Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Inter Credit“ ieškinį atsakovui V. D., tretiesiems asmenims UAB „Osvalda“ ir Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė UAB „Inter Credit“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus su ieškiniu atsakovui V. D. (po to, kai priėmus atsakovo prieštaravimus, buvo panaikintas teismo įsakymas), tretiesiems asmenims UAB „Osvalda“ ir Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, prašydama iš atsakovo priteisti 2500 Eur už priverstinį transporto priemonės nuvežimą į transporto priemonės saugojimo aikštelę ir jos saugojimą transporto priemonės saugojimo aikštelėje, 1250 Eur kompensacinių palūkanų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad Šiaulių miesto vyriausiasis policijos komisariatas su pradine kreditore uždarąja akcine bendrove „Automagija“ 2008 m. vasario 7 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 40-IL-62, kurios priedu buvo patvirtinti įkainiai už transporto priemonių transportavimą ir saugojimą aikštelėje. Sutartimi pradinė kreditorė už sutartą užmokestį įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir jų saugojimo paslaugas (Sutarties 2 punktas). Sutarties priede Nr.2 buvo nustatyti įkainiai, iš kurių šiuo nagrinėjamu atveju aktualūs 2 ir 3 punktai, kuriuose numatyta, jog už transporto priemonės transportavimą užmiestyje – 3 Lt/km (0,87 Eur) ir už automobilio saugojimą aikštelėje – 20 Lt/už parą (5,79 Eur). Transporto priemonės buvo saugomos UAB „Osvalda“ automobilių saugojimo aikštelėje, pagal UAB „Osvalda“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Automagija“ 2008 m. balandžio 7 d. paslaugų sutartį.

Transporto priemonės priverstinio nuvežimo 2008 m. balandžio 19 d. aktu Nr. 66 transporto priemonė „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) po V. D. padaryto administracinio teisės pažeidimo buvo nuvežta į automobilių saugojimo aikštelę, priklausančią pradinei kreditorei.

Iš Transporto priemonės priverstinio nuvežimo 2008 m. balandžio 19 d. akto Nr. 66 matyti, kad nuvežant transporto priemonę „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ją apžiūrint dalyvavo atsakovas V. D., kuris pagal valstybės įmonės „Regitra“ duomenis nuo 2008 m. vasario 20 d. buvo minėto automobilio savininku.

Pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Automagija“ 2019 m. sausio 14 d. sudarė su UAB „Osvalda“ Reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Osvalda“ perėmė reikalavimo teisę iš pradinės kreditorės reikalauti iš automobilio savininko ir/ar valdytojo atlyginti išlaidas už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą. 2019 m. vasario 19 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi Nr. 19/02/19-01 UAB „Osvalda“ minėtą reikalavimo teisę perleido ieškovei UAB „Inter Credit“, pagal kurią ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovo V. D. skolą už transporto priemonės „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nutempimą ir saugojimą.

Pagal CK 6.109 straipsnio 1 dalį reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Jeigu skolininko buvimo vieta nežinoma, apie reikalavimo perleidimą gali būti pranešta viešu skelbimu (CK 6.109 straipsnio 2 dalį). Pagal CK 6.109 straipsnio 7 dalį skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Naujojo kreditoriaus pareikštas atsisakymas prievolės arba reikalavimas ją įvykdyti negalioja, jeigu jie pareikšti nepateikus sutarties apie reikalavimo perleidimą. Ši taisyklė netaikoma, jeigu pradinis kreditorius raštu pranešė skolininkui apie reikalavimo perleidimą.

Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovas V. D. 2019 m. liepos 24 d. pranešimu buvo informuotas apie 2019 m. vasario 19 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 19/02/19-01, jam šis pranešimas buvo įteiktas 2019 m. liepos 30 d., be to, pats atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad visus pranešimus buvo gavęs, todėl žinojo, kad prievolę turi įvykdyti naujam kreditoriui – ieškovei UAB „Inter Credit“.

