Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal S. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Socialinės rūpybos skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos atstovas advokatas Vytautas Vinikas taip pat palaiko pareiškėjos pareiškimą bei prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Mano, jog pagrindinė kliūtis, dėl kurios pareiškėjai nemokamos jai, kaip našlei, priklausančios sumos, yra skirtingos deklaruotos gyvenamosios vietos. Tačiau pati pareiškėja, jos dukra N. T., teismo posėdyje apklausti liudytojai patvirtino, jog G. M. K. su S. K. iki pat mirties gyveno Kupiškio mieste, todėl pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turėtų būti tenkinamas.

Iš santuokos liudijimo (b.l. 9-11), mirties liudijimo (b.l. 12) matyti, jog G. K., M. s., g. (duomenys neskelbtini), ir S. L., g. (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini)Kupiškio rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, S. L. po santuokos apsirinko K. pavardę, G. K. mirė (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Pareiškėja S. K. kreipėsi į Socialinės rūpybos skyrių prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje dėl pensijos mirus sutuoktiniui, tačiau Socialinės rūpybos skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje atsisakė mokėti pensiją motyvuodamas tuo, jog pareiškėja ir jos sutuoktinis buvo registruoti ir gyveno skirtinguose miestuose, be to, pareiškėja nepateikė jokių duomenų ar dokumentų, patvirtinančių faktą, kad G. M. K. teikė pareiškėjai nuolatinę paramą (b.l. 13-14). Iš VĮ Registrų centro išrašų (b.l. 16-22), Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos (b.l. 23-29) matyti, jog S. K. vardu buvo įregistruota nuosavybės teisė į: 29/233 dalis 2.3300 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 0.3582 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 0.1500 ha ploto žemės sklypą, 78.23 m2 bendro ploto gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini); 41/326 dalis 3.2600 ha ploto žemės sklypo ir 14/114 dalis 1.1400 ha ploto žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Iš pažymų (b.l. 31-51, 70-77) matyti, jog pareiškėjos S. K. 2010 ir 2011 metais buvo 675,06 Lt dydžio per mėnesį, 2012 ir 2013 metais – 705,12 Lt per mėnesį; G. M. K. – 2010 metais buvo vidutiniškai 813,90 Lt per mėnesį, 2011 metais – 901,45 Lt per mėnesį, 2012 metais – 1455,25 Lt per mėnesį, 2013 metais, iki 2013 m. birželio mėnesio – 1544,18 Lt per mėnesį. Liudytoja N. T. paliudijo, jog jos tėvai S. K. ir G. M. K. iki pat tėvo mirties gyveno Kupiškyje, (duomenys neskelbtini), tėvo parama motinai buvo nuolatinė, jai vienai būtų buvę sunku pragyventi iš savo pensijos. Tai, kad G. M. K. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini), Kupiškyje, parodė liudytojais apklausti N. D., N. S., A. J. T.

