Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo, suinteresuoti asmenys D. K., Valstybinė mokesčių inspekcija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoti asmenys Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir D. K. pateikė teismui atsiliepimus, kuruose nurodė, jog su pareiškimu sutinka.

Suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas į teismo posėdį, apie kurio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvyko, prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant. Civilinė byla nagrinėjama suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (CPK 443 str. 5 d.).

Teismo posėdyje pareiškėja Z. K. pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog po sutuoktinio mirties į notarų biurą nesikreipė dėl teisinių žinių neturėjimo ir senyvo amžiaus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo ar nesikreipė į teismą dėl turto aprašo sudarymo, bet faktiškai savo atliktais veiksmais jį priėmė (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis). Įstatymo normos nurodo, kad paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas įpėdiniams, priėmusiems palikimą, t.y. faktiškai pradėjusiems valdyti paveldimąjį turtą arba padavusiems valstybinei notarinei kontorai pareiškimą apie palikimo priėmimą, šiose teisės normose įtvirtinti du savarankiški palikimo priėmimo būdai - paveldimo turto faktinis pradėjimas valdyti ir kreipimasis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Vieną iš šių palikimo priėmimo būdų įpėdinis turi pasirinkti, tai patvirtindamas savo aktyviais veiksmais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą taikant LR CK 5.51 straipsnį, palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmirnas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Įpėdiniai turi atlikti aktyvius veiksmus, kurie išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 23 d. nutartis S. R. v, S. A, byloje Nr. 3K-3-253/2012; kt.).

Iš pareiškėjos Z. K. paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2011 m. sausio 24 d. mirė jos sutuoktinis V. K. (b.l. 7), kuris testamento nepaliko (b.l. 11). Santuokos metu pareiškėja su sutuoktiniu įsigijo butą, adresu Kavoliuko g. 3-57, Vilniuje (toliau – butas). Butas buvo registruotas Z. K. vardu (b.l. 9). Tačiau, kadangi butas buvo įgytas santuokoje, jis priklausė abiems sutuoktiniams Z. K. ir V. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. CK 3.100 str. 1 p. numato, jog mirus vienam iš sutuoktinių, bendrosios jungtinės nuosavybės teisė pasibaigia, o dėl mirusiajam priklausančios turto dalies, anksčiau buvusios bendrąją jungtine nuosavybe, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tokiu būdu, po pareiškėjos sutuoktinio V. K. mirties liko jam priklausęs turtas: ½ dalis buto, esančio Kavoliuko g. 3-57, Vilniuje. Kadangi velionis testamento nepaliko, po jo mirties įpėdiniais liko sutuoktinė Z. K. ir sūnus D. K. (b.l. 15). CK 5.13 str. numato, jog palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais. Su pirmos eilės įpėdinias jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, neįskaitant sutuoktinio. Tuo tarpu suinteresuotu asmeniu į bylą įtrauktas sūnus – pirmos eilės įpėdinis D. K. teismui nurodė, jog tėvo V. K. palikimo dalies nepriėmė ir sutinka, kad visą ½ buto dalį priimtų pareiškėja. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog pareiškėja po sutuoktinio mirties butą prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo už jį mokesčius (b.l.15-27). Visos šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėja paliktu turtu po sutuokinio mirties rūpinosi kaip savu ir niekas neturi daugiau teisių į palikimą, nei pareiškėja. Todėl darytina išvada, jog ginčo dėl palikimo priėmimo nėra, pareiškėja yra vienintelė įpėdinė paveldint turtą pagal įstatymą.

Iš Vilniaus m. 29-ojo notarų biuro liudijimo matyti, jog paveldėjimo byla po V. K., mirusio 2011-01-24 mirties, užvesta nebuvo, dėl paveldimo turto įpėdiniai nesikreipė (b.l. 13).

Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja Z. K. savo aktyviais veiksmais sutuoktinio turtą - ½ dalį buto, esančio Kavoliuko g. 3-57, Vilniuje, priėmė, t.y. juo rūpinosi kaip savo turtu, valdė ir naudojo, bei į tai, kad juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėja palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti, nustatymas sukels pareiškėjai asmeninių ir turtinių teisių atsiradimą, pasikeitimą, t.y. ji galės kreiptis į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, jo pagrindu įregistruoti nuosavybės teises į paliktą turtą, o kitokia tvarka juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja gauti negali, darytina išvada, kad yra pagrindas Z. K. prašymą tenkinti.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą, jog Z. K. po sutuoktinio V. K. mirties 2011-01-24 per įstatymo nustatytą terminą priėmė palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str., 442 str. 1 p., 443 str., 448 str., teismas

nusprendė:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja Z. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio V. K. mirties 2011-01-24 per įstatymo nustatytą terminą priėmė palikimą - ½ dalį buto, esančio Kavoliuko g. 3-57, Vilniuje, unikalus Nr. 1097-4006-2020:0022, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, remiantis CK 5.50 str. 6 d., per tris darbo dienas pranešti Centrinei hipotekos įstaigai apie palikimo priėmimą.