Nagrinėjamu atveju byloje reiškiamas reikalavimas priteisti iš atsakovo transporto priemonės savininko skolą už priverstinį automobilio nuvežimą ir saugojimą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad santykiams, kylantiems priverstinai nuvežus ir perdavus saugoti transporto priemonę, yra taikomos nuostatos, reglamentuojančios pasaugą (CK 6.830 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2013). Taigi, ginčo atveju tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip pasauga (CK 6.830 straipsnis), iš kurios kyla ir transporto priemonės savininko (atsakovo) pareiga sumokėti už transporto priemonės saugojimą.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje (šiuo metu galiojančios redakcijos 8 dalis), nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Taigi, transporto priemonės savininko pareiga atlyginti priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo stovėjimo aikštelėje išlaidas yra tiesiogiai įtvirtinta įstatyme.

Nors atsakovas V. D., kaip nurodė ieškovės atstovas teismo posėdžio metu, ilgą laiko tarpą nepripažino savęs transporto priemonės „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininku ir 2017 m. balandžio 25 d. raštu ieškovei UAB „Inter Credit“ pateikė pranešimą, jog minėtas automobilis jam nepriklauso ir jis nėra minėtos transporto priemonės savininkas bei valdytojas, nes neturi šios transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties ir kitų dokumentų, tačiau, kaip jau nurodyta aukščiau, valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis atsakovui V. D. nuo 2008 m. vasario 20 d. perduota transporto priemonė „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) o minėtai įstaigai apie šį perdavimą praneštą 2013 m. gegužės 27 d. Taigi šiuo nagrinėjamu atveju transporto priemonės „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas ir valdytojas yra vienas ir tas pats asmuo – atsakovas V. D..

Teismo posėdžio metu atsakovo V. D. atstovas advokatas nurodė, kad ieškinys galėtų būti tenkinamas, jei automobilio „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė neviršytų prašomos priteisti už jo saugojimą sumos. Atsakovo atstovas nurodė, kad šiuo klausimu yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, ir nurodė, kad šia praktika rėmėsi atsiliepimo į ieškinį 3 ir 4 punktuose. Iš teismui pateikto atsiliepimo į ieškinį matyti, kad atsakovas remiasi civilinėje byloje Nr. 2A-738-924/2019 priimta nutartimi. Visų pirma, pažymėtina, kad minėta nutartis priimta ne Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, o Kauno apygardos teismo. Visų antra, šioje nutartyje teismas nesiejo automobilio vertės su prašoma už jo saugojimą priteisti suma.

Šiuo nagrinėjamu atveju atsakovas V. D., kaip priežastį kodėl nesutinka su ieškiniu nurodė, kad prašoma priteisti suma yra per didelė.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, byloje kilus ginčui ir teismui sprendžiant dėl atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugas priteisimo iš transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, nedalyvavusio sudarant transporto priemonės saugojimo sutartį, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės, nustatyta, ar prašomas priteisti atlyginimas atitinka tokių paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar jį priteisus transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebūtų uždėta pernelyg didelė našta ir pan. Teisingo saugojimo paslaugų teikėjo ir transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo interesus atitinkančios paslaugų kainos nustatymo kriterijumi galėtų būti, pavyzdžiui, duomenys apie analogiškų paslaugų (priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo) įkainius toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu. Jei teismas negalėtų nustatyti duomenų apie analogiškų paslaugų įkainius, turėtų būti įvertinti panašių paslaugų (nuvežimo ir saugojimo paslaugų, teiktų subjektų pasirinkimu) įkainiai toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu, atsižvelgiant į priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugoms teikti būtinas papildomas išlaidas, patiriamas užtikrinant su transporto priemonių saugojimu susijusių specialių reikalavimų, jei tokie buvo nustatyti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo sutartyje, įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019).

