Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-03-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-291-491/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-21
Bylos Nr.
1S-291-491/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Petras Meidus
Kategorijos
1 S – 291 – 491 / 2011

Teisėja Silvija Jakštienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. kovo 21 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

dalyvaujant :

prokurorui Sauliui Daunoravičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, turinčio pagrindinį išsilavinimą, nedirbančio, nevedusio, anksčiau teisto penkis kartus,

skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 19 d. nutarties, kuria jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiama teismo nutartimi S. A. buvo paskirtas suėmimas vienam mėnesiui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1 p., 2 p. ir 3 p. numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, jog jis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdyti procesui ir daryti naujus labai sunkius, sunkius ar kitus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus.

Šalies argumentai

Skundu suimtasis cituoja apylinkės teismo nutartį ir prašo ją panaikinti, nes ji neteisėta ir nepagrįsta. Teigia, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje jis bėgs ar slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui ar darys naujas nusikalstamas veikas. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad jis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. S. A. nesutinka su apylinkės teismo teiginiu, kad jis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio ir nesaistomas socialiniais ryšiais, nes jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kur gyvena su savo gyvenimo drauge, gauna bedarbio pašalpą, be to, dirba atsitiktinius darbus, už ką gauna atlyginimą ir pragyvena pats bei išlaiko tris savo mažamečius nesantuokinius vaikus. Įtariamasis taip pat ginčija kitos įtariamosios parodymus ir mano, kad padaręs nepagrįstas išvadas, apylinkės teismas jau išnagrinėjo bylą, kurioje vis dar vyksta ikiteisminis tyrimas ir priėmė procesinį dokumentą, kuriuo pripažino jį kaltu. Be to, S. A. teigia, kad teismo teiginys, jog jis gali trukdyti tyrimo eigai, nėra BPK 122 str. 3 d. nurodytas teisinio suėmimo pagrindas. Atsižvelgęs į tai, suimtasis mano, kad apylinkės teismo nutartyje nurodytos tik spėlionės, o tenkindamas prokuroro prašymą ir nenurodęs suėmimo skyrimo sąlygų, pagrindų ir duomenų, pagrindžiančių suėmimo pagrindus, apylinkės teismas šiurkščiai pažeidė BPK 122 str. 6 d., 7 d. ir 125 str. 2 d. 4 p. reikalavimus bei ignoravo nekaltumo prezumpcijos principą.

Teismo posėdyje prokuroras prašo įtariamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

S. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. įtariamas tuo, kad jis, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai disponavo, kaip įtariama, narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kurias 2011-02-18 apie 13.05 val. ir apie 16.05 val. surado bei paėmė policijos pareigūnai.

Įtariamasis neprisipažįsta dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo. Tačiau byloje pakanka duomenų – tai kitų įtariamųjų, liudytojų parodymai, kratų bei kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai – leidžiančių teigti, jog ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą pareikšti pirminį įtarimą S. A..

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką BPK 122 str. 1 d. 1 p., 2 p. ir 3 p. numatytais pagrindais suėmimas skiriamas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, pats ar per kitus asmenis bandys paveikti kitus proceso dalyvius arba sunaikinti, paslėpti ar suklastoti įrodymus ir darys naujus nusikaltimus. Vertinant tokio manymo pagrįstumą būtina atsižvelgti į informaciją apie įtariamojo šeiminę padėtį, darbo santykius, ankstesnį teistumą, įtarime suformuluotos veikos sunkumą, pragyvenimo lėšų gavimą iš nusikalstamos veiklos, jo vaidmenį nusikaltimo padaryme ir kitus duomenis.

Įtariamojo skunde nurodytos aplinkybės apie tai, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kur gyvena su savo gyvenimo drauge ir yra registruotas darbo biržoje, kuri moka jam pašalpą, yra pakankamai svarbios sprendžiant suėmimo skyrimo klausimą.

Tačiau ne mažiau svarbiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad S. A. įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą, už kurį įstatymų leidėjas numato žymiai griežtesnę, nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę ir kuris numatytas BPK 122 str. 4 d. Jis išsituokęs ir gyvena atskirai nuo trijų savo vaikų bei jų motinos, todėl tvirti šeiminiai ryšiai jo nesaisto. Suimtasis praeityje teistas penkis kartus, iš jų keturis kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, šiuo metu jam inkriminuojamas savanaudiškas nusikaltimas, nes jis nukreiptas į lėšų gavimą nusikalstamu būdu. S. A. oficialiai ir legaliai niekur nedirba, vienintelis oficialus jo pragyvenimo šaltinis – palyginti nedidelė pašalpa, kurios pragyvenimui negali pakakti. Šios aplinkybės pakankamai tvirtai leidžia manyti, jog būdamas laisvėje įtariamasis lėšas pragyvenimui ar bent dalį jų gauna ir iš nusikalstamos veiklos, o norėdamas pragyventi ir gauti tam lėšų, gali ir toliau daryti naujas savanaudiškas nusikalstamas veikas. Įtariama, kad jam inkriminuojamo nusikaltimo padaryme S. A. dalyvavo tiesiogiai ir betarpiškai pats. Visos šios aplinkybės, o taip pat bausmės už nusikaltimą, kurio padarymu įtariamas S. A., sunkumas, priešingai, nei teigiama skunde, suteikia tvirtą pagrindą manyti, kad būdamas laisvėje įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys naujus, BPK 122 str. 4 d. numatytus, nusikaltimus.

