- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-25
- Bylos Nr.
- AN2-159-530/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02215-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. L.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. advokato M. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. nutarties A. L. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos vyriausiojo specialisto A. M. 2019 m. spalio 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) A. L. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2019 m. gegužės 17 d., 6.40 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,78 promilių). Jam paskirta 900 (devynių šimtų) eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 14 (keturiolikai) mėnesių.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutinkant su Institucijos 2019 m. spalio 22 d. nutarimu paskirta nuobauda, A. L. advokatas minėtą nutarimą apskundė Kauno apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti – nutraukti administracinio nusižengimo bylą A. L. atžvilgiu, nesant administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 31 d. nutartimi skundo netenkino. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos vyriausiojo specialisto A. M. 2019 m. spalio 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.
3. Skunde aukštesnės instancijos teismui administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliotasis atstovas prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną A. L. atžvilgiu nutraukti.
3.1. Skunde nurodoma, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. priimta nutartis yra visiškai be motyvų, neaišku kodėl teismas atmetė A. L., M. S. ir A. N. parodymus, ir kokie M. S. parodymai prieštarauja byloje surinktai medžiagai. Teismas visiškai nemotyvavo, kodėl Institucijos pareigūnų paaiškinimai yra vertinami kaip objektyvioji tiesa byloje, o A. L. nuoseklūs parodymai, kuriuos patvirtino liudytojai, vertintini kritiškai, kaip siekimas išvengti atsakomybės. Pabrėžtina, jog A. L. nuo pat teisės vairuoti transporto priemonę sustabdymo momento, siekė įrodyti, kad neteisingai jam yra nustatytas lengvas girtumo laipsnis, siekė savo teises apginti savarankiškai kreipiantis į asmens priežiūros įstaigą, tačiau šia teise jis dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų negalėjo pasinaudoti. Taigi teismas priimdamas nutartį, privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus, kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ANK 636 straipsnio 4 dalis). Pagal ANK 652 str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Tais atvejais, kai teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nėra atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir tiesinius aspektus, o iš esančių teismo argumentų negalima padaryti logiškos išvados, kodėl teismas taip nusprendė, toks pažeidimas laikytinas absoliučiu teismo nutarties negaliojimo pagrindu.
3.2. Skunde teigiama, kad nagrinėjamos bylos dalyką (pagrindinius, esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus) sudaro Institucijos pareigūnų veiksmų teisėtumas/neteisėtumas nustatant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens administracinio nusižengimo sudėties buvimą, bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių pažeidimo tyrimas, esant duomenų, leidžiančių pagrįstai abejoti alkotesterio parodymų teisingumu, pareigūnų veiksmų teisėtumu, teisingų faktinių aplinkybių nustatymu bei esant duomenų apie asmens teisių pažeidimą. Pažymėtina, kad teismas dėl šių faktinių aplinkybių ir teisinių bylos aspektų nepasisakė ir skundžiamoje nutartyje tik nurodė, kad A. L. parodymai vertinami kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės, o liudytojų A. N. ir M. S. vertina kritiškai. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai atsiribodamas nuo esminių A. L., A. N. ir M. S. pateiktų parodymų, padarė išvadą, kad Institucijos administracinio nusižengimo byloje surinkti įrodymai yra teisingesni, o kitų įrodymų, kurie kelia pagrįstas abejones dėl padaryto administracinio nusižengimo ir jo sudėties buvimo, nepašalinus šių abejonių kitai byloje esančia medžiagai, visiškai nevertino. Teismui atsiribojus ir nevertinus motyvuojamojoje dalyje A. L. pateiktų paaiškinimų, buvo sudaryta išskirtinė ir netoleruotina teisinė situacija, kuomet remiamasi įrodymais, surinktais pažeidžiant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises, neatitinkančiais objektyviosios tiesios byloje, kuriais yra įrodinėjamas asmens kaltumas padarius administracinį nusižengimą. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl esminių bylos aplinkybių, galėjusių turėti įtakos tinkamam ir teisingam bylos išnagrinėjimui, A. L. siekdamas savo teisių ir teisėtų interesų gynybos, pakartotinai nurodo argumentus, kurie pagrindžia, jog lengvas girtumo laipsnis jam nustatytas pažeidžiant alkotesterių naudojimosi instrukcijos reikalavimus, o 300 metrų A. L. nuvažiavo visiškai blaivus.
