Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. lapkričio 17 d. nutarimo paduoti ir atsisakyta priimti administracinėn atsakomybėn patraukto V. S. skundą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija) 2023 m. lapkričio 17 d. priėmė nutarimą Nr. VDI-ANR-N-369-2023, kuriuo V. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį ir 96 straipsnio 2 dalį. Už nusižengimų padarymą V. S. nutarimu paskirta galutinė 1000 Eur dydžio bauda.

2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. S. dėl Institucijos nutarimo 2024 m. gegužės 24 d. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui su prašymu atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi netenkino prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti bei atsisakė priimti V. S. skundą.

3. Vilniaus apygardos teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto V. S. skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nutarties, kuriuo prašoma ją ir skundą priimti.

3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nutartį motyvavo tuo, kad elektroniniu paštu 2024 m. gegužės 30 d. nutartis buvo išsiųsta 2024 m. gegužės 30 d., todėl 10 dienų terminas suėjo 2024 m. birželio 9 d., tuo tarpu atskirasis skundas buvo pateiktas 2024 m. birželio 18 d. Teismas neatkreipė dėmesio, kad jog 2024 m. gegužės 30 d. nutartis buvo gauta 2024 m. birželio 8 d., todėl laikė, kad terminas skundui pateikti buvo praleistas, nors V. S. suprantama kalba yra rusų, todėl jam 2024 m. gegužės 30 d. nutartis buvo išversta ir pateikta elektroniniu laišku 2024 m. birželio 7 d.

3.2. Vadovaujantis ANK 573 straipsnio 4 dalimi, nagrinėjamu atveju nutartį išsiuntus 2024 m. birželio 7 d., jos apskundimo terminas pradėtas skaičiuoti sekančią dieną – 2024 m. birželio 8 d., taigi terminas skundui pateikti pasibaigė 2024 m. birželio 18 d. ANK nenustatyta konkreti terminų skaičiavimo tvarka, taikoma BPK analogija. BPK 100 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad dienomis skaičiuojamas terminas pasibaigia paskutinės dienos dvidešimt ketvirtą valandą. Jeigu proceso veiksmas turi būti atliekamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar teisme, terminas pasibaigia nustatytu darbo pabaigos metu. Nagrinėjamu atveju, laikant, kad išversta nutartis asmeniui buvo įteikta 2024 m. birželio 8 d., jis teise į apeliaciją pasinaudojo nepraleisdamas skundžiamo termino. Tik išverstus procesinį dokumentą, asmuo galėjo suprasti sukeliamus teisinius padarinius ir spręsti dėl savo teisių apsaugos ir gynybos, todėl teismui išvertus ir pateikus nutartį, ši teisė buvo ginama nuo to momento, kuomet jam buvo pateiktas išverstas dokumentas.

3.3. Teismas, nustatęs, kad 2024 m. gegužės 30 d. nutartis buvo gauta 2024 m. birželio 8 d., turėjo teisę aiškintis aplinkybes ir nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti (CPK 626 straipsnio 6 dalis), nustatant, kad asmuo turi paaiškinti nutarties gavimo aplinkybes arba pateikti prašymą dėl termino skundui pateikti atnaujinimo. Nagrinėjamu atveju, asmeniui nesuteikus galimybės pasiaiškinti, teisinio pagrindo priimti nutartį nebuvo.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo pareiškėjo V. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartį, netenkinti pareiškėjo V. S. reikalavimo priimti patikslintą skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutarties, netenkinti pareiškėjo V. S. reikalavimo atnaujinti terminą skundui paduoti ir pareiškėjo V. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutarties atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartį.

4.1. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo skundai dėl 2024 m. gegužės 30 d. nutarties ir 2024 m. birželio 19 d. nutarties yra nepagrįsti. 2024 m. gegužės 30 d. nutartyje yra aiškiai nurodomos jos apskundimo taisyklės. Šią nutartį pareiškėjas galėjo skųsti per 10 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Šiuo atveju, 2024 m. birželio 19 d. nutartyje apylinkės teismas visiškai teisingai nurodė terminų skaičiavimo taisykles, pabrėžė, kad 2024 m. gegužės 30 d. nutarties apskundimo terminas prasidėjo nuo jos išsiuntimo, t. y. nuo 2024 m. gegužės 30 d. ir pasibaigė 2024 m. birželio 9 d.

