- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-17
- Bylos Nr.
- 2S-1125-524/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-033141-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Kreditorius
- UAB „SNORO lizingas“
- Skolininkas
- V. K.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės UAB „SNORO lizingas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-20 nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės UAB „SNORO lizingas“ pareiškimą skolininkui V. K. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kreditorė prašė išduoti teismo įsakymą dėl 4389,69 Lt skolos, 151,26 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 34 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-03-20 nutartimi atsisakė priimti kreditorės UAB „SNORO lizingas“ pareiškimą skolininkui V. K. dėl teismo įsakymo išdavimo. Nurodė, kad LR CPK 29 str. numatyta, kad ieškiniai pareiškiami teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį bylos teismingumą, tačiau kreditorė apie susitarimą pakeisti teritorinį teismingumą duomenų nepateikė. Teismas patikrino gyventojų registro tarnybos duomenis ir nustatė, kad skolininko V. K. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl pareiškimą atsisakė priimti kaip neteismingą.
Šalies argumentai
Kreditorė atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-20 nutartį ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias bylos teismingumą. Paaiškino, kad LR CPK numato bendrąjį teismingumą pagal skolininko gyvenamąją vietą. Šiuo atveju skolininkas savo gyvenamąją vietą nurodė sudarytoje sutartyje, t. y. (duomenys neskelbtini). Tą patį adresą nurodė ir kreditorė kreipdamasi į teismą. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, todėl nepagrįstai nurodė, kad pareiškimas neteismingas Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė, kad nustatant dalyvaujančio byloje asmens (skolininko) gyvenamąją vietą lemiamą reikšmę turi šio asmens deklaruota gyvenamoji vieta, kurią pagal teismų informacinės sistemos duomenis teismas nustatė kitokią negu nurodyta kreditoriaus pareiškime. Apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada nesutinka.
LR CPK 432 str. nustato, kad bylose dėl teismo įsakymų išdavimo, jei LR CPK XXIII skyriaus normos tam tikrų procesinių veiksmų atlikimo nereglamentuoja, taikomos bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisyklės. LR CPK XXIII skyriuje nėra reglamentuojamas bylų dėl teismo įsakymo teismingumas, todėl taikytinos bendrosios LR CPK IV skyriaus taisykles.
LR CPK normos, reglamentuojančios bylos teismingumą, nenustato reikalavimo, kad bylos teritorinį teismingumą lemia išimtinai atsakovo (skolininko) deklaruota gyvenamoji vieta. LR CK 2.16 str. 1 d. nustato, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai daugiausiai gyvena. Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta (LR CK 2.16 str. 2 d.). LR CK 2.17 str. išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, t. y. nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (LR CK 2.17 str. 1 d.). LR gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 str. 2 d. taip pat nurodyta, kad gyvenamąja vieta laikytina vieta, kur asmuo nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą vietą savo asmeninių, socialinių ar ekonominių interesų buvimo vieta; jeigu asmuo gyvena keliose vietose, jo gyvenamąja vieta yra laikoma ta vieta, su kuria jis yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar pagrindinė turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai ir kt.).
Darytina išvada, gyvenamosios vietos nustatymas yra susijęs su reikšmingų aplinkybių visumos konstatavimu. Todėl šiuo atveju apylinkės teismo nurodoma aplinkybė apie skolininkės viešuose registruose deklaruotą gyvenamąją vietą gali būti vienu iš jos gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų, bet ne vieninteliu vienareikšmiškai lemiančiu skolininkės gyvenamosios vietos konstatavimą, o kartu ir išvadą dėl bylos teismingumo. Taip pat pažymėtina, kad kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad ta aplinkybė, jog asmuo deklaravo vieną gyvenamąją vietą, nebūtinai reiškia, kad jis ten gyvena, nes sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą. Juolab, kad Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. (29)4R‑18 patvirtintų Gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklių 12 punkte nurodyta, jog asmuo deklaruoja tik vieną gyvenamąją vietą, net jei gyvena keliose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011).
Apeliantė pagrįstai nurodo, kad skolininkas, sudarydamas išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį Nr. LCH11010CMPA, buvo nurodžiusi savo adresą – (duomenys neskelbtini). Apeliantei pats skolininkas nurodė savo gyvenamąją vietą kitokią, negu jis yra deklaravęs. Todėl darytina išvada, kad apeliantė turi pakankamą pagrindą laikyti skolininko gyvenamąją vietą sutartyje nurodytu adresu. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal LR CK 2.17 str. 3 d. fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jei šios pareigos asmuo neįvykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje. Šiame kontekste pastebėtina, kad LR CPK 431 str. 2 d. numato kreditoriaus pareigą patikslinti skolininko gyvenamąją vietą, jei paaiškėtų, kad skolininko gyvenamoji vieta yra nežinoma.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino materialinės teisės normas, susijusias su asmens gyvenamosios vietos nustatymu, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą, o kartu neteisingai išsprendė ir bylos teismingumo klausimą. Skundžiama nutartis naikinama, o pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 329 str. 1 d., 330 str., 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 337 str. apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-20 nutartį panaikinti ir kreditorės UAB „SNORO lizingas“ pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.