Žemesnės instancijos teismas
3.3. A. L. būdamas tikras dėl savo nekaltumo, visais būdais stengėsi įgyvendinti savo teises gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą ir turėti atstovą byloje. Reikalavo, kad bylos nagrinėjimas ne teismo tvarka vyktų žodinio proceso tvarka, kad būtų užtikrinta jo teisių ir teisėtų interesų gynyba. Tačiau teismas A. L. siekį apginti jo pažeistas teises bei teisėtus interesus ir dėl to užsitęsusį administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą vertino kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. Teismas visiškai nepagrįstai ir neteisingai darė išvadą, jog buvo dirbtinai sukurta versija apie A. L. išgertą energetinio gėrimo gurkšnį, kuriame buvo įpilta alkoholio, motyvuodamas tuo, kad A. L. tik po 5 (penkių) mėnesių susipažinęs su bylos medžiaga pateikė šį savo paaiškinimą. Teismas neatsižvelgė į tai, jog byloje yra duomenys apie antrinės teisinės pagalbos advokačių kvalifikuotų teisinių paslaugų nesuteikimą, dėl ko ir užsitęsė bylos nagrinėjimas. Užsitęsęs bylos nagrinėjimas nėra niekaip susijęs su vengimu administracinės atsakomybės, o su tuo, kad A. L. tik po kurio laiko pavyko surasti atstovus byloje, kurie sutiko suteikti kvalifikuotas teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad policijos pareigūnai visiškai nesiaiškino kas ir kada, bei kokius gėrimus vartojo, todėl pažeidė alkotesterio naudojimo instrukcijas, o tuo pačiu ir Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisykles (toliau - Taisykles), kadangi girtumo (neblaivumo) tikrinimas buvo atliktas nesilaikant nustatytų reikalavimų, o gauti alkotesterio rezultatai neteisingi.
3.4. Skunde nurodoma, kad bylos nagrinėjimo teisme metu, apklausus liudytojus A. I. bei E. P., pastarieji patvirtino faktines aplinkybes, jog automobilis VOLVO, v/n (duomenys neskelbtini), buvo stebimas per miesto vaizdo stebėjimo kameras, kas sudaro pagrindą teigti, jog policijos pareigūnai iš anksto turėjo susiformavę nuomonę apie A. L. girtumą. Teismas vertindamas vaizdo operatoriaus E. L. 2019 m. gegužės 17 d. paaiškinime užfiksuotus duomenis, kad prie automobilio VOLVO, v/n (duomenys neskelbtini) „stoviniavo du akivaizdžiai neblaivūs vyrai“, vertino juos kaip objektyvius ir patikimus, nors logiškai nepaaiškinama, kaip per vaizdo stebėjimo kamerą operatorius nustatė asmens girtumą. Nei kamera Nr. (duomenys neskelbtini), nei Nr. (duomenys neskelbtini) nėra užfiksuotų aplinkybių, kad A. L. iki sėdant už vairo būtų vartojęs alkoholinius gėrimus, būtų elgęsis neadekvačiai ar kitokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima objektyviai vertinti, kad A. L. yra neblaivus. Teismas vertindamas byloje esančius Institucijos administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis: tarnybinius paaiškinimus, vaizdo operatoriaus paaiškinimą, vaizdo įrašus, nepateikė jokio šių įrodymų vertinimo, kaip jie patvirtina faktinę aplinkybę, jog A. L. 300 metrų pavažiavo apsvaigęs nuo alkoholio. Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra duomenys, jog A. L. 300 metrų nuvažiavo visiškai blaivus, ir tik sustojus automobiliui iš energetinio gėrimo skardinės išgėrė alkoholinio gėrimo (tai paaiškėjo vėliau), teismas privalėjo ištirti ar policijos pareigūnų veiksmuose, atliekant A. L. blaivumo (girtumo) patikrinimą, nenustatytini pažeidimai. Pažymėtina, jog policijos pareigūnai nepasitikslino kokius gėrimus A. L. gėrė per artimiausias 15 minučių iki patikrinimo, kas galėjo turėti įtakos alkotesterio rezultatams. Dėl alkotesterio naudojimosi instrukcijos pažeidimų, tikrinus asmens girtumą neišlaukus nustatyto laiko tarpo po paskutinio gėrimų vartojimo, neteisingai buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis A. L.. Jam iš karto nesutikus su alkotesterio rezultatais, dėl neteisėtų Institucijos pareigūnų veiksmų delsiant užpildyti administracinio nusižengimo protokolą, buvo užkirstas kelias A. L. surinkti objektyvius ir jo kaltę paneigiančius įrodymus. Pažymėtina, jog Administracinių nusižengimų teisenoje, kaip ir baudžiamajame procese, taikytinas asmens nekaltumo prezumpcijos principas, t. y., ne asmuo turi įrodyti, jog jis yra nekaltas, o priešingai, kaltinančioji pusė turi įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Tai reiškia, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai . Teismas kritiškai vertindamas A. L. pateiktus duomenis, apie iš energetinio gėrimo skardinės išgertą alkoholio kokteilį po to kai automobilis sustojo, kaip gynybinę poziciją, visiškai nevertindamas Institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų tikrinant A. L. blaivumą su alkotesteriu, pažeidė nekaltumo prezumpciją visus A. L. teisinančius duomenis vertindamas jo nenaudai. Akivaizdu, jog policijos pareigūnai nesivadovavo alkotesterio Alcotest 6810 naudojimosi instrukcijos nurodymais, ir neišlaukę bent 15 minučių liepė A. L. tikrintis girtumą, taip sudarydami sąlygas netiksliems/iškreiptiems parodymams užfiksuoti. A. L. su alkotesterio parodymais nesutiko iš karto, ir nurodė pareigūnams, jog jis jaučiasi visiškai blaivus, todėl prašė paaiškinti kokia tvarka jis gali savarankiškai kreiptis į medicinos įstaigą, dėl pakartotinio neblaivumo (girtumo) tikrinimo atlikimo. Institucijos pareigūnai, žinodami, jog A. L. nesutinka su alkotesterio parodymais, net tik kad pakartotinai neatliko girtumo nustatymo su alkotester Alcotest 6810 po 15 minučių, bet neleido A. L. pasinaudoti jam suteikta teise, savarankiškai kreiptis į medicinos įstaigą, dėl pakartotinio neblaivumo (girtumo) tikrinimo atlikimo. Posėdžio metu liudytojais apklausti A. I. bei E. P. patvirtino faktą, jog 06:40 val. sustabdžius A. L. teisę vairuoti transporto priemonę, A. L. nebuvo leidžiama vykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis, o buvo vežamas į Kauno AVPK Žaliakalnio PK protokolo surašymui. Toks policijos pareigūnų abejingumas ir neveikimas lėmė tai, kad į medicinos įstaigą administracinėn atsakomybėn traukiamas A. L. atvyko praėjus daugiau kaip dviem valandoms po pirmojo neblaivumo patikrinimo alkotesteriu. Nepagrįstas laiko vilkinimas buvo nulemtas pačių policijos pareigūnų netinkamų veiksmų, kas suponuoja išvadą, jog policijos pareigūnai tikslingai vilkino laiką, kad A. L. laiku (per 1 val.) nesuspėtų savarankiškai pasitikrinti blaivumo. Teismas visiškai nevertino asmens teises pažeidžiančių Institucijos pareigūnų veiksmų, ko sekoje A. L. buvo suvaržytos galimybės gintis nuo jam visiškai nepagrįstai ir neteisingai inkriminuojamo administracinio nusižengimo, ir tokiu būdu įrodyti savo nekaltumą.
