- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-03
- Bylos Nr.
- eI3-302-595/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00852-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Arūnas Kaminskas, Vita Valeckaitė
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „Klaipėdos mediena“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“
- Kategorijos
- 14.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Klaipėdos mediena“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Klaipėdos mediena“ (toliau – ir Įmonė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019-01-31 sprendimą Nr. 527 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti pareiškėjos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad pagrindinė pareiškėjos veikla - medienos drožlių plokščių (MDP), apdailintos medienos drožlių plokščių (AMDP) bei korpusinių baldų iš AMDP gamyba. Pareiškėja produkciją importuoja / parduoda supakuotą inter alio metalinėse pakuotėse ir PET pakuotėse. Pareiškėja 2013-2015 m. pagamino ir / ar į Lietuvą įvežė bei į vidaus rinką išleido atitinkamai 3,964 t (2013 m.), 3,081 t (2014 m.), 1,256 t (2015 m.) Lietuvoje pagamintų, į Lietuvą įvežtų ir išleistų į vidaus rinką metalinių gaminių pakuočių kiekį bei 4,589 t (2013 m.) PET pakuočių kiekį. Perdirbtas (panaudotas) metalinės pakuotės atliekų kiekis už 2013 m. - 2,141 t, už 2014 m. - 1,664 t, už 2015 m. - 0,679 t. Perdirbtas (panaudotas) PET pakuotės atliekų kiekis už 2013 m.-1,469 t. Pareiškėja pagal Lietuvos Respublikos įstatymus laikoma gamintoju ir (ar) importuotoju, kuriam iš atliekų tvarkymo srityje taikomo principo „teršėjas moka“ kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas. Pareiškėja, vykdydama įstatymų gamintojams ir importuotojams numatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, 2013–2015 m. pavedė VšĮ „Žaliasis taškas“ (toliau – ir Organizacija) vykdyti pareiškėjai nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas.
Pažymi, kad VšĮ „Žaliasis taškas“, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, organizavo pareiškėjos pakuočių atliekų tvarkymą 2013–2015 m. ir išdavė pareiškėjai metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus (toliau – ir Patvirtinimai). Teigia, kad VšĮ „Žaliasis taškas“ išduoti Patvirtinimai, remiantis Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalį, patvirtino pareiškėjos teisę į mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvatą, todėl remiantis jais pareiškėja atitinkamai 2013–2015 m. ir realizavo savo teisę į mokestinę lengvatą. Pareiškėja 2018-03-02 gavo 2018-02-23 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau - ir Vilniaus RAAD) raštą Nr. (38-19)-VR-1.7-1497, kuriuo buvo informuota, kad Vilniaus RAAD 2018-02-22 sprendimu Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo" (toliau - ir Vilniaus RAAD sprendimas) panaikino Organizacijos pareiškėjai išrašytus Patvirtinimus. Atsakovo (Atsakovo Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius) atliko pareiškėjos mokestinį patikrinimą ir surašė Patikrinimo aktą, kuriame konstatavo, kad nesant galiojančių patvirtinimų apie visą Patvirtinimuose nurodytą atliekų sutvarkymą / perdirbimą, pareiškėjai nebegali būti taikoma Mokesčio lengvata. Todėl atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėja nepagrįstai neapskaičiavo ir nesumokėjo 3549 Eur Mokesčio už į vidaus rinką 2013-2015 m. išleistą metalinės pakuotės kiekį ir 459 Eur Mokesčio už į vidaus rinką 2013 m. išleistą PET pakuotės kiekį. Nesutikdama su Patikrinimo akto išvadomis, pareiškėja pateikė pastabas dėl Patikrinimo akto (toliau - Pastabas) atsakovui, tačiau į jas atsižvelgta nebuvo. Atsakovas skundžiamu Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą ir nurodė pareiškėjai sumokėti papildomai apskaičiuotą 4008 Eur Mokestį.
Pareiškėjos nuomone, Sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas dėl to, kad Sprendimu patvirtintas Patikrinimo aktas, prieštaraujantis Mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ) nustatytoms pakartotinių patikrinimų apribojimo nuostatoms.
Teigia, kad pareiškėjos atžvilgiu inicijuotas patikrinimas atliktas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAI) reikalavimus dėl planinių patikrinimų plano pakeitimo. Pareiškėjos nuomone, tokiu būdu buvo pažeistas pareiškėjai garantuojamas teisinis saugumas bei kontrolės veiksmų nuspėjamumas, be to pakeisdamas patikrinimų planą bei nenurodydamas jo teisinio pagrindo atsakovas peržengė savo kompetencijos ribas.