4.2. ANK 568 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad Lietuvos Respublikoje administracinių nusižengimų teisena vyksta lietuvių kalba. Dalyvaujančiam byloje asmeniui, nemokančiam lietuvių kalbos, užtikrinama teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis (straipsnio 2 dalis). Pareiškėjas visus procesinius dokumentus teismui teikia lietuvių kalba, informacijos, kad Pareiškėją atstovauja profesionalus lietuvių kalbą mokantis teisininkas byloje nėra. Pareiškėjas pats pasirašo teismui teikiamus procesinius dokumentus, todėl argumentas, kad 2024 m. gegužės 30 d. nutartis jam buvo nesuprantama laikytinas gynybiniu. Net ir turint omenyje tai, kad apylinkės teismas 2024 m. gegužės 30 d. nutartį išverstą į rusų kalbą pareiškėjui el. paštu pateikė 2024 m. birželio 7 d., pareiškėjas turėjo dar dvi dienas apskųsti 2024 m. gegužės 30 d. nutartį, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Atsižvelgiant į ANK 568 straipsnio 1 dalį, apylinkės teismas visiškai teisingai taikė terminų skaičiavimo taisykles bei 2024 m. gegužės 30 d. nutarties išsiuntimą siejo su jos faktiniu išsiuntimu 2024 m. gegužės 30 d., o ne su išverstos į rusų kalbą nutarties išsiuntimu 2024 m. birželio 7 d.

4.3. Pareiškėjas skunde nurodo, kad apylinkės teismas neteisingai taikė skundo atsisakymo priimti institutą. Atsakovas su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka, kadangi Pareiškėjas prašė atnaujinti skundo padavimo terminą vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu. Apylinkės teismas pažymėjo, jog nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi aktualiomis administracinių nusižengimų bylų teisenos taisyklėmis, kurias nustato ANK. Tuo tarpu Administracinių bylų teisenos įstatymas reglamentuoja administracinių bylų teiseną (bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką). Administracinių nusižengimų bylų teisena ir administracinių bylų teisena vyksta pagal skirtingas taisykles, nagrinėjamos bylos dėl skirtingų rūšių teisinių santykių.

4.4. Nors ANK 656 straipsnyje, reglamentuojančiame atskirųjų skundų nagrinėjimo ypatumus, nėra nustatyta praleisto atskirojo skundo padavimo termino atnaujinimo tvarka, tačiau, pagal analogiją vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 102, 314 straipsniais, taip pat atsižvelgus į ANK 646 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas, praleisto atskirojo skundo, kaip ir praleisto apeliacinio skundo, padavimo termino atnaujinimo klausimą sprendžia apylinkės teismas, jeigu yra prašymas šį terminą atnaujinti, o apygardos teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą tik tuo atveju, kai apylinkės teismas atmeta prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

4.5. Pareiškėjas skųsdamas 2024 m. birželio 19 d. nutartį vadovaujasi CPK 626 straipsnio 6 dalimi, kaip pagrindu nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti, suteikiant galimybę pareiškėjui pasiaiškinti dėl skundžiamos nutarties gavimo aplinkybių, o kadangi tokia galimybė jam suteikta nebuvo, mano, kad apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartis yra neteisėta. CPK 626 straipsnis numato atvejus, kuomet antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, nereglamentuoja jokio termino skundo trūkumams pašalinti. Be to, šis straipsnis net neturi 6 dalies. Atsakovui nesuprantama, ką pareiškėjas minima teisės norma norėjo pagrįsti, Pareiškėjas painioja skirtingus teisinius procesus ir jų taikymo taisykles, todėl Pareiškėjo argumentai dėl skundo atsisakymo priimti instituto turėtų būti vertintini kritiškai.

Skundas tenkinamas iš dalies.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis (ANK 656 straipsnio 2 dalis). Atskirajame skunde nurodoma, jog terminas skundui dėl 2024 m. gegužės 30 d. apylinkės teismo nutarties paduoti turi būti skaičiuojamas nuo nutarties vertimo į administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui suprantamą kalbą išsiuntimo dienos. Apygardos teismas su šiuo skundo argumentu sutinka.