3.5. Skunde teigiama, kad teismas vertindamas liudytojų A. I. bei E. P. parodymus, laikė juos nuosekliais ir neprieštaraujančiais teismo nustatytoms aplinkybėms, kurias teismas taip pat nustatė pagal šių liudytojų parengtus tarnybinius pranešimus, visiškai neatsižvelgdamas į A. L. nurodytas faktines aplinkybes. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog teismo posėdžio metu A. I. ir E. P. nurodytos aplinkybės tarpusavyje buvo prieštaringos. A. I. nurodė, jog A. L. sakė, kad gėrimų nevartojo, tačiau E. P. patvirtino, jog kalbos apie energetinį gėrimą apskritai nebuvo. Patikrinimo alkotesteriu metu A. L. nežinojo, kad vos prieš minutę išgėrė alkoholinio gėrimo kokteilio, dėl šios priežasties teisiškai svarbios faktinės aplinkybės ir nenurodė, o administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti Institucija, šią teisiškai svarbia faktinę aplinkybę jau laikė kaip mėginimu išvengti atsakomybės. Taip pat kaip nepatikimi ir neobjektyvūs liudytojų A. I. bei E. P. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys vertintini dėl tos priežasties, jog teismo posėdžio metu pastarieji nurodė, jog A. L. situaciją vertina kaip ir visų, jog tariamai visi alkotesteriu tikrinami asmenys sako, kad alkoholio nevartojo, o patikrinus ir nustačius girtumą, motyvuoja tuo, kad gėrė ankščiau. Pabrėžtina, jog A. L. nedavė jokių paaiškinimų ir su alkotesterio parodymais nesutiko, reikalavo teisingo blaivumo nustatymo. Iš to seka, kad galimai šie liudytojai savo tarnybiniuose pranešimuose ir paaiškinimuose nurodė tikrovės neatitinkančias faktinės aplinkybes, o situaciją paaiškino pagal nusistovėjusią darbinę praktiką. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai darė išvadą, jog A. L. neabejotinai turėjo ir galėjo suprasti, jog vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus. Pabrėžtina, jog automobiliu buvo pavažiuota tik apytiksliai 300 metrų, ir tik tuo tikslu, jog norima išvengti parkavimo vietos apmokestinimo arba siekiant sumažinti parkavimo kainą. A. L. veiksmuose nėra subjektyviosios administracinio nusižengimo pusės, tai yra jo psichologinio suvokimo, jog yra neblaivus ir tyčios vairuoti transporto priemonę galimai esant neblaiviam. A. L. buvo tikras dėl savo blaivumo, kadangi jautėsi puikiai, jokių svaigiųjų gėrimų nevartojo, o iš draugo energetinio gėrimo skardinės (kaip paaiškėjo vėliau) alkoholinio gėrimo kokteilio išgėrė automobiliui jau stovint. Be to, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino apelianto padaryto administracinio nusižengimo laiko, vietos ir neblaivumo laipsnio atžvilgiu, liko neįvertintas ir apelianto vairavimo stažas, ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jo atžvilgiu nėra atimta nei karto.
3.6. Skunde pažymima, kad atsižvelgiant į susiklosčiusias faktines aplinkybes, akivaizdu, jog Institucija visiškai nepagrįstai pripažino A. L. padarius administracinį nusižengimą, o skirdama administracinę nuobaudą jos neindividualizavo ir visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai skyrė baudą artimą sankcijoje numatytam nuobaudos vidurkiui, tačiau teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą, ilgesniam terminui nei nustatytas administracinio poveikio priemonės termino vidurkis. Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, šioje dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį, už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nemotyvuotai ir nepagrįstai atsisakius tenkinti A. L. skundą ir padarius išvadą, kad A. L. padarė administracinį nusižengimą, palikta galioti jam paskirta 900 Eur. bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 14 (keturiolika) mėnesių. Pažymėtina, kad A. L. pagal tokio pobūdžio administracinį nusižengimą baudžiamas pirmą kartą, dėl transporto priemonės perstatymo į kitą parkavimo vietą jokių neigiamų padarinių nekilo, su transporto priemone buvo nuvažiuota tik apytiksliai 300 metrų, todėl yra pagrindas teigti, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui yra akivaizdžiai neadekvatus, prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir netaikant administracinio poveikio priemonės - specialios teisės atėmimo.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistas, atliekantis Administracinės veiklos skyriaus viršininko funkcijas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti skundžiamą teismo nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. A. L. įgalioto atstovo advokato M. V. apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog A. L. veiksmuose nėra nusižengimo numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje sudėties, be to teigiama jog pažeistas nuobaudos už pažeidimą individualizavimo ir skyrimo klausimas. Prašoma pritaikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir už šį pažeidimą skirti švelnesnę nuobaudą, todėl apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ANK 652 straipsnis).
7. Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Taigi, ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, t. y. pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus (jam turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-4-2014, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-628/2018).
8. Asmens neblaivumo faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo, kaip reikšmingų bylos aplinkybių nustatymo, proceso metu. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2013, 2AT-9-2014).