Nurodo, kad pakartotinis pareiškėjos patikrinimas buvo atliktas dėl mokestinių teisinių santykių tarp pareiškėjos ir atsakovo, kiek tai susiję su mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamosios (metalinės) pakuotės atliekomis apskaičiavimo teisingumu, ką patvirtina ir pareiškėjai 2018-10-10 pateiktas Pranešimas dėl planuojamo atlikti patikrinimo. Pareiškėjos nuomone, atsakovas nepagrįstai peržengė jam suteiktų teisių ribas dėl patikrinimo apimties ir pažeisdamas tiek įstatymuose, tiek ir juos lydinčiuose teisės aktuose įtvirtintus imperatyvus bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotą praktiką, kadangi atliko ne tik metalinių, bet ir mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamosios (plastikinės) PET pakuotės atliekomis apskaičiavimo teisingumą.
Akcentuoja, kad pareiškėja elgėsi sąžiningai, rūpestingai ir įvykdė visus su Mokesčio lengvatos taikymu (MUATĮ 5 straipsnio 6 dalis) susijusius reikalavimus. Atitinkamai, pareiškėja negali būti įpareigota sumokėti mokestį dėl galimai neteisėtų kitų asmenų veiksmų, kurių pareiškėja negalėjo kontroliuoti ir apie kuriuos pareiškėja nežinojo ir negalėjo žinoti. Tai prieštarautų bendriesiems sąžiningumo, teisėtų lūkesčių apsaugos bei teisinio tikrumo principams. Tuo labiau, kad atliekos galimai nebuvo tinkamai sutvarkytos dėl aplaidžių valstybės institucijų veiksmų, t. y. nevykdant tinkamos už atliekų tvarkymą atsakingų asmenų kontrolės, o Patvirtinimai panaikinti nesant tam teisinio pagrindo. Atitinkamai, vien pats Patvirtinimų panaikinimo faktas negali būti pagrindu Mokesčiui skaičiuoti.
Nurodo, kad Mokesčio skaičiavimas už 2013-2015 m. grindžiamas įrodančių dokumentų, kurie nesusiję su pareiškėja, panaikinimu. Tokiu būdu Mokestis pareiškėjai skaičiuojamas nesant jokių objektyvių įrodymų, kad buvo nesutvarkytos būtent pareiškėjos atliekos. Tokia situacija pažeidžia viešojo administravimo reikalavimus, nes tampa neaiškus Skundžiamo sprendimo faktinis pagrindas, todėl Sprendimas negali būti laikomas pagrįstu.
Šalies argumentai
Pareiškėjos vertinimu, Sprendime nurodytos tik abstrakčios (bendrosios) taikytinos teisės aktų nuostatos dėl to, kad Gamintojai ir eksportuotojai turi pareigą mokėti Mokestį nustatyta tvarka, nenurodant jokios konkrečios šios tvarkos nuostatos, kurią pareiškėja būtų pažeidusi. Todėl atsakovo nurodytas Sprendimo teisinis pagrindas nesudaro pagrindo Mokesčiui skaičiuoti.
Atsiliepimas
Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjos planinis-teminis patikrinimas dėl mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013-2015 metais apskaičiavimo ir mokėjimo teisingumo patikrinimas nebuvo vykdomas, o 2014-2016 metais buvo atliekami pareiškėjos planiniai patikrinimai kitais tikslais, o būtent kaip atliekas tvarkančios įmonės, turinčios teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, taip pat kaip įmonė laikosi TIPK leidime nustatytų sąlygų ir aplinkosauginių reikalavimų, o taip pat tikslu patikrinti mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių ir mobilių taršos šaltinių apskaičiavimo teisingumo už 2015 metus. Atsižvelgiant į atlinktus patikrinimus 2014-2016 metais, nėra jokio pagrindo teigti, jog 2018 m. atliktas patikrinimas (2018-12-07 Patikrinimo aktas Nr. KL-67) yra pakartotinis ir atliktas pažeidžiant MAĮ 118 str. nuostatas.
Paaiškina, jog Mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 1 d. numato, kad „vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas; <...>; pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja“. Toks pat principas taikomas VMI viršininko ir aplinkos ministro įsakymu (VMI viršininko ir aplinkos ministro 2008-12-08 įsakymas Nr. VA-61/D1-658 (2016-12-09 Nr. VA-156/D1-866 redakcija) patvirtintų Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis deklaracijos FR0523 formos ir Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijos FR0524 formos užpildymo taisyklių 11 p. - pagal jį deklaracija gali būti tikslinama mokesčio mokėtojo iniciatyva arba pagal mokesčių administratoriaus pranešimą apie pateiktoje deklaracijoje esančias klaidas (neatitikimus), o pagal taisyklių 12 p. - mokesčio mokėtojas, gavęs mokesčių administratoriaus pranešimą apie pateiktoje deklaracijoje esančias klaidas (neatitikimus), privalo klaidas ištaisyti ir visiškai užpildytą patikslintą deklaraciją pateikti per pranešime nustatytą terminą. Pagal MAĮ 66 str. 2 d. - tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais.
