- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-23
- Bylos Nr.
- 2A-2249-590/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-08251-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Ieškovas
- AB „Lesto“
- Atsakovas
- A. J., R. L., R. K., V. M., D. S., B. I. S., V. K., A. Ž., G. K., V. P., A. T., A. S., R. S., D. R., D. J., R. J., M. Č., V. S., I. V., G. V., A. G., B. T., O. S., Č. D., N. P.
- Trečiasis asmuo
- R. M.
- Kategorijos
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB „Lesto“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lesto“ ieškinį atsakovams A. J., R. L., R. K., V. M., D. S., B. I. S., V. K., A. Ž., G. K., V. P., A. T., A. S., R. S., D. R., D. J., R. J., M. Č., V. S., I. V., G. V., A. G., B. T., O. S., O. S., Č. D., N. P., R. S. dėl skolos už suvartotą elektros energiją priteisimo, trečiasis asmuo R. M., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB „Lesto“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame nurodė, kad ieškovas tiekė elektros energiją atsakovams, gyvenantiems Asiūklių g., Vilniuje. Statomiems (duomenys neskelbtini) gatvės gyvenamiesiems namams aprūpinti elektra ir apskaitai vykdyti buvo įrengtas vienas skaitiklis Nr. 205411, pagal kurio rodmenis buvo atsiskaitoma. Nurodė, kad skaitiklis Nr. 205411 buvo demontuotas 2009-12-29, atsakovų, kuriems buvo tiekiama elektros energija skola buvo 8 459,70 Lt. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo dienai skolos likutis 1 215,75 Lt 75. Prašė priteisti skolą iš visų atsakovų.
Atsiliepimas
Atsakovas A. Ž. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti, nes elektros energijos tiekimo-vartojimo sutartis sieja ieškovą ir trečiąjį asmenį R. M.. Trečiasis asmuo R. M. buvo įrengęs transformatorinę savo vardu, o gatvės gyventojai, norėję prisijungti prie elektros tiekimo linijos namą, turėjo su trečiuoju asmeniu R. M. derinti elektros pajungimo sąlygas. Nurodė, kad iki skaitiklio Nr. 205411 demontavimo 2009-12-29, kai ieškovas sudarė sutartis su kiekvieno namo savininku, atsiskaitymo tvarka buvo tokia – atsakingas už elektros apskaitą asmuo V. K. nurašydavo nuo skaitliuko Nr. 205411 duomenis apie suvartotą elektros energiją. Prie kiekvieno namo buvo įrengti elektros apskaitos skaitliukai, kurių duomenis nurašydavo atsakingas už elektros apskaitą asmuo V. K. ir paskaičiuodavo, kiek kiekvienas namo savininkas skolingas, surinkdavo pinigus iš vartojančių elektros energiją asmenų. Pažymėjo, jog elektros energijos tiekimo sutartis sieja ieškovą ir trečiąjį asmenį, o ne atsakovus. Nurodė, kad už suvartotą elektros energiją O. S. ir O. S. skolingi 570,72 Lt, Č. D. ir N. P. 650,51 Lt. Nurodė, kad skoloje yra (duomenys neskelbtini) namo elektros vartotojai.
Atsakovas R. S. nurodė, kad prie jo namo įrengtas elektros skaitliukas buvo naudojamas vidinei apskaitai vykdyti. Pinigus rinkdavo V. K., kuris atsiskaitydavo su ieškovu. Skoloje yra namo (duomenys neskelbtini) namo savininkai. Prašė ieškinį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-02-12 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovo ir atsakovų nesiejo elektros pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovai M. Č., A. T. ginčo laikotarpiu turėjo tik žemės sklypą, neturėjo pastatų, todėl negalėjo vartoti tiekiamos elektros energijos. Teismas, įvertinęs tai, kad tarp trečiojo asmens R. M., nuosavybės teise valdančio transformatorinę, ir ieškovo buvo sudaryta Elektros energijos tiekimo-vartojimo sutartis, o vėliau skolos grąžinimo sutartis, sprendė, jog prievolė grąžinti skolą yra trečiojo asmens. Teismas konstatavo, kad atsakovams, naudojantiems elektros energiją, kuriuos siejo susitarimas su trečiuoju asmeniu, negali kilti prievolė pagal sandorį tarp ieškovo ir trečiojo asmens, nes jie nebuvo sutarties šalys, ar prisijungę prie sutarties. Teismas ieškinį atmetė, nes ieškovas sutartinės prievolės su trečiuoju asmeniu įvykdymą siekia neteisėtai perkelti atsakovams. Ieškovas teismui nepateikė įrodymų, kad su juo už suvartotą elektros energiją atsiskaitydavo atsakovai. Atsakovai nurodė, kad pinigus surinkdavo V. K., kuris sumokėdavo už elektros energiją R. M. vardu pagal skaitliuko, ieškovo įrengto pagal sutartį su trečiuoju asmeniu, parodymus. Atsakovai, norėdami gauti elektros energiją, namo pasijungimo prie elektros tinklų sąlygas turėjo derinti su trečiuoju asmeniu, kuriam priklausė transformatorinė. Teismo manymu, šios aplinkybės įrodo, kad konkliudentiniais veiksmais sudaryto sandorio tarp ieškovo ir atsakovų nėra.