9. Dėl skundo argumento, parodymų vertinimo ir kaltės. Skunde teigiama, kad pirmos instancijos teismas neanalizavo A. L., M. S. ir A. N. parodymų. Priešingai, iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir liudytojų buvusių kartu su pastaruoju automobilyje parodymus, tiek policijos pareigūnų parodymus, nurodė, kurie parodymai iš esmės nesutampa ir kodėl jais teismas nesivadovauja, taip pat analizavo ir pagrįstai pasisakė, kurie parodymai patvirtina nutarime nurodytas aplinkybes, o kurie iš jų neatitinka ir vertinami kritiškai. A. L. kaltę dėl aptariamo nusižengimo padarymo pirmiausia patvirtina administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, kad A. L. 2019m.gegužės 17d. Šv. Gertrūdos g.27, Kaune apie 6.40val. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,78 prom. girtumas( b.l. 33). Girtumui nustatyti buvo panaudotas alkotesteris Drager 6810 Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam išduotas patikros sertifikatas iki 2019m. spalio 9 d.( b.l. 41). Iš byloje esančio vaizdo operatoriaus E. L. paaiškinimo ( b.l. 42 adm. byla) bei kompaktinės plokštelės su vaizdo įrašu matyti, kaip E. L. matė prie automobilio stoviniuojančius akivaizdžiai neblaivius tris vyrus, iš kurių vienas su baltais marškinėliais( A. L.) sėdo už vairo ir iš (duomenys neskelbtini) nuvažiavo iki į (duomenys neskelbtini) ir sustojo ties 27-tuoju namu. Nei vairuotojas, nei keleiviai išlipę iš automobilio nebuvo, iki priėjo prie vairuotojo policijos pareigūnai. Liudytojai policijos pareigūnai A. I. ir E. P. patvirtino, kad vairuotojas A. L. sutiko tikrintis girtumą sakydamas kad alkoholį vartojo klube, dabar nevartojo ir tikrintis gali. Rezultatas rodė 0,78 promiles alkoholio, A. L. pasakė kad jis jaučiasi gerai ir važiuos duoti kraują. A. L. paaiškinimo nedavė, atsisakė pasirašyti protokole. Apie energetinio gėrimo vartojimą jis neminėjo. Taigi šių įrodymų yra pakankamai kurie patvirtina A. L. kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo.
10. Apklaustas A. L. ir liudytojai M. S. ir A. N. teisme pateikė versiją, kad prieš pat tikrinant girtumą A. L., pastarasis atsigėrė alkoholio įpilto į energetinio gėrimo buteliuką. Apylinkės teismas motyvuotai šią pateiktą versiją atmetė, išanalizuodamas visų trijų asmenų parodymus, ir aukštesnysis teismas tokiai apylinkės teismo išvadai pritaria. Pirmiausia vaizdo medžiaga patvirtina, kad A. N. miegojo automobilyje ir jį prižadino policijos pareigūnai, taigi jis matyti kad A. L. gėrė iš energetinio buteliuko alkoholį, negalėjo. M. S. parodymai dėl A. L. pateiktos versijos akivaizdžiai suderinti su A. L. parodymais. A. L. versiją apie energetinio gėrimo vartojimą pateikė tik po to, kai peržiūrėjo vaizdo įrašus esančius byloje iš kurių matyti, kad iš energetinio butelio geria M. S.. Jeigu A. L. prieš atvykstant policijos pareigūnams būtų gėręs alkoholio ar energetinio gėrimo jis būtų tai nurodęs policijos pareigūnams iš karto, o ne praėjus keliems mėnesiams. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad A. L. sakydamas jį tikrinusiems policijos pareigūnams, kad alkoholį vartojo tik klube, o nuo alkoholio vartojimo praėjo kelios valandos, tikėjosi jog alkoholis iš jo organizmo yra pasišalinęs. M. S. buvo apklaustas tik apylinkės teisme nagrinėjant skundą ir jis teigė, kad A. L. atsigėrė iš buteliuko, kuriame buvo alkoholis. Tačiau iš vaizdo medžiagos matyti, kad tiek A. L., tiek M. S. bendrauja su policijos pareigūnais, ieško automobilio dokumentų, bando prisižadinti draugą A. N., tačiau tokių aplinkybių apie ką tik vartotą alkoholį iš energetinio gėrimo buteliuko policijos pareigūnams nenurodė. Todėl M. S. parodymai yra vertintini kaip suinteresuoto asmens parodymai patvirtinant A. L. sugalvotą versiją ir taip siekiant padėti draugui išvengti atsakomybės.Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, jog buvo padaryti įrodymų vertinimo pažeidimai, o teismo sprendimas – nepagrįstas ir neteisėtas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Tai, kad teismas nesivadovavo A. L., M. S. ir A. N. parodymais, nereiškia, jog teismo išvados neteisingos, o priimtas teismo sprendimas – nepagrįstas ir neteisėtas.