6. Pagal ANK 623 straipsnį, skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas. Apylinkės teismo nutartis atsisakyti atnaujinti nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminą per dešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apygardos teismui.

7. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 30 d. priėmė nutartį, kuria netenkino V. S. prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl 2023 m. lapkričio 17 d. Institucijos nutarimo ir skundą atsisakė priimti. Nutartyje nurodyta, jog skundas dėl šios nutarties Vilniaus apygardos teismui gali būti paduotas per 10 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Nutartis tą pačią dieną elektroniniu paštu išsiųsta Institucijai ir V. S.. 2024 m. birželio 7 d. elektroniniu paštu V. S. išsiųstas nutarties vertimas į V. S. suprantamą – rusų kalbą (b. l. 109).

8. Pagal ANK 568 straipsnį, Lietuvos Respublikoje administracinių nusižengimų teisena vyksta lietuvių kalba. Dalyvaujančiam byloje asmeniui, nemokančiam lietuvių kalbos, užtikrinama teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis. ANK 577 straipsnio 2 dalyje yra nustatytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, kurios 7 punkte yra įtvirtinta šio asmens teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos.

9. Paskirti vertėją lietuvių kalbos nemokančiam asmeniui yra būtina, nes jo nesuteikus asmens konstitucinė teisė į gynybą būtų pažeista. Procesinės kalbos užtikrinimas yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau ir – Konstitucija) garantuojamos teisės į gynybą, įtvirtintos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje, sudedamoji dalis. Ši Konstitucijos garantuojama teisė yra susijusi su Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įvirtintu sąžiningo bylos nagrinėjimo proceso užtikrinimo reikalavimu, kai Konstitucijos 31 straipsnis nėra straipsnis sietinas išimtinai tik su baudžiamuoju procesu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 117 straipsnio 2 dalimi, procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba, o pagal to paties straipsnio 3 dalį asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė dalyvauti tardymo ir teisminiuose veiksmuose per vertėją. Tokia teisė įtvirtinta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies e punkte, pagal kurį kaltinamam nusikaltimo padarymu asmeniui, kuris nemoka teismo procese vartojamos kalbos, garantuojama teisė nemokamai naudotis vertėjo pagalba apima visus dokumentus ar pasisakymus baudžiamajame procese, kuriuos kaltinamam nusikaltimo padarymu asmeniui būtina suprasti arba perteikti proceso kalba, siekiant pasinaudoti teise į teisingą bylos nagrinėjimą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese; administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos teisės, kurios Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje garantuojamos kaltinamajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintose administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. Nr. 2AT-11-2015).

10. Nustatyta, kad V. S. yra užsienio valstybės pilietis, duomenų, kad jis moka lietuvių kalbą nėra. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2023 m. spalio 6 d., 2023 m. spalio 20 d. ir 2024 m. balandžio 25 d. paaiškinimai Valstybinei darbo inspekcijai surašyti rusų kalba (b. l. 33, 42-43). Byloje pateiktos darbo sutartys surašytos lietuvių kalba, kurias pasirašė V. S. (b. l. 91-94), darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (b. l. 96-100) bei aktas, kurį jis patvirtino, surašytas lietuvių kalba (t. 46, 47, 48, ), t. y. įmonės dokumentai, kurie nepatvirtina, jog juos surašė V. S.. V. S. įrašas prašyme (b. l. 63-64) padarytas taip pat rusų kalba, nurodant, jog prašymo tekstas jam buvo išverstas, apskaitos paslaugų sutartis (b. l. 66-71), kurią pasirašė V. S., surašyta lietuvių ir rusų kalbomis.

11. Kaip matyti iš 2024 m. gegužės 30 d. nutarties vertimo, ji buvo išversta į rusų kalbą, taigi pirmosios instancijos teismui pripažįstant, jog toks vertimas reikalingas, kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nemoka lietuvių kalbos (b. l. 106-108). Šios nutarties nuorašas V. S. išsiųstas 2024 m. birželio 7 d. elektroniniu paštu (b. l. 109). 2024 m. birželio 18 d. elektroniniu paštu V. S. pateikė skundą dėl minėtos nutarties (b. l. 114-118).

