Kauno apygardos teismo nutartis

2014-11-05 · Civilinė byla Nr. 2S-1747-230/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-05
Bylos Nr.
2S-1747-230/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolia Indreikienė
Trečiasis asmuo
A. Ž., kreditoriams V
Ieškovas
L. T.
Atsakovas
N. T.
Kreditorius
V. R., AB „Kauno energija“, bendrovės „Jurby Enterprises Ltd“
Civilinė byla Nr. 2S-1747-230/2014Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTASProcesinio sprendimo kategorijos: 101; 112.3; 122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens A. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nutarties, kuria atmestas trečiojo asmens prašymas panaikinti baudą, paskirtą civilinėje byloje Nr. A2-525-329/2014 pagal ieškovės L. T. patikslintą ieškinį atsakovo N. T. teisių perėmėjams L. V. T., nepilnamečiams A. T., G. T. (jų įstatyminė atstovė L. V. T.), tretiesiems asmenims kreditoriams V. R., AB „Kauno energija“, likviduojamai savivaldybės įmonei „Santakos butų ūkis“, Daugiabučio namo savininkų bendrijai Savanorių pr. 228, Kaune, trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais A. Ž. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, atsakovo N. T. priešieškinį ieškovei L. T. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo bei trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, A. Ž. ieškinį dėl teisės pripažinimo išieškoti skolą iš abiejų sutuoktinių turto, kurioje buvo atnaujintas procesas pagal kreditoriaus bendrovės „Jurby Enterprises Ltd“ prašymą.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. sausio 30 d. nutartimi už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis reiškiant nepagrįstus prašymus trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais A. Ž. skyrė 1 000 Lt baudą. 2014 m. sausio 30 d. vykusiame teismo posėdyje trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais pateikė prašymą prijungti prie bylos AB „Kauno energija“ sąskaitą KER 2Nr.131200040952, išrašytą mokėtojo T. vardu už 2013 m. gruodžio mėnesį suteiktas paslaugas butui (duomenys neskelbtini) ir išreikalauti duomenis apie ieškovės L. T. įsiskolinimą garažų bendrijai, kurioje yra šalims priklausantis ir jų santuokoje įgytas garažas (boksas Nr. 205), adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad šie įrodymai reikalingi, įvertinant buvusių sutuoktinių turtą ir jų prievoles. Teismas atmetė prašymą prijungti prie bylos AB „Kauno energija“ sąskaitą, kadangi prašymas prijungti šį dokumentą pateiktas pažeidžiant CPK 198, 114 straipsnių reikalavimus, nes pateiktas tik vienas prašomo prijungti dokumento egzempliorius, be to, trečiasis asmuo ir jo atstovė jau buvo teikę prašymą prijungti šį dokumentą ir prašymas išspręstas protokoline nutartimi – prašymas atmestas, o teikdamas pakartotinai analogišką prašymą trečiasis asmuo nenurodė naujų motyvų. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus ir nesusijusius su bylos dalyku trečiojo asmens prašymus išreikalauti duomenis apie ieškovės L. T. įsiskolinimą garažų bendrijai ir šią garažų bendriją įtraukti į procesą trečiuoju asmeniu, kadangi pateikti prašymai nėra konkretūs, neįvardytas juridinis asmuo, iš kurio teismas turėtų pareikalauti prašomus duomenis ir įtraukti jį į procesą, o pavedimas teismui nustatyti juridinio asmens (garažų bendrijos) rekvizitus užvilkins bylos nagrinėjimą, kuris ir taip yra pakankamai užtęstas. Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo procese dalyvauja aktyviai nuo pat bylos nagrinėjimo po proceso joje atnaujinimo pradžios, todėl turėjo galimybę anksčiau pateikti įrodymus, paneigiančius visas ieškovės nurodytas aplinkybes ieškinyje, tame tarpe ir dėl skolos garažų bendrijai. Teismas laikė, kad esant nepaneigtoms aplinkybėms dėl skolų nebuvimo garažų bendrijai iki santuokos nutraukimo tarp šalių, nagrinėjamojoje byloje priimtas sprendimas neturės įtakos garažų bendrijos kaip juridinio asmens interesams. Bylos nagrinėjimas baigtas 2014 m. sausio 22 d., trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais prašymai buvo spręsti 2014 m. sausio 22 d., 27 d., todėl teismas nepagrįstų prašymų teikimą bylos nagrinėjimo užbaigimo stadijoje vertino kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, siekiant vilkinti procesą, ir todėl trečiajam asmeniui A. Ž. skyrė baudą.

Trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, A. Ž. prašė panaikinti 1000 Lt baudą, paskirtą jam 2014 m. sausio 30 d. nutartimi, kadangi teismas, atmesdamas prašymą įtraukti į procesą naują trečiąjį asmenį – kreditorių garažų bendriją, nukrypo nuo formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, numatančios, jog sutuoktiniai, pareiškę ieškinį dėl turto padalijimo, privalo nurodyti apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius. Todėl teismas nepagrįstai tokį prašymą traktavo kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nors ne jis, o ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Taip pat nesutiko su teismo argumentu, kad prašymo patenkinimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, kadangi pirmenybė turi būti teikiama teisingam bylos išnagrinėjimu, o ne greitam procesui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 18 d. nutartimi atmetė trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais A. Ž. prašymą panaikinti 1 000 Lt baudą, paskirtą 2014 m. sausio 30 d. nutartimi. Teismas nurodė, kad teismas vadovaujantis CKP 370 straipsnio 4 dalimi atnaujinus bylos nagrinėjimą bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias šio Kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai Todėl nagrinėjamojoje byloje buvo sprendžiami reikalavimai tik toje apimtyje, kurie susiję su aplinkybėmis, egzistavusiomis iki pradinio 1999-12-07 teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.2-9762/99 priėmimo arba iki bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos – santuokos tarp ieškovės iš atsakovo nutraukimo, t. y. iki 2001-02-20, o įsiskolinimas už garažą (boksas Nr. 205), adresu (duomenys neskelbtini) atsirado nuo 2005-2006 metų (t. y. po 4-5 metų nuo santuokos nutraukimo). Kadangi iki santuokos nutraukimo skolos nebuvo, todėl teismas darė išvadą, kad trečiojo asmens prašymai, teikti 2014 m. sausio 22 d., 27 d. teismo posėdžiuose, nebuvo susiję su nagrinėjamos bylos dalyku ir traktuotini kaip trečiojo asmens piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis siekiant užvilkinti bylos nagrinėjimą, kuris ir taip yra pakankamai užtęstas. Teismas laikė, kad bauda trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais A. Ž. paskirta pagrįstai ir nėra pagrindo ją panaikinti.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais A. Ž. prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl baudos panaikinimo tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai trečiojo asmens prašymus vertino kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis siekiant užvilkinti bylos nagrinėjimą, kadangi bylos nagrinėjimas užsitęsė ne dėl trečiojo asmens veiksmų, o dėl teismo neveikimo ir pareigos operatyviai išnagrinėti bylą nevykdymo. Taip pat nepagrįsti teismo argumentai, kad trečiojo asmens prašymai įtraukti garažų bendriją į procesą trečiuoju asmeniu teikti 2014 m. sausio 22 d., 27 d. teismo posėdžiuose ir kad nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku. Ši teismo išvada prieštarauja Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nutarčiai, kurioje nurodyta, kad nagrinėjant bylą iš naujo būtina išsiaiškinti aplinkybes apie įsiskolinimus ir pranešti apie tai kreditoriams, suteikiant jiems galimybę pasinaudoti savo teisėmis. Be to, teismas pats nagrinėjamoje byloje įtraukė trečiaisiais asmenimis kreditorius AB ,,Kauno energija“, likviduojamą SĮ ,,Santakos būtų ūkis“, DNSB Savanorių pr. 228, Kaune. Teismas priėmė ieškovės 2013-10-01 patikslintą ieškinį, kuriame, kaip paaiškėjo teismo posėdžio metu, garažų bendrija kaip kreditorius nenurodytas, todėl šio kreditoriaus neįtraukus į procesą pažeista CK 3.126 straipsnio 2 dalis, civilinio proceso normos ir nesilaikyta kasacinio teismo praktikos. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai prašymus vertino kaip piktnaudžiavimą procesinės teisėmis ir toks vertinimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010 nurodytam piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis turinio išaiškinimui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje sprendžiamas nutarties, kuria trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais A. Ž. paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis siekiant užvilkinti bylos nagrinėjimą, pagrįstumas.

Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų, apeliantui 1 000 Lt bauda buvo paskirta dėl to, kad baigus bylos nagrinėjimą apeliantas pateikė, teismo nuomone, nepagrįstus ir jau teismo posėdžiuose spręstus prašymus dėl įrodymų išreikalavimo ir kreditoriaus įtraukimo į procesą.

Teismo nuobaudos, kurių baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 103 straipsnyje, gali būti skiriamos byloje dalyvaujantiems asmenims, jų atstovams ar kitiems proceso dalyviams tuo atveju, kai pastarieji asmenys netinkamai vykdo savo procesines pareigas ar piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Baudą, kaip vieną iš teismo nuobaudų rūšių, teismas gali paskirti tik CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio (CPK 106 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, teismas gali paskirti iki dvidešimties tūkstančių litų baudą. Įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2570/2013; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013).

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs faktines bylos aplinkybes sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog apeliantas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis sistemingai reikšdamas tapačius prašymus ir tuo sąmoningai vilkino bylos nagrinėjimą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantas prašymus dėl naujų įrodymų rinkimo ir pateikimo, dėl kreditoriaus įtraukimo į procesą trečiuoju asmeniu reiškė baigus bylos nagrinėjimą iš esmės ir tai teikia pagrindą išvadai, kad trečiasis asmuo procesinėmis teisėmis naudojosi nepakankamai operatyviai, tačiau tai nesudaro pagrindo vertinti, kad netinkamas procesinės teisės teikti prašymus, reikalauti įrodymų įgyvendinimas nagrinėjamu atveju pripažintinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad teismui baigus bylą nagrinėti iš esmės trečiasis asmuo reikšdamas prašymus prijungti prie bylos AB „Kauno energija“ sąskaitas, išreikalauti duomenis apie ieškovės įsiskolinimą kreditoriui (garažų bendrijai), bei šį kreditorių įtraukti į bylos nagrinėjimą, elgėsi nesąžiningai ir sąmoningai veikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą ir siekė bylos vilkinimo. Spręstina, kad šiuo atveju apelianto procesinis elgesys gali būti vertinamas kaip nepakankamai rūpestingas ir atidus įgyvendinant procesines teises, tačiau nėra pagrindo spręsti, kad tokiais veiksmais apeliantas sąmoningai siekė vilkinti bylos nagrinėjimą. Civilinio proceso kodekso normos byloje įrodymų pateikimo galimybę numato ne tik pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje (CPK 179 straipsnio 1 dalis, 181, 226 straipsniai, 230 straipsnio 1 dalis), bet ir teisminio nagrinėjimo metu (CPK 251 straipsnio 2 dalis). CPK 251 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu byloje dalyvaujantis asmuo pateikia teismui papildomos medžiagos ar prašo išreikalauti papildomų įrodymų, teismas gali atmesti pareikštą prašymą, jei jo tenkinimas užvilkins sprendimo byloje priėmimą ir (arba) toks prašymas galėjo būti pateiktas anksčiau. Taigi teismas turi teisę ir galimybę esant pagrindui netenkinti pareikšto prašymo, tačiau prašymo atmetimo pagrįstumas (ar jo nepagrįstumas) nėra susijęs su klausimo dėl paskirtos baudos panaikinimo išsprendimu. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju apelianto pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymas savaime nereiškia teisės pažeidimą, už kurį galėtų būti taikomos teisinės atsakomybės priemonės, numatytos LR CPK 95 straipsnyje. Byloje nesant pakankamai duomenų patvirtinančių, kad apeliantas tyčia elgėsi nesąžiningai, sąmoningai vilkino procesą, veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo trečiojo asmens elgesį pripažinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įstatyme nustatytos procesinės teisės neoperatyvus įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį, ir įvertinęs šios bylos aplinkybes, neturi pagrindo pripažinti, jog apelianto veiksmuose galima įžvelgti aiškų siekį užvilkinti procesą. Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti, kad apeliantas pažeidė byloje dalyvaujančių asmenų teisę į greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir akivaizdžiai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, atskirasis skundas tenkintinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais A. Ž. prašymas dėl 2014 m. sausio 30 d. Kauno apylinkės teismo paskirtos 1 000 Lt baudos panaikinimo tenkintinas (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Tenkinus atskirąjį skundą, netenkintinas apelianto prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, kadangi apeliacinės instancijos teismui nėra pateikti duomenys apie patirtų išlaidų dydį (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartimi trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais A. Ž. skirtą 1 000 Lt baudą.

Teisėja Nijolia Indreikienė