11. A. L. apeliaciniame skunde ginčija alkotesterio parodymų teisingumą, tvirtindamas, kad jam nustatytas girtumo laipsnis pažeidžiant alkotesterių naudojimosi instrukcijos reikalavimus. Skunde teigiama, kad policijos pareigūnai neišlaukę bent 15 minučių liepė pareiškėjui tikrintis girtumą, taip sudarydami sąlygas netiksliems/iškreiptiems parodymams užfiksuoti. Su alkotesterio parodymais apeliantas nesutiko ir nurodė pareigūnams, jog jis jaučiasi visiškai blaivus, todėl prašė paaiškinti kokia tvarka jis gali savarankiškai kreiptis į medicinos įstaigą, dėl pakartotinio neblaivumo (girtumo) tikrinimo atlikimo. A. L. teigia, kad dėl pareigūnų veiksmų, ilgo dokumentų pildymo, jis negalėjo laiku nuvykti į gydymo įstaigą, dėl alkoholio vartojimo patvirtinti rezultatus kraujo tyrimu.
12. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais A. L. skundo argumentais nesutinka ir atmeta kaip nepagrįstus. Įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, tačiau, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tai nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-24-2013, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018). Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų; jie, kaip minėta, taip pat turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014). Tačiau dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio neturi kilti jokių abejonių. Duomenų, dėl ko reikėtų abejoti fiksuotais alkotesterio parodymais byloje nėra. Kaip matyti iš byloje esančio alkotesterio patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) patikra galiojo iki 2019 m. spalio 9 d. Pareigūnai neblaivumą atliko laikydamasis alkoholio kiekio matuoklio gamintojo instrukcijoje nurodytų sąlygų bei tai, kokį alkoholio vartojimo laiką iki tikrinimo alkotesteriu nurodė jiems tikrinamasis. Policijos pareigūnai įvertinę A. L. atsakymą 6.40 val. patikrino jį alkotesteriu ir teismas atkreipia dėmesį, kad A. L. sutiko blaivumą pasitikrinti alkotesteriu. Skunde keliama versija, kad policijos pareigūnai neišlaukę bent 15 minučių liepė pareiškėjui tikrintis girtumą, taip sudarydami sąlygas netiksliems/iškreiptiems parodymams užfiksuoti. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad A. L. policijos pareigūnui E. P. nurodė, jog alkoholį vartojo tik prieš kelias valandas ir tai fiksuota ne tik tarnybiniame pranešime surašytame iš karto po įvykio ( b.l.4 adm.byla), bet šiuos paaiškinimus patvirtino pareigūnas ir teisme. Kad A. L. savo teises žinojo ir mokėjo jomis pasinaudoti rodo ir tai, kad jis paaiškinimo rašant protokolą nedavė ir pasirašyti atsisakė. Todėl natūralu, kad nors ir nesutiko su nustatytu rezultatu, jis jokių pastabų tuo metu nenurodė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad A. L. skundo argumentai dėl alkotesterio naudojimosi instrukcijos pažeidimų, jog jam tikrinus girtumą buvo neišlaukus nustatyto laiko tarpas po paskutinio gėrimų vartojimo, nepagrįsti.
13. Pažymėtina, kad paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai (LAT nutartis Nr. 2AT-39-2014). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) (toliau – Taisyklės) 29 p., nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, asmuo per valandą gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą. Byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų kreipęsis į medicinos įstaigą ir jam būtų atsisakyta atlikti patikrinimą, ar būtų gauta specialisto išvada paneigianti alkotesterio parodymus. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju policijos pareigūnui, tikrinusiam A. L. neblaivumą, tokių abejonių nekilo, jis tarnybiniame pranešime nurodė, kad ne tik nuo A. L. sklido alkoholio kvapas, bet ir kalbėjo nerišliai, jo judesiai buvo nekoordinuoti, o pastarąją aplinkybę patvirtina ir vaizdo įrašas esantis byloje.
