- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-19
- Bylos Nr.
- 1S-577-478/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- R. P.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Danguolės Šiugždinytės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. P. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Marijampolės pataisos namuose 2017 m. gegužės 11 d. priimto nutarimo Nr. 81/04-451 netaikyti R. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
R. P. nuteistas Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2015 m. birželio 5 d., bausmės pabaiga – 2017 m. gruodžio 3 d.2017 m. gegužės 11 d. Komisijos nutarimu Nr. 81/04-451 nutarta netaikyti nuteistajam R. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis teistas ketvirtą kartą, visus įvykdytus nusikaltimus linkęs minimizuoti, savo kaltę menkinti, bausmės atlikimo metu buvo baustas drausmine tvarka, skatintas nebuvo, po atsisakymo atlikti bausmę paskirtame būryje, buvo atleistas iš darbo. Nusikalstamo elgesio pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 15 d. nutartimi atmetė nuteistojo R. P. skundą, nurodant, kad jo atžvilgiu anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas bei įstatymas dėl amnestijos, tačiau nuteistasis ir toliau sistemingai darė nusikalstamas veikas, kas rodo jo polinkį nusikalsti, pavojingumą visuomenei ir visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Be to, pataisos namų administracija nuteistąjį charakterizuoja tik patenkinamai, taigi, jis dar nėra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Skunde nuteistasis R. P. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartį ir Komisijos 2017 m. gegužės 11 d. nutarimą bei priimti naują sprendimą - taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka ir pažymi, jog turi susiformavusias tvirtas vidines vertybines nuostatas, praeities nusikalstamą elgesį vertina itin neigiamai, ateityje nusikaltimų daugiau nedarys ir savo gyvenimo tikslų sieks tik teisėtais būdais. Būdamas laisvėje, jis dirbo įmonės vadybininku, paleistas lygtinai, taip pat bus įdarbintas. Jo padaryti nusikaltimai buvo atsitiktiniai, o ne dėsningas gyvenimo būdo padarinys. Be to, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į jo skundą apylinkės teismui, kas rodo, jog prokurorai neprieštarauja, kad jis būtų paleistas lygtinai ir toliau taisomas probacijos sąlygomis. Dirbdamas laisvėje, jis galėtų atlyginti priteistą ieškinį. Nuteistojo teigimu, nebuvo atsižvelgta, jog laisvės atėmimo bausmę realiai jis atlieka tik antrą kartą. Anksčiau jam nebuvo taikytas lygtinis paleidimas. Be to, pirmosios instancijos teismas, vertindamas jam skirtą drausminę nuobaudą, neįsigilino, kad jis atsisakė gyventi paskirtame būryje dėl savo sveikatos saugumo, siekdamas išvengti sužalojimų, grėsusių iš kitų nuteistųjų. Todėl šis vidaus tvarkos pažeidimas negali būti vertinamas kaip grubus. Jis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, kuria ateities planus, dirba, mokosi, t. y. turi teigiamas nuostatas į darbą ir mokymąsi. R. P. skunde atkreipia dėmesį, kad šiuo metu jo likusi neatlikta bausmės dalis yra labai maža – penki mėnesiai, todėl jį paleidus lygtinai nebūtų pažeista bausmės paskirtis, bausmės individualizavimo bei teisingumo principai. Būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, jis, padedant artimiesiems, greičiau reintegruosis į visuomenę, nes buvimas negatyvioje pataisos namų aplinkoje tarp neigiamų kriminalinių asmenybių negali duoti teigiamų rezultatų.Nuteistojo R. P. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vidutinė ar aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Probacija taikoma remiantis tik itin palankioms ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojančioms aplinkybėms.Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo skundo argumentus, skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis neturi pagrindo. Apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo R. P. skundą dėl Komisijos 2017 m. gegužės 11 d. nutarimo panaikinimo, nepažeidė nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, nes šiuo metu jis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.Pateiktos bylos medžiagoje esančia Socialinio tyrimo išvada nustatyta, kad dėl padaryto nusikaltimo R. P. kaltės pilnai nepripažįsta ir nuoširdžiai nesigaili. Ne tik paskutinį nusikaltimą, tačiau visas įvykdytas nusikalstamas veikas jis linkęs minimizuoti, savo kaltę menkinti, kaltinti kitus. Kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o savotiška stigmatizacija, neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Todėl teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių, ar ateityje jis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals, kadangi savo priešingo teisei elgesio jis nesmerkia ir kritiškai nevertina. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti nuteistojo pasiaiškinimai (išprievartavimo auka norėjo pinigų, žmonos nemušė, tik garsiai ginčijosi, mašinos nevogė, o pardavė ir pinigus grąžino) yra primityvūs ir patvirtinantys, kad jis negeba prisiimti atsakomybės dėl nusikalstamų veikų atlikimo, siekia save bet kokiomis priemonėmis pateisinti, pateikti iš geresnės pusės. Tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo faktą, jog švelnesnis baudžiamumas R. P. buvo ne kartą pritaikytas (bausmės vykdymo atidėjimas, amnestija), tačiau jis nesugebėjo įvertinti teismo parodyto pasitikėjimo ir vėl nenusikalsti. Nors lygtinis paleidimas anksčiau jam nebuvo taikytas, tačiau tai nėra kuo nors išskirtinė aplinkybė, kadangi lygtinis paleidimas, kaip ir bausmės vykdymo atidėjimas, yra viena ir probacijos rūšių, kurios pagrindinis tikslas yra pakartotinio nusikalstamumo prevencija. Šiuo metu R. P. nustatyta vidutinė -73 balai pagal OASys metodiką, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuo praėjusio lygtinio paleidimo svarstymo sumažėjo vos vienu balu. Iš minėtų balų tik 25 yra statiniai, visi likę – dinaminiai, taigi, stengdamasis pavyzdingai elgtis ir mažindamas nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką savo elgesiui, nuteistasis gali patekti į žemos rizikos nuteistųjų grupę, tačiau aktyvi jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką nenustatyta. Pateiktos bylos medžiaga liudija, kad pataisos namai yra gavę vykdomųjų raštų 1794,47 eurų sumai, atlyginta žala tik 170,51 eurai. Nors pats nuteistasis teigia, kad yra neišlaidus ir geba savo išlaidas planuoti, tačiau Socialinio tyrimo išvados rengėjai konstatavo priešingas išvadas, t. y. pažymėta, jog vos tik gavęs pinigų R. P. gali juos visus panaudoti žalingiems įpročiams tenkinti. Taigi, racionaliai planuoti savo finansų nuteistasis negeba. Tai, jog lėšų tvarkymas nuteistajam yra problema, iš dalies patvirtina ir aplinkybė, jog savo nuosavo būsto jis neturi, iki suėmimo gyveno kartu su tėvais, kur vyktų gyventi ir po galimo lygtinio paleidimo.Teisėjų kolegija įvertina R. P. mąstymą bei elgseną bausmės atlikimo metu. Pataisos įstaigoje jis linkęs bendrauti su tais nuteistaisiais, kurių pažiūros atitinka jo nuostatas, siekdamas savo tikslų jis gali elgtis savanaudiškai, pasinaudoti kitais. Be to, jis gana impulsyvus, silpnokos savitvardos, praeityje konfliktinių situacijų metu yra naudojęs smurtą, yra linkęs pasitikėti sėkmės tikimybe. Nors R. P. šiuo metu jau yra atlikęs daugiau nei pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau jis nė karto pataisos įstaigos administracijos nebuvo paskatintas, kas rodo, jog nuteistasis itin pavyzdingai nesielgė, aktyviai nedalyvavo socialinės reabilitacijos programose ar kitose pozityvaus užimtumo priemonėse. Priešingai, kartą jis buvo drausmintas – uždarytas į kamerų