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas AB „Lesto“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-12 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, arba panaikinti sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas ypač formaliai vertino šalių teisinius santykius. Kadangi rašytinė sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo ir trečiojo asmens R. M., teismas pasirinko lengviausią formalų kelią ir pareiškė, kad už sunaudotą elektros energiją su ieškovu privalo atsiskaityti tik R. M.. Su tokia teismo išvada ieškovas nesutinka. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas konstatuoja: „atsakovai nurodė, kad pinigus surinkdavo V. K., kuris sumokėdavo už elektros energiją R. M. vardu...“. Taigi patys atsakovai patvirtino aplinkybę, kad už savo namuose sunaudotą elektros energiją atsiskaitydavo ne su trečiuoju asmeniu, o tiesiogiai mokėjo ieškovui. Be to, bylos nagrinėjimo metu kai kurie atsakovai apmokėjo dalį skolos tiesiogiai AB „LESTO“, o ne trečiajam asmeniui. Tai irgi patvirtina, kad atsakovai pripažįsta faktą, jog elektros energijos pirkimo-pardavimo santykiai juos sieja tiesiogiai su ieškovu, o ne trečiuoju asmeniu. Pažymi, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad elektros energijos tiekėjas buvo ne AB „LESTO“, o R. M.. Pažymėtina, jog teismas nenustatė, kad trečiasis asmuo vertėsi komercine veikla, t. y. elektros energijos tiekimu (prekyba). Priešingai, trečiasis asmuo, kaip ir likę namų savininkai, elektros energiją naudojo savo asmeniniams namų ūkio poreikiams bei negaudavo iš atsakovų pajamų už jų sunaudotą elektros energiją. Pinigai buvo surenkami V. K. ir pervedami tiesiogiai ieškovui, todėl teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad trečiasis asmuo buvo elektros energijos tiekėju.
Atsiliepimas
Atsakovai A. Ž., V. K.. A. J., R. J. atsiliepimais į ieškovo AB „Lesto“ apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-12 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ginčo atveju padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovais šioje byloje patraukti Asiūklių g. gyventojai nėra tinkami atsakovai, nes jų su ieškovu nesieja jokie sutartiniai (elektros energijos pirkimo-pardavimo) santykiai, o ieškovas sutartinės prievolės su trečiuoju asmeniu R. M. įvykdymą siekia neteisėtai perkelti atsakovams. Ieškovo AB LESTO šioje byloje reikalaujama priteisti skola susidarė už laikotarpiu iki 2009-12-29 patiektą elektros energiją, tačiau paminėtu laikotarpiu nė vienas iš atsakovų nebuvo sudaręs su ieškovu jokios sutarties dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo. Visiškai priešingai, tokią elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas buvo sudaręs asmeniškai tik su vienu (duomenys neskelbtini) g. gyventoju, t. y. trečiuoju asmeniu R. M. ((duomenys neskelbtini)). Kiekvienas (duomenys neskelbtini) g. gyventojas už jam asmeniškai (į jo gyvenamąjį namą) patiektą elektros energiją minėtu laikotarpiu buvo atsakingas ne prieš ieškovą AB LESTO, o prieš trečiąjį asmenį R. M.. Atsižvelgiant į tai, ieškovas AB LESTO skolos už elektros energiją, laikotarpiu iki 2009-12-29 patiektą iki komplektinės transformatorinės KT-1409, turi teisę reikalauti tik iš trečiojo asmens R. M. pagal tarp jų sudarytą elektros energijos pirkimo- pardavimo sutartį. Pažymi, jog nepaisant to, jog atsakovai, kaip subabonentai, nebuvo pasirašę su R. M. jokių elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarčių, tai savaime nereiškia, jog tokios sutartys neegzistavo. Kiekvieno atsakovo gyvenamasis namas buvo prijungtas prie R. M. tuo metu priklausiusių elektros energijos objektų ir kiekvienas namas elektros energiją gaudavo tiesiogiai iš jų. Tokiu būdu, kiekvienas iš atsakovų su trečiuoju asmeniu R. M. atskiras savarankiškas elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudarę ne rašytine forma, o konkliudentiniais veiksmais. Nurodo, kad priešingai nei mano