14. Skunde nurodoma, kad jam nebuvo suteikta kvalifikuoto teisininko pagalba, nors jis to siekė ir taip dirbtinai buvo vilkinamas bylos nagrinėjimas. Iš bylos duomenų matyti, kad A. L. 2019 m. birželio 21 d. pateikė prašymą dėl antrinės teisinės pagalvos suteikimo. Jam buvo parinkta gynėja M. L., kuri po kurio laiko atsisakė atlikti pareigą teigdama kad kilo konfliktas tarp jos kaip gynėjos ir kliento ( b.l. 18 adm.byla). A. L. buvo paskirta kita advokatė N. G., tačiau 2019 m. spalio 17 d. paaiškinime nurodoma, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskirtos advokatės A. L. atsisako dėl neatitikusių lūkesčių. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmos instancijos teismas savo nutartyje būtų pažymėjęs, jog A. L. siekį apginti jo pažeistas teises bei teisėtus interesus ir dėl to užsitęsusį administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą vertino kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės, pirmos instancijos teismas tik pritarė institucijos nuomonei, kad versija apie pareiškėjo išgertą energetinio gėrimo, į kurį jam nežinant įpilta alkoholio, gurkšnį, atsirado tik kai pareiškėjas susipažino su vaizdo įrašu, praėjus penkiems mėnesiams nuo administracinio protokolo surašymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylose dėl administracinių pažeidimų padarymo proceso metu turėti gynėją yra pažeidėjo teisė. Šia teise apeliantas naudojosi tinkamai, o tai, kad jo netenkino teikiamos paslaugos advokačių parinktų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, įtakos šio bylos esmei neturi. Apeliantas turi teisę duoti paaiškinimus, tuo pačiu ir kelti įvairias versijas, net ir tokias kurios iš esmės neatitinka nustatytos veikos aplinkybių, ir bet kurioje proceso stadijoje. Versijų patikrinimas ir jų įvertinimas yra Valstybės institucijų pareiga, šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas atsakydamas į skundo argumentus tinkamai vertino pateiktą versiją tiek laiko prasme, tiek kitų įrodymų kontekste, ir aukštesnysis teismas pritardamas apylinkės teismo nutartyje nurodytiems motyvams dėl jų nebesikartoja.
15. Skunde pažymima, jog automobilis VOLVO, v/n (duomenys neskelbtini), buvo stebimas per miesto vaizdo stebėjimo kameras, kas sudaro pagrindą teigti, jog policijos pareigūnai iš anksto turėjo susiformavę nuomonę apie A. L. girtumą. Teigiama, kad tismas vertindamas vaizdo operatoriaus E. L. 2019 m. gegužės 17 d. paaiškinime užfiksuotus duomenis, kad prie automobilio VOLVO, v/n (duomenys neskelbtini) „stoviniavo du akivaizdžiai neblaivūs vyrai“, vertino juos kaip objektyvius ir patikimus, nors logiškai nepaaiškinama, kaip per vaizdo stebėjimo kamerą operatorius nustatė asmens girtumą. Atsakant į skunde nurodytus argumentus, pažymėtina, kad mieste pastatytomis vaizdo stebėjimo kameromis yra siekiama užtikrinti visuomenės saugumą. Tuo tarpu policija patruliai, gavę informaciją iš patrulių rinktinės budėtojo apie galimai daromą teisės pažeidimą, privalo tai patikrinti ir nustatyti visas reikšmingas aplinkybes bei pasitvirtinus faktui, surinkti pažeidimo padarymo faktą patvirtinančius įrodymus, kas ir buvo padaryta nurodytu atveju. Tai yra policijos pareigūnų užtikrinančių viešąją tvarką mieste pareiga, todėl teiginys apie pareigūnų iš anksto susiformavusią nuomonę, nepagrįstas. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų, bylai teisingai išspręsti reikšmingų duomenų pripažinimo įrodymais klausimą sprendžia bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Esminė tokių byloje surinktų duomenų pripažinimo įrodymais sąlyga yra ta, kad juos bylos nagrinėjimo metu būtų galima patikrinti kitais proceso veiksmais ir įsitikinti jų teisingumu, kas ir buvo padaryta atsižvelgiant į kitus byloje surinktus įrodymus. Kaip jau nurodyta, įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remiantis nustatomos reikšmingos bylai teisingai išspręsti aplinkybės. Tokiu įrodymu nagrinėjamoje byloje pagrįstai pripažintas ir aptariamas vaizdo įrašas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bet kuriam peržiūrinčiam vaizdo įrašą asmeniui kyla pagrįstų abejonių, dėl asmenų blaivumo ( nekoordinuoti judesiai, elgesys ir pnš.). Todėl Kauno apylinkės teismas vertindamas byloje surinktą medžiagą rėmėsi ne tik vaizdo operatoriaus E. L. 2019 m. gegužės 17 d. paaiškinime užfiksuotus duomenis apie įtariamai neblaivius asmenis, bet ir pačia vaizdo medžiaga, policijos patrulių A. I. ir E. P. tarnybiniais pranešimais, alkotesterio Alcotest 6810 parodymais. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad policijos pareigūnai įvykio rytą nustatę apeliantui neblaivumą, būtų buvę kaip nors suinteresuoti bylos baigtimi, siekiu nepagrįstai apkaltinti A. L..