tipo patalpas keturioms paroms. R. P. skunde aiškina, kad drausminę nuobaudą gavo, nes bijodamas dėl savo sveikatos, esant grėsmei iš kitų nuteistųjų pusės, atsisakė gyventi paskirtame būryje, tačiau bylos medžiaga liudija, kad paskirtame būryje atlikti bausmę jis atsisakė dėl turimų skolų kitiems nuteistiesiems. Ši aplinkybė tik patvirtina aukščiau nurodytą teiginį, kad nuteistasis savo elgesį siekia pateisinti, tikrųjų elgesio motyvų neatskleidžia. Bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad R. P. sveikatai pataisos įstaigoje grėstų koks nors pavojus. Tuo pačiu pažymėtina, kad teisėjų kolegija šioje nutartyje neanalizuoja nuteistojo gautos nuobaudos skyrimo teisėtumo bei pagrįstumo. Jei R. P. nesutiko su drausminės nuobaudos paskyrimu, ją galėjo ginčyti teikdamas skundą apygardos administraciniam teismui. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į nuteistojo turimą alkoholio vartojimo problemą. Nors pats nuteistasis nemano, jog turi šią problemą, tačiau Socialinio tyrimo išvados duomenys liudija priešingai. R. P. asmens byloje yra duomenų apie smurtinį elgesį, susijusį su alkoholio vartojimu. Būdamas laisvėje, jis užgerdavo kelias dienas ar savaites, kol baigdavosi pinigai. Paskutinį nusikaltimą nuteistasis įvykdė prieš tai alkoholį vartojęs net tris mėnesius, kas rodo, jog svaigiųjų gėrimų vartojimo R. P. negeba visiškai kontroliuoti, kas neabejotinai apsunkina tiek pastovaus darbo susiradimą, tiek socialinių santykių su artimaisiais puoselėjimą. Pažymėtina, kad anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupės veikloje nuteistasis nėra dalyvavęs, kaip ir jokiose kitose programose, susijusiose su alkoholio vartojimo prevencija. Nors bausmės atlikimo metu R. P. nėra baustas dėl alkoholio ar jo surogatų vartojimo, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, jog piktnaudžiavimo svaigiaisiais gėrimais problemos jis neturi. Pataisos įstaigoje griežtai draudžiama vartoti alkoholį, o nustatyto apsvaigimo faktas yra baudžiamas. R. P. skunde teigia, kad yra motyvuotas dirbti, tačiau šiuo metu jis nedirba. Po to, kai buvo atleistas iš darbo pataisos namuose, nėra duomenų, kad būtų vėl kreipęsis dėl įsidarbinimo galimybės. Todėl, nors nuteistasis darbą suvokia kaip privalumą ir žino jo teigiamą naudą, tačiau didelių pastangų įsidarbinti ir noro dirbti nerodo. Paleistas lygtinai R. P. žada keiptis į buvusią darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur dirbo vadybininku, tačiau iki šiol jokio oficialaus užklausimo nėra išsiuntęs. Nuteistasis savo planuose turi ir viziją išvykti padirbėti į užsienį, o tai, kolegijos vertinimu, gali prasilenkti su nustatytomis probacijos sąlygomis. Nuteistasis stokoja gebėjimo pasirinkti tinkamus elgesio variantus, kas nesudaro pakankamo pagrindo manymui, jog jis laikysis įstatymų imperatyvų ir savo gyvenimo tikslų sieks teisėtomis priemonėmis. R. P. nesiseka puoselėti tvirtų šeiminių santykių. Jis su žmona yra išsiskyręs, jos atžvilgiu buvo naudojęs fizinį smurtą, dėl ko buvo teistas. Nuteistasis turi sūnų, kuris gyvena su mama, tačiau vaiko išlaikymui finansinės paramos neteikia. Šios aplinkybės rodo, kad šeima R. P. nėra prioritetinė vertybė, o nusikalstamas veikas jis gali vykdyti ir pačių artimiausių asmenų atžvilgiu. Todėl vien tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu įgijo papildomą specialybę, turi gyvenamąją vietą, dalyvavo elgesio korekcijos programoje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“ nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui.Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo R. P. skundą, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo, nes R. P. pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. P. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartį.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.