Akcentuoja, kad mokestinė prievolė pareiškėjai kilo ne iš delikto, ir ją sumokėti privalo mokesčio mokėtojas, t. y. pareiškėja. Skundžiamu Sprendimu pareiškėjai neskiria sankciją, nėra taikytas padidintas mokesčio tarifas ar paskaičiuoti delspinigiai, nurodyta sumokėti mokestinę prievolę už 2013 - 2015 m., todėl kaltės ir pažeidimų nagrinėjimas šioje byloje yra teisiškai nereikšmingas.
Departamentas pateikė Rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025-07-02 nutarties administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025 85 punktą, Departamentas atliko Sprendimu pareiškėjai paskaičiuotos 4008 Eur sumos perskaičiavimą. Perskaičiuota mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis suma už 2013 - 2015 metų mokestinius laikotarpius yra 3879 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas nurodė, kad sutinka su atsakovo perskaičiuota Mokesčio suma. Paaiškino, kad jie su trečiuoju asmeniu sudarė taikos sutartį.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė Rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Šios bylos ginčo dalykas - Departamento 2019-01-31 sprendimo Nr. 527 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas 2018-12-07 patikrinimo aktas Nr. KL-67 ir apskaičiuota pareiškėjai privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką 2013 - 2015 m. išleistą apmokestinamosios metalinės ir PET pakuotės kiekį suma - 4008 Eur, teisėtumas ir pagrįstumas.
Byloje nustatytos sekančios faktinės aplinkybės reikšmingos ginčo sprendimui.
Pareiškėja yra juridinis asmuo, tiekiantis Lietuvos vidaus rinkai supakuotus gaminius, taigi pareiškėja laikytina pakuočių ir pakuočių atliekų gamintoja ir importuotoja.
Vykdydama teisės aktuose gamintojams ir importuotojams numatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, pareiškėja 2013–2015 metais buvo pavedusi licencijuotai kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacijai VšĮ „Žaliasis taškas“ vykdyti pareiškėjai nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas.
Vilniaus RAAD, vadovaudamasis Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 3 dalimi, Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 56 punktu, 2018-02-22 priėmė sprendimą, kuriuo panaikino Organizacijos gamintojams ir importuotojams išrašytus patvirtinimus apie pakuotės atliekų sutvarkymą, t. y. Vilniaus RAAD panaikino Organizacijos Įmonei išrašytus Patvirtinimus. Vilniaus RAAD 2018-02-22 sprendimas buvo apskųstas. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) (šiuo metu Regionų administracinis teismas) 2023-10-05 priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-37-764/2023, kuriuo trečiojo suinteresuoto asmens Organizacijos skundą atmetė kaip nepagrįstą ir paliko galioti Vilniaus RAAD 2018-02-22 sprendimą. VAAT 2023-10-05 sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-37-764/2023 buvo apskųstas. Lietuvos vyriausias administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2025-07-02 priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025, kuria VAAT 2023-10-05 sprendimą pakeitė ir panaikino Vilniaus RAAD 2018-02-22 sprendimo dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013-08-22 Nr. 1314VI0002-4994-4687, 2013-09-04 Nr. 1314VI0003-4994-4687, 2013-09-10 Nr. 1314VI0004-4994-4687, 2013-10-0 Nr. 1314VI0006-4994-4687, 2013-10-17 Nr. 1314VI0007-4994-4687, 2013-10-22 Nr. 1314VI0009-4994-4687, 2013-10-28 Nr. 1314VI0010-4994-4687, 2013-11-15 Nr. 1314VI0011-4994-4687, 2013-12-04 Nr. 1314V10015-4994-4687 ir 2013-12-31 Nr. 1314VI0021-4994-4687 pagrindu. Kitą VAAT 2023-10-05 sprendimo dalį dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – Departamentas) 2018-02-22 sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-19.3-2 paliko nepakeistą.
Vilniaus RAAD 2018-02-22 sprendimu Nr. VR-19.3-2 panaikino dalį VšĮ „Žalias taškas“ pareiškėjai išrašytuose patvirtinimuose apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą nurodyto sutvarkyto metalinės pakuotės atliekų kiekio atskirais mokestiniais laikotarpiais.
Vilniaus RAAD 2018-02-23 raštu Nr. (38-19)-VR-l.7-1497 informavo Įmonę apie prievolę iki 2018-04-20 apskaičiuoti ir sumokėti Mokestį už 2013 m. – 2015 m. mokestinius laikotarpius, nes Patvirtinimai pripažinti negaliojančiais. Pareiškėja iki Departamento vykdyto patikrinimo pradžios, t.y. iki 2018-12-07 deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai nepatikslino ir mokesčio nesumokėjo.