16. Aukštesnysis teismas įvertinęs apylinkės teismo išvadas dėl A. L. kaltumo padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, pritaria joms. A. L. turėdamas teisę vairuoti transporto priemones vartodamas alkoholį klube, turėjo pats pasirinkti savo elgesio variantą ir nerizikuoti, tikėdamasis kad jo kraujyje alkoholio praėjus kelioms valandoms nėra. Žinodamas kad prieš kelias valandas vartojo alkoholį, jis nepaisydamas to vairavo automobilį, kai jam buvo nustatytas 0,78 promilės girtumas, tai yra jis veikė tyčia. Straipsnio dispozicija nereikalauja pasekmių, taigi, jis atliko veiksmus uždraustus įstatymo, todėl pagrįstai buvo nubaustas administracine tvarka.
17. Dėl nuobaudos. Bendrosios administracinių nuobaudų už padarytus administracinius nusižengimus skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriuo remiantis, nuobauda už administracinį nusižengimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, laikantis ANK nuostatų. Skiriant nuobaudą, vadovaujamasi teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Galimybė skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti yra numatyta ANK 34 straipsnio 5 dalyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 301 straipsnyje (pagal turinį atitinka ANK 34 straipsnio 5 dalį) nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (LVAT nutartys Nr. N5-1647/2006, N17-103/2007, N444-685/2009, N63-681/2010 ir kt.).
18. Skunde nurodytos aplinkybės, kad A. L. pagal tokio pobūdžio administracinį nusižengimą baudžiamas pirmą kartą, dėl transporto priemonės perstatymo į kitą parkavimo vietą jokių neigiamų padarinių nekilo, su transporto priemone buvo nuvažiuota tik apytiksliai 300 metrų, todėl yra pagrindas teigti, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui yra akivaizdžiai neadekvatus, prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Nors nusižengimas padarytas 6.40 val. (darbo dienos ryte), nustatytas lengvas girtumas (0,78 prom.), tačiau tai padaryto pažeidimo pavojingumo jokiu aspektu nesumenkina. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, administracinėn atsakomybėn patrauktas A. L. būdamas pakankamai jauno amžiaus iki šio pažeidimo padarymo nuo 2017 metų ne kartą buvo baustas administracinėmis nuobaudomis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ( b.l. 65-69), baustumai neišnykę. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Nagrinėjamu atveju nei apylinkės teismas, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir skirti pažeidėjui išskirtinai švelnią administracinę nuobaudą, t. y. netaikyti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo 14 mėnesių. A. L. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų ir priskiriamas prie šiurkščių (ANK 28 straipsnis). Tokiu būdu A. L. padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, taip keldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems asmenims. Konstatuotina, kad atsižvelgiant į visas aplinkybes teismas tinkamai skyrė pažeidėjui sankcijoje numatytą baudą ir administracinio poveikio priemonę.
19. Pažymima, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pageidaujamų nuobaudų, lengvinančių pažeidėjų teisinę padėtį skyrimas iš esmės suformuotų lengvo baudžiamumo ar nebaudžiamumo situaciją, kas prieštarautų tiek įstatymų nuostatoms, tiek valstybės vykdomai politikai, susijusiai su transporto priemonių vairavimu neblaiviame stovyje.
20. Apibendrinant išdėstytą, konstatuojama, kad pažeidėjo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir sušvelninti jam paskirtą nuobaudą, neskiriant ANK 422 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo 14 mėnesių, arba šį terminą sutrumpinti, pagrindo nėra. Įvertinus tai, daroma išvada, kad tiek policijos pareigūno 2019 m. gegužės 17 d. nutarime, tiek skundžiamoje teismo 2020 m. sausio 31 d. nutartyje A. L. nuobaudos individualizavimo klausimas išspręstas teisingai. Todėl naikinti skundžiamą nutarimą ir teismo nutartį, ar juos keisti, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir A. L. advokato M. V. apeliacinį skundą atmesti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.