ieškovas, atsakovų neturėjimas su ieškovu pasirašytų elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarčių ginčo atveju yra teisiškai reikšmingas, kadangi ieškovas elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį buvo sudaręs (pasirašęs) konkrečiai su trečiuoju asmeniu R. M., pagal kurią ieškovas elektros energiją tiekė tik iki R. M. nuosavybės teise priklausiusių elektros energijos objektų ((duomenys neskelbtini) pradžios). Nagrinėjamu atveju, išvada apie egzistuojančias tiesiogiai tarp atsakovų ir ieškovo konkliudentiniais veiksmais sudarytas elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis galėtų būti daroma nebent tik tuo atveju, jei ieškovas apskritai su niekuo nebūtų pasirašęs tokios sutarties. Tačiau pats ieškovas AB LESTO laisva valia savo abonentu pasirinko būtent R. M., tą aiškiai įtvirtindami tarpusavio pasirašyta sutartimi, dėl ko dabartinis ieškovo noras, jog jo abonentais būtų laikomi visi(duomenys neskelbtini) g. gyventojai, neturi jokio teisinio pagrindo. Net jeigu ir egzistuotų tiesiogiai tarp atsakovų ir ieškovo konkliudentiniais veiksmais sudarytos elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartys (ko ginčo atveju nėra), tai tokiu atveju galutiniais savarankiškais elektros energijos vartotojais būtų atskiri individualieji gyvenamieji namai (jų savininkai), o konkliudentiniais veiksmais sudarytos sutartys egzistuotų atskirai su kiekvienu gyvenamojo namo savininku. Kitaip tariant, tokiu atveju kiekvienas gyvenamojo namo savininkas pagal tokias sutartis prieš ieškovą būtų atsakingas tik konkrečiai už jo gyvenamajame name sunaudotą elektros energiją ir jokia solidari prievolė už visų (duomenys neskelbtini) g. gyvenamųjų namų sunaudotą elektros energiją nė vienam savininkui vis tiek neegzistuotų. Tuo tarpu ieškovas AB LESTO šioje byloje visiškai nenurodė ir neįrodinėjo, kiek kiekvienas savininkas yra skolingas būtent už jo name sunaudotą elektros energiją.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių teisinius santykius ir padarė nepagrįstą išvadą, kad su ieškovu privalo atsiskaityti R. M.. Iš ieškovo AB „Lesto“ į bylą su ieškiniu ir dubliku pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovas prašo priteisti skolą už trečiajam asmeniui R. M. parduotą elektros energiją pagal 1994 m. gruodžio 20 d. sudarytą elektros energijos tiekimo – vartojimo sutartį (1 t., b.l. 237). AB Rytų skirstomųjų tinklų, kurio teisių ir pareigų perėmėjas yra ieškovas AB „Lesto“ ir R. M. 2008-02-13 pasirašyta buitinio vartotojo skolos grąžinimo sutartis patvirtina, kad R. M. pripažino, jog skola pagal 1994 m. gruodžio 20 d. elektros energijos tiekimo – vartojimo sutartį sunaudotą elektros energiją sudaro 93432 Lt ir įsipareigojo šį įsiskolinimą sumokėti iki 2008 m. gruodžio 20 d. (1 t., b. l. 239). Taigi elektros energiją iš ieškovo AB Lesto nupirko ir už ją įsipareigojo sumokėti pagal elektros energijos tiekimo – vartojimo sutartį ir buitinio vartotojo skolos grąžinimo sutartį trečiasis asmuo R. M.. Atsakovai nėra minėtų sutarčių šalimis, todėl nėra atsakingi už trečiojo asmens R. M. sutartinius įsipareigojimus ieškovui (CK 6.2 str., 6.383 str. ). Todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė atsakovams pareikštą ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra ir solidariosios atsakomybės sąlygų (CK 6.6 str. 1 d.). Ieškovo argumentai, kad atsakovų solidarią prievolę nulemia nedalus prievolės dalykas yra visiškai nepagrįsti ir neįrodyti, nes byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovas bendrai visiems atsakovams pardavė, o visi atsakovai bendrai nupirko ir suvartojo elektros energiją, už kurią šioje byloje reikalauja sumokėti ieškovas (CPK 178 str.).
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas bei kvalifikavo byloje nagrinėjamus teisnius santykius, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Atsakovas A. Ž. pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui sumokėjo 1500 Lt. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį ir apimtį, iš ieškovo AB „Lesto“ atsakovo A. Ž. naudai priteisiama 1000 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo AB „Lesto“ atsakovo A. Ž. naudai 1000 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.