BPK 119 str. nustato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos šalia kitų pagrindų, siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad dabartinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje kitomis kardomosiomis priemonėmis – namų areštu, užstatu, ar kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti, jog S. A. dalyvautų procese ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, negalima.

Suėmimą S. A. apylinkės teismas taip pat skyrė BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, t. y. manydamas, jog jis trukdys procesui. Tačiau apylinkės teismas tokio manymo nepagrindė jokiais byloje esančiais duomenimis. Susipažinęs su prokuroro pateikta bylos medžiaga, skundą nagrinėjantis teismas nerado jokių duomenų, rodančių, jog suimtasis gali trukdyti procesui – pats ar per kitus asmenis bandys paveikti kitus proceso dalyvius arba sunaikinti, paslėpti ar suklastoti įrodymus. Taigi, šiuo metu byloje nesant duomenų, leidžiančių manyti, jog būdamas laisvėje įtariamasis trukdys procesui, šis suėmimo S. A. paskyrimo pagrindas iš skundžiamos nutarties šalintinas.

Įtariamasis skunde teigia, kad byloje nėra įrodymų, jog jis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, taip pat jis ginčija kitos įtariamosios parodymus. Tačiau būtina atkreipti įtariamojo dėmesį į tai, kad šioje baudžiamojo proceso stadijoje skundą nagrinėjantis teismas įrodymų nevertina. BPK 121 str. 2 d. įtvirtinta nuostata dėl duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumo reiškia, kad byloje turi būti duomenų apie tai, ką įtariamasis galėjo būti padaręs, t. y. duomenų apie pačią nusikalstamą veiką. O tokių duomenų byloje nagrinėjamu atveju yra pakankamai. Taigi, apylinkės teismas teisingai nutartyje iš esmės nurodė, kad byloje pakanka duomenų įtarti, jog S. A. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikaltimą. Atsižvelgiant į tai, įtariamojo skundo argumentai apie įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nepakankamumą, o taip pat apie kitos įtariamosios parodymų teisingumą, atmetami kaip nepagrįsti.

Neteisingas S. A. manymas apie tai, kad apylinkės teismas jau išnagrinėjo bylą, kurioje vis dar vyksta ikiteisminis tyrimas ir priėmė procesinį dokumentą, kuriuo pripažino jį kaltu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, įtvirtinančiame nekaltumo prezumpcijos principą, nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Iš esmės ta pati nuostata įtvirtinta ir BPK 44 str. 6 d. BPK 29 str. sakoma, kad kaltinamasis pripažįstamas kaltu pirmosios instancijos teismo priimtu dokumentu – nuosprendžiu, o to paties kodekso 303 str. 2 d. numatyta, kad kaltinamasis pripažįstamas kaltu dėl baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos padarymo apkaltinamuoju nuosprendžiu. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas priėmė ne nuosprendį, o nutartį. Šios nutarties rezoliucine dalimi apylinkės teismas nepripažino S. A. kaltu dėl kokios nors baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir neskyrė jam jokios bausmės. Nutarties dėstomojoje dalyje taip pat nėra konstatuota, jog S. A. padarė kokią nors nusikalstamą veiką – apylinkės teismas nurodė, kad suimtasis įtariamas padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą. Akivaizdu, jog šioje dalyje skundo teiginiai apie tai, kad skundžiama nutartimi apylinkės teismas išnagrinėjo bylą, pripažino jį kaltu ir pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, yra akivaizdžiai neteisingi bei prieštaraujantys teisės doktrinai, todėl jie atmetami kaip nepagrįsti.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta, pagrįsta ir visiškai motyvuota, apylinkės teismas joje nurodė suėmimo skyrimo sąlygas ir pagrindus bei išdėstė duomenis, pagrindžiančius juos, todėl skiriant suėmimą BPK ar kitų teisės aktų reikalavimai nepažeisti. Suėmimas S. A. pagrįstai paskirtas esant pagrindams, numatytiems BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p., kurie šiai dienai patvirtinti byloje surinktais faktiniais duomenimis, todėl skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamą nutartį pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas

NUTARĖ:

Įtariamojo S. A. skundą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Petras Meidus