Pareiškimas atmetamas. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ji iki pat sutuoktinio G. M. K. mirties 2013-06-08 buvo jo išlaikoma ir nuolat kartu gyveno, tai yra prašo nustatyti juridinę reikšmę dėl išlaikymo ir jos gyvenimo kartu su sutuoktiniu. Nurodo, jog šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatydamas susijęs su pensijos netekus maitintojo gavimu. Remiantis 1993 m. vasario 12 d. Rusijos Federacijos Federalinio įstatymo Nr. 4468-1 „Dėl asmenų, atlikusių karinę tarnybą, tarnavusių vidaus reikalų įstaigose, Valstybinėje priešgaisrinėje tarnyboje, įstaigose, kontroliuojančiose narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartą, baudžiamosios sistemos įstaigose, ir jų šeimų aprūpinimo pensijoms“ (toliau – Įstatymo) 29 straipsnio 1 dalimi, teisę gauti maitintojo pensiją mirus (žuvus) asmenims, nurodytiems Įstatymo 1 straipsnyje, turi mirusiojo (žuvusiojo) išlaikytiniai. Įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog mirusiojo šeimos nariai, laikomi išlaikytiniais, jeigu jie buvo mirusiojo visiškai išlaikomi arba gaudavo iš jo paramą, kuri buvo jiems nuolatiniu ir pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu. Įstatymo to paties 31 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog šeimos nariams, kuriems mirusiojo parama buvo nuolatinė ir pagrindinė, tačiau jie ir patys gaudavo kokią nors pensiją, gali būti skiriama pensija netekus maitintojo. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės 1993-11-18 susitarimą „Dėl socialinių garantijų teikimo tvarkos nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems Rusijos Federacijos kariškiams pensininkams“ 1 straipsnio 2 dalies nuostatas socialinį aprūpinimą, nepriklausomai nuo pilietybės, Rusijos Federacija vykdo pagal savo įstatymų sąlygas ir normas. Šio susitarimo 2 straipsnis nustato, kad Rusijos Federacijos kariškių pensininkų pensijų ir pašalpos skyrimo, perskaičiavimo, mokėjimo sąlygų nustatymo klausimus sprendžia Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos Ambasados Lietuvos Respublikoje. Byloje iš pareiškėjos paaiškinimų, liudytojų parodymų nustatyta, jog mirusysis G. M. K. iki pat mirties nuolat kartu gyveno su savo sutuoktine, vedė bendrą ūkį, nepriklausomai nuo to, kad abiejų deklaruotos gyvenamosios vietos yra skirtingos (pagal CK 2.16 str. 1 d. fizinio asmens gyvenamąją vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena). Ši aplinkybė teismui nekelia abejonių, tačiau pati savaime nesukelia jokių pasekmių ir atskirai negali būti nustatinėjama kaip juridinę reikšmę turintis faktas. Tuo labiau, jog, kaip matyti iš Įstatymo nuostatų, šis įstatymas neišskiria atskirai ar kartu gyvenančių sutuoktinių, tai, kad atskirai gyvenantys sutuoktiniai nėra sutuoktiniai, nenumato ir Rusijos Federacijos Šeimos kodeksas. Ši aplinkybė, kad pareiškėja iki pat G. M. K. mirties gyveno kartu gali turėti reikšmės vertinant, ar asmuo (kreipusysis dėl maitintojo pensijos skyrimo) atitinka Įstatymo 31 straipsnyje apibrėžtą išlaikytinį, ar ne, tačiau ši aplinkybė nėra pagrindinis įrodymas sprendžiant, ar asmuo buvo mirusiojo šeimos nario išlaikytinis, ar ne. Pareiškėja S. K. įrodinėja, jog mirusiojo G. M. K. buvo visiškai išlaikoma. Tačiau byloje iš pateiktų įrodymų nustatyta, jog pareiškėja ir pati gaudavo senatvės pensiją, kuri nuo 2012 m. sausio 1 d. buvo 705,12 Lt (b.l. 31-51), ji turi savo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą (b.l. 16-29), kurio vidutinė vertė šiuo metu yra ne mažesnė nei 45076,10 Lt (vertės dydis apskaičiuotas 2002-2006 m. vidutinėmis rinkos kainomis, nurodytomis pateiktuose įrodymuose). 2013 m. liepos mėnesio duomenimis, vidutinė socialinė draudimo senatvės pensija buvo 823,52 Lt, valstybės remiamos pajamos – 350 Lt (VSDFV „SoDra“ skelbiamais duomenimis (www.sodra.lt tinklalapyje)), tai yra pareiškėjos pensija šiek tiek daugiau nei 100 Lt mažesnė nei nustatyta vidutinė pensija ir daugiau nei du kartus didesnė nei valstybės nustatytos remiamos pajamos. Pareiškėjos pateikti įrodymai dėl žemės mokesčio mokėjimo, kurio dydis yra vidutiniškai 16,92 Lt per mėnesį (b.l. 52), nepatvirtina pareiškėjos pareiškime nurodomų aplinkybių, kitų įrodymų, jog jos gaunama pensija G. M. K. mirties dieną nebuvo pakankama išlaikyti save ir G. M. K. jai teikiama pagalba buvo pagrindinis pragyvenimo šaltinis, pareiškėja nepateikė. Nors pareiškėja nurodė, jog turi sveikatos problemų, dėl kurių jai buvo reikalinga papildoma finansinė parama, tačiau pažymėtina, kad, pasak pareiškėjos, G. M. K. irgi turėjo rimtų sveikatos problemų, dėl kurių jis privalėjo periodiškai lankytis pas gydytojus Vilniuje, kur buvo deklaruota jo gyvenamoji vieta, ir mažai tikėtina, kad ši G. M. K. sveikatos problemoms skiriama suma buvo mažesnė nei pačios pareiškėjos. O vien tas faktas, kad sutuoktinio pensija buvo dvigubai didesnė nei pareiškėjos, taip pat nepatvirtina nuolatinės paramos ir pagrindinio pragyvenimo šaltinio buvimo fakto. Todėl teismas iš pateiktų įrodymų negali daryti išvados, jog pareiškėja buvo išlaikoma mirusiojo G. M. K. ar jai mirusiojo iki mirties teikta parama buvo nuolatinis ir pagrindinis pragyvenimo šaltinis, kas būtų pagrindu kreiptis į suinteresuotą asmenį Socialinio aprūpinimo skyrių prie Rusijos Federacijos Ambasados Lietuvos Respublikoje dėl pensijos skyrimo esant Įstatymo 31 str. 1 d. ir 2 d. sąlygoms, ir pareiškimą atmeta.

Iš pareiškėjos valstybei priteisiama 19,73 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (2013-09-16 pažyma – b.l. 2) (CPK 88 str. 1d. 3 p., 92 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis CPK 444-448 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos S. K. 19,73 Lt (devyniolika litų 73 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai (į valstybės biudžetą mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, a.s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas ,,Swedbank”, AB banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kupiškio rajono apylinkės teismą.