarnybos internetinėje svetainėje www.kaldep.lt), o dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių nustatytu laiku negalėdamas atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu pranešti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo administracijai, pateikti neatvykimo priežastis pateisinančius dokumentus ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datą.

Išaiškinti G. T., kad nurodytu terminu neatvykus į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą ir nustatyta tvarka nepranešus bei nesuderinus bausmės vykdymo atlikimo datos, įstaigos administracija per 5 (penkias) dienas turi teisę kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo. Be to, savanoriškai neatvykus per nurodytą laikotarpį, neatvykimas gali būti laikomas ir vengimu atlikti arešto bausmę.

Pripažinti G. T. recidyvistu.

G. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamuoju įsakymu skirtinos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti paskirtą bausmę – panaikinti.

Informuoti G. T., kad jis turi galimybę prisijungti prie Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų (VEP) posistemio interneto svetainėse www.e.teismas.lt ir www.epaslaugos.lt, kuriame galima gauti bei pateikti elektroninius dokumentus baudžiamojoje byloje, susipažinti su bylos eiga.

Išaiškinti G. T., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo jam dienos paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Kaltinamojo reikalavimu surengus bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti ir kitos rūšies ar dydžio (tame tarpe ir griežtesnę) bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.