12. Iš apylinkės teismo nutarties sektų, jog 2024 m. gegužės 30 d. nutarties išsiuntimo asmeniui nesuprantama kalba pakanka jo teisės apskųsti nutartį nustatytu terminu įgyvendinimui. Visgi, asmuo, gavęs el. laišku jam siųstą nutartį, neturi pats imtis veiksmų tam, kad suprastų jų turinį. Taigi konstatuotina, kad teismas, priimdamas nutartį, privalo asmeniui pateikti ją suprantama kalba. Iš to seka, jog terminas kalbos nesuprantančiam administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skaičiuotinas nuo nutarties vertimo į jam suprantamą kalbą išsiuntimo ar išdavimo dienos.

13. Nors atsiliepime Institucija kelia abejones dėl to ar iš tikrųjų V. S. nesupranta lietuvių kalbos, tačiau tiek iš nagrinėjamos bylos duomenų, tiek iš Informacinėje teismų sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad V. S. nėra Lietuvos Respublikos pilietis, anksčiau yra dalyvavęs teisminiuose procesuose, kuriuose naudojosi vertėjo paslaugomis. Aplinkybės, jog asmuo į bylą pateikia lietuvių kalba surašytus skundus, taip pat nepatvirtina, jog jis moka lietuvių kalbą. Šiuos procesinius dokumentus gali surašyti ir kiti asmenys.

14. Pažymėtina, kad teisingumas negali būti vykdomas formaliai, nes formalus įstatymo taikymas gali pažeisti asmens teises ir interesus. Iš teismų praktikos baudžiamosiose bylose matyti, kad terminas skundui paduoti, kai proceso dalyvis nekalba lietuviškai, turi būti skaičiuojamas nuo nuorašo vertimo jam suprantama kalba išsiuntimo dienos, tačiau, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nemoka lietuvių kalbos ir terminą skundui paduoti vertino pernelyg formaliai, spręsdamas, jog lietuvių kalba surašytos nutarties išsiuntimas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra tinkamai užtikrinama jo teisė nustatytu terminu paduoti dėl nutarties skundą.

15. Kaip minėta, nutarties vertimas V. S. el. paštu išsiųstas 2024 m. birželio 7 d., 10 dienų terminas, skaičiuojant nuo minėtos datos baigėsi 2024 m. birželio 17 d. 24 val. Skundas išsiųstas 2024 m. birželio 18 d. 22:44 val. (b. l. 118), t. y., visgi jau pasibaigus terminui (terminas praleistas 1 diena).

16. Atsižvelgiant į tai, jog V. S. skundo padavimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo nutarties vertimo išsiuntimo, šių aplinkybių kontekste apylinkės teismas nepasisakė, kadangi sprendė, jog terminas turi būti skaičiuojamas nuo nutarties lietuvių kalba išsiuntimo, be to, atsižvelgiant į tai, jog skaičiuojant terminą nuo vertimo išsiuntimo, terminas visgi yra praliestas 1 diena, todėl apygardos teismo vertinimu, skundo priėmimo klausimas apylinkės teisme turėtų būti sprendžiamas iš naujo, įvertinant šias aplinkybes. Be to, apygardos teismui kartu su skundu pateiktas prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti.

17. Nubausto asmens teisės apskųsti jam nepalankų procesinį sprendimą garantavimas turi užtikrinti asmens konstitucinę teisę, jog jo bylą teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas, bei pašalinti bet kokias abejones dėl priimto tokio procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Procesinio sprendimo apskundimo teisė yra viena iš esminių. Kaip minėta, iš bylos duomenų nenustatyta, jog nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo piktnaudžiautų jam suteikiamomis teisėmis ar elgiasi nesąžiningai, kai terminas praleistas nežymiai, turėtų būti vadovaujamasi teisingumo bei protingumo principais.

18. Priėmus sprendimą grąžinti skundą iš naujo spręsti jo priėmimo klausimą, kiti atskirajame skunde bei Institucijos atsiliepime nurodyti argumentai plačiau nebeanalizuojami.

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartis naikinama ir V. S. skundas dėl 2024 m. gegužės 30 d. nutarties grąžintinas apylinkės teismui iš naujo spręsti jo priėmimo klausimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto V. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartį panaikinti.

Grąžinti V. S. 2024 m. birželio 18 d. pateiktą skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutarties pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti jo priėmimo klausimą.

Nutartis neskundžiama.