Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio ir profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. A. 2017-04-07 apie 10.40 val. Jonavos g. 182, Kaune, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį “Mazda 5”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, (nustatyta 2,19 promilių etilo alkoholio kraujyje).

Kaltinamasis E. A. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, parodė, kad 2017-04-07 ryte atvažiavęs į darbą Biruliškių k., Kauno r. sav., vienas išgėrė apie 4-5 stikliukus degtinės. Sužinojęs, kad turi laisvą dieną, kadangi buvo atvykęs su savo vardu registruotu automobiliu „Mazda 5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė su juo grįžti namo. Važiuodamas keliu nuo Kauno link Karmėlavos, jis turėjo apsisukti, ir ties Narėpų k. kliudė kelio ženklo stulpelį ir į jį apgadino savo automobilio dešinės pusės priekinę dešinę dalį, žibintą, paties kelio ženklo stulpelio neapgadino, todėl važiavo toliau. Važiuojant Jonavos gatve, Kaune, ties namu Nr. 182, jį sustabdė policijos pareigūnai. Alkotesteriu patikrinus jo girtumą, jam buvo nustatytas didesnis negu 1,5 promilės girtumas. Taip pat Priklausomybės ligų centrą jam vėl alkotesteriu buvo patikrintas girtumas bei jis savanoriškai davė kraują tam, kad būtų nustatytas alkoholio kiekis jo kraujyje. Labai nuoširdžiai gailisi, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus. Ateityje pasižada, kad tokie dalykai daugiau nepasikartos, daugiau niekada būdamas girtas nevairuos automobilio ir nedarys jokių kitų naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų. Kadangi yra neteistas, šis įvykis buvo didelė gyvenimo pamoka, todėl prašo taikyti laidavimą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, laiduotoja paskirti jo sutuoktinę J. A..

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Iš Kauno apskrities VPK KP NVRS tyrėjo A. U. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017-04-07d. apie 10.40 val. adresu Jonavos g. priešais 182 daugiabutį, Kaune, automobilio „Mazda 5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui E. A. Kauno apskr. VPK KPV 2-ojo būrio vyr. patrulis Ž. K. ir vyr. patrulis R. Š. alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0373, metrologinės patikros Nr. 0507192, nustatė 1,96 prom. vidutinį neblaivumo (girtumo) laipsnį. E. A. pristatytas į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą, kuriame E. A. pirmą kartą pripūtė 2,50 prom. Šio piliečio sutikimu alkoholio kiekio kraujyje nustatymui paimtas kraujo mėginys. Automobilis „Mazda 5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pakvitavimu perduotas E. A. žmonai J. A. (b. l. 7).

Iš liudytojo R. Š. apklausos protokolo matyti, kad 2017-04-07 dirbant su vyr. patruliu Ž. K. ir patruliuojant nustatytame maršrute Kauno mieste, Jonavos gatvėje, iš Kauno apskrities VPK budėtojo apie 10.40 val. gavo pranešimą, kad link jų važiuoja automobilis „Mazda 5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pavojingai manevravo, vairuotojas galimai neblaivus. Jonavos gatvėje, prie pastato Nr. 182, jo kolega sustabdė minėtą automobilį, kurį vairavo E. A.. Matė, kad automobilio „Mazda 5“ priekinė dešinė dalis, žibintas, bamperis buvo apgadinti. Bendraujant su vairuotoju akivaizdžiai matė, kad jis yra neblaivus, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. E. A. neneigė, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Patikrinus alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0373, jam buvo nustatytas 1,96 prom. girtumas. Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre E. A. alkotesteriu buvo nustatyti 2,18 prom. ir 2,50 prom. girtumai (b. l. 19-22).

Iš liudytojo Ž. K. apklausos protokolo matyti, kad jis nurodė visiškai analogiškas aplinkybės, davė tokius pačius parodymus kaip ir jo kolega vyr. patrulis R. Š. (b. l. 26-29).