Kaip matyti iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, transporto priemonės „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priverstinio nuvežimo metu Šiaulių miesto vyriausiasis policijos komisariatas su pradine kreditore uždarąja akcine bendrove „Automagija“ 2008 m. vasario 7 d. paslaugų teikimo sutartimi Nr. 40-IL-62 buvo sutarę dėl šių kainų: transporto priemonės transportavimą užmiestyje – 3 Lt/km (0,87 Eur) ir už automobilio saugojimą aikštelėje – 20 Lt/už parą (5,79 Eur).

Ieškovė bylos nagrinėjimo metu teismui pateikė duomenis apie atsakovo transporto priemonės nuvežimo metu kitų, tokia pat veikla užsiimančių, įmonių kainas, susijusias su transporto priemonių saugojimu. Iš teismui pateiktų paslaugų teikimo sutarčių matyti, jog 2008-2011 m. UAB „Automera, UAB „Svalex“, R. G. IĮ, UAB „Autotechvita“, UAB „Irolanas“ A. P. įmonė Kadex ir UAB „Automarkas“ buvo nustatę 20,00 Lt (5,79 Eur) kainą už parą, t. y., tokią pat, kaip ir uždaroji akcinė bendrovė „Automagija“. Iš pateiktų įmonių dvi buvo nustatę didesnes kainas – 25,00 Lt, (7,24 Eur). Taigi konstatuotina, kad tuo metu nustatytos pradinio kreditoriaus paslaugų kainos atitiko to laikotarpio rinkos kainas.

Ieškovė UAB „Inter Credit“ ieškinyje nurodė, kad dėl atsakovo transporto priverstinio nutempimo ir saugojimo per 2008-2014 metų laikotarpį susidarė 10678,29 Eur skola, tačiau atsižvelgiant į tai, kad susiklostę pasaugos santykiai yra kilę iš viešųjų administracinės teisės normų (administracinio pažeidimo), kilusios pasekmės materialine prasme turi būti adekvačios ir realiai įgyvendinamos, atsižvelgiant į saugojimo laikotarpį bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės išlaidų dydžiui, ieškovė reikalauja iš atsakovo 2500 Eur skolos, tai yra keturis kartus mažiau, nei susidariusi skola.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo skolą už 2008 m. balandžio 19 d. – 2014 m. lapkričio 26 d. laikotarpį, tai yra, apytiksliai už 2407 dienas, tačiau pagal prašomą priteisti skolos sumą bei įkainį už automobilio saugojimą ir ieškovės atstovo Eugenijaus Kveragos paaiškinimą teismo posėdžio metu, darytina išvada, kad ieškovė prašo priteisti skolą tik už apytiksliai 2013 – 2014 metų laikotarpį, tai yra, už 432 dienas (2500 Eur / 5,79 Eur už parą). Tuo tarpu, atsakovas atsiliepime nurodė, kad turi būti taikytas ieškininės senaties terminas, kuris prasidėjo nuo transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir jos perdavimo saugojimui 2008 m. balandžio 19 d.

CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Kadangi, kaip nurodyta aukščiau, ir ką pavirtina byloje pateikti duomenys, skola paskaičiuota faktiškai už paskutinius metus, tai yra, 2013-2014 metus, todėl taikyti ieškinio senaties termino, ieškinio dalyje dėl skolos priteisimo, nėra pagrindo.

Nepaneigtas tas faktas, kad didesnė kaltės dalis dėl susidariusios skolos tenka atsakovui V. D., kuris žinodamas, jog jam priklausantis automobilis „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežtas ir saugomas aikštelėje, nesidomėjo jo likimu, gavęs pranešimus dėl skolos, juos ignoravo, nesitarė dėl jos sumokėjimo, be to, net stengėsi nuslėpti ir teikė melagingus duomenis, jog automobilis „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso ne jam. Ieškovė tuo tarpu siekė ginčą išspręsti taikiai, be to, skolos sumą sumažino daugiau nei 4 kartus, todėl esant nustatytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, jog ieškovės UAB „Inter Credit“ ieškinio dalis dėl skolos priteisimo tenkintina visiškai ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 2500 Eur skola.

Ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti 5 procentų dydžio metines kompensacines palūkanas už dešimties metų laikotarpį – 1250 Eur.

Kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, prievolės neįvykdymas arba netinkamas įvykdymas yra pagrindas nukentėjusiai šaliai reikalauti taikyti įstatyme įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šiame straipsnyje įtvirtintos vadinamosios kompensuojamosios palūkanos, kurių tikslas – atlyginti kreditoriaus minimalius nuostolius, patirtus dėl prievolės pažeidimo. Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003, 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003, 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005, 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011).

CK 1.125 straipsnio 9 punktas numato, kad reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas. Kompensuojamoms palūkanoms ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai atskirai, todėl už paskutinį laikotarpį iki ieškinio dėl kompensacinių palūkanų išieškojimo pareiškimo šios palūkanos gali būti priteisiamos. Aktualu ir tai, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

Šiuo nagrinėjamu atveju, nors atsakovas ir nesukonkretino kokią ieškinio senatį prašo taikyti, tačiau tokį prašymą teismui pateikė, todėl atsakovui prašant taikyti ieškinio senaties terminą, ieškovės prašymas šioje dalyje tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo V. D. ieškovės naudai priteistina (2500 Eur x 0,05 / 365 x 1825 dienų) 625 Eur kompensacinių palūkanų, t. y. 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 2500 Eur priteistos skolos už penkių metų laikotarpį.

Ieškovė, taip pat prašo iš atsakovo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas laiku su ieškove neatsiskaitė, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas visiškai ir ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (3125 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė UAB „Inter Credit“ pateikė prašymą iš atsakovo V. D. priteisti 700 Eur už advokato padėjėjo teisines paslaugas bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Atsakovas taip pat prašė priteisti iš ieškovės 700 Eur už advokato paslaugas bei pateikė pinigų priėmimo kvitą 200 Eur sumai bei sąskaitą už teisines paslaugas 500 Eur sumai, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šios sąskaitos apmokėjimą. Tokiu atveju, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi ir kasacinio teismo išaiškinimu dėl šios teisės normos taikymo, šaliai advokato atstovavimo išlaidos negali būti priteisiamos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2014). Byloje turi būti pateikti duomenys, iš kurių būtų aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatų kontora, nes nuo to priklauso Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių taikymas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017). Kadangi atsakovas iki bylos išnagrinėjimo teisme iš esmės pabaigos, pateikė tik dalį tokių duomenų, todėl šiuo atveju galėtų būti priteistina tik 200 Eur suma, kurių sumokėjimą atsakovas tinkamai pagrindė.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Bendras ieškovės reikalavimo dydis byloje – 3750 Eur. Teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas ieškovei 3125 Eur, t. y. 83 procentus. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteistina (113 Eur x 83 proc.) 93,79 Eur žyminio mokesčio dalis ir (700 Eur x 83 proc.) 581 Eur už advokato padėjėjo teisines paslaugas, o atsakovui iš ieškovės (200 Eur x 17 proc.) 34 Eur už advokato teisines paslaugas (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš ieškovės atsakovui priteista suma įskaitytina į ieškovės naudai priteistą sumą ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 640,79 Eur.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimų šioje byloje yra 11,25 Eur. Kadangi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) dalis tenkanti atsakovui (11,25 Eur x 83 proc.) 9,34 Eur, viršija minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 92 straipsnis). Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tenkanti ieškovei neviršija minimalios 5 Eur sumos, todėl šios išlaidos iš ieškovės valstybės naudai nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 269 ir 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) skolą, 625 Eur (šešis šimtus dvidešimt penkis eurus) kompensacinių palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3175 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 640,79 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt eurų ir 79 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Inter Credit“, juridinio asmens kodas 301687760, buveinė – Kauno m., Nemuno g. 28-1A, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 9,34 Eur (devynis eurus ir 34 ct) pašto išlaidų į valstybės pajamas, sumokant jas į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.