Neblaivumo nustatymo dokumente (patikrinimo Nr. 3162) užfiksuota, kad 2017-04-07 11.03 val. E. A. nustatytas 1,96 promilių girtumas (b. l. 31).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. Nr. T-A 3390/2017(01) nurodyta, kad E. A. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,19 ‰ (promilės) etilo alkoholio. (b. l. 38)

Automobilis „Mazda 5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantis kaltinamajam E. A., grąžintas E. A. sutuoktinei J. A. (b. l. 40).

Tokiu būdu, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamasis E. A. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 2,19 ‰ (promilių) etilo alkoholio, tai yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Taigi kaltinamasis E. A. padarė nusikaltimą, kuris teisingai kvalifikuotas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Kaltinamasis E. A. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, dirba, Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 51-52), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialistės išvadoje Nr. 93TPK-329/2017 nurodyta, kad E. A. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę.

Byloje yra pateiktas J. A. prašymas atleisti kaltinamąjį E. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būto paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Būti laiduotoju byloje pateikusi prašymą J. A. yra kaltinamojo žmona. Ji paaiškino, kad jos ir vyro santykiai yra labai geri, jis visada jos klausia patarimų, nesėkmės ir nelaimės atvejais visada kreipiasi tik į ją. Paaiškino, kad vyru pasitiki, kad daugiau tokių neatsakingų poelgių nebus. Ji iš karto net nepatikėjo, kad vyras galėjo vairuoti išgėręs. Prašo vyrą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės be užstato, nori būti jo laiduotoju.

J. A. neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, darbovietės charakteristikoje nurodoma, kad ji iniciatyvi, atsakinga ir darbšti, laiku ir kruopščiai atliekanti jai nustatytas užduotis. Ji yra jautri ir komunikabili, visada randanti kalbą su klientais ir bendradarbiais.

Esant J. A. prašymui perduoti E. A. jos – J. A. atsakomybei pagal laidavimą, teismas vertina tai, kad kaltinamasis E. A. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, pats kaltinamasis teigia padaręs išvadas dėl neteisėto savo elgesio, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ir, teismas laiko, kad išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad yra visos būtinos Lietuvos Respublikos BK 40 str. numatytos sąlygos E. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismas laiko, kad laiduotoja J. A. yra vertas pasitikėjimo asmuo, savo asmeninėmis savybėmis, nepriekaištinga reputacija, darbine veikla darys teigiamą įtaką kaltinamojo pasitaisymui, todėl J. A. skirtinas laiduotoja.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, E. A. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojai J. A. jos atsakomybei, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 str.).

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas 2,19 promilės alkoholio, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Kadangi kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, teisiamas pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, todėl terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise, nustatytinas trumpesnis nei maksimalus.

Dėl BK 72 str. taikymo.

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti, ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad E. A. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį „Mazda 5”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl transporto priemonė – automobilis „Mazda 5” atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad E. A. priklausančios transporto priemonės – automobilio „Mazda 5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam E. A. nusikalstamumui, transporto priemonė – automobilis „Mazda 5”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantis kaltinamajam E. A., pakvitavimu grąžintas E. A. sutuoktinei J. A., nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas, kardomoji priemonė nepaskirta.

Byloje buvo gauta 2017-04-19 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-4778, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė Vida Kabečienė teikia antrinę teisinę pagalbą E. A. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 34,74 Eur.

BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais., 313 straipsniu, teismas

nusprendė:

E. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, perduodant J. A. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, vadovaujantis BK 40 str., ir baudžiamąją bylą E. A. atžvilgiu nutraukti.

Nustatyti laidavimo terminą vieneriems metams.

Perduoti E. A. laiduotojos J. A. atsakomybei.

Išaiškinti, jog, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Paskirti E. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Kardomosios priemonės neskirti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti – automobilį „Mazda 5”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.