Departamentas 2018 m. gruodžio mėnesį atliko pareiškėjos planinį teminį mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamosios (metalinės) pakuotės apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą už 2013–2015 metus. Atlikęs patikrinimą 2018-12-07 surašė Patikrinimo aktą Nr. KL-67, kuriame konstatavo, kad nesant galiojančių patvirtinimų apie visą Patvirtinimuose nurodytą atliekų sutvarkymą / perdirbimą, pareiškėjai nebegali būti taikoma Mokesčio lengvata. Atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėja nepagrįstai neapskaičiavo ir nesumokėjo 3549 Eur Mokesčio už į vidaus rinką 2013-2015 m. išleistą metalinės pakuotės kiekį ir 459 Eur Mokesčio už į vidaus rinką 2013 m. išleistą PET pakuotės kiekį.
2018-12-07 patikrinimo akto Nr. KL-67 išvada padaryta Vilniaus RAAD 2018-02-22 sprendimu Nr. VR-19.3-2 panaikinus VšĮ „Žaliasis taškas“ išrašytus patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą. Pareiškėja nepatikslino mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų (forma FR0524) už atskirus 2013–2015 m. mokestinius laikotarpius, neapskaičiavo ir nesumokėjo mokesčio už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį. Dėl to pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-04-23 įsakymu Nr. D1-213 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 17.2 papunktį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008-07-09 įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punkto reikalavimus. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 straipsnio 9 dalimi ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008-07-09 įsakymo Nr. D1-370/1K-230 „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašu patvirtinimo“ Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punktą, apskaičiuota už 2013–2015 m. mokestinius laikotarpius privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį suma – 4008 Eur.
Departamentas 2019-01-31 sprendimu Nr. 527 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, vadovaudamasis MAĮ 132 straipsniu patvirtino 2018-12-07 patikrinimo aktą Nr. KL-67.
Atsakovas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025-07-02 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025, teismui pateikė 2019-01-31 sprendimu Nr. 527 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ pareiškėjai paskaičiuotos 4008 Eur sumos perskaičiavimą. Mokesčio perskaičiavimai atlikti už 2013 metus. 2014 ir 2015 metų Patikrinimo aktu paskaičiuotas ir Sprendimu patvirtintas paskaičiuotas mokestis pareiškėjai nekeičiamas. Pagal pateiktus duomenis bendra perskaičiuota mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis suma už 2013–2015 metų mokestinius laikotarpius yra 3879 Eur.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja skundžiamo administracinio sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (toliau – ir ATĮ), Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas (toliau – ir PPATĮ) ir Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas (toliau – ir MUATĮ), Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-05-20 įsakymu Nr. D1-359 „Dėl Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), taip pat kiti minėtų įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai.
MAĮ 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis. Pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo Mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (MAĮ 66 straipsnio 2 dalis).
Pagal MAĮ 13 straipsnio 8 punktą ir 16 straipsnio 1 dalį mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – Departamentas), kuri taip pat patikrina ir šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą.
MUATĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestinį patikrinimą atlieka Aplinkos ministerijos įgaliota institucija šios institucijos nustatyta tvarka, vadovaudamasi šio įstatymo ir MAĮ nuostatomis tiek, kiek tai nenumatyta šiame ir kituose įstatymuose. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu. Patikrinimo aktu įforminti mokestinio patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo arba patikrinimo pažyma (MAĮ 128 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Pažymėtina, kad pagal ATĮ 32 straipsnio 1 dalį ir 38 dalį, PPATĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 3 dalį, MUATĮ 4 straipsnio 3 dalį, gamintojui ar importuotojui taikomas principas „teršėjas moka“, jam kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas.
Aktualios ginčui PPATĮ redakcijos 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos numato, kad gamintojų ir importuotojų pareigos yra organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių vienkartinę pakuotę pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje.
PPATĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad gamintojų ir importuotojų pareigos, susijusios su atliekų tvarkymo organizavimu, gali būti vykdomos individualiai (organizuodami savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, ATĮ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka šias atliekas tvarkydami patys arba perduodami jas tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui) (1 punktas), kolektyviai (steigdami šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytą gamintojų ir importuotojų organizaciją ir (ar) tapdami tokios organizacijos dalyviais ir, kaip numatyta šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, jai pavesdami vykdyti šiame straipsnyje nustatytas pareigas arba, kaip numatyta šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami vykdyti šio įstatymo 7straipsnyje nustatytas pareigas netapdami organizacijos dalyviais) (2 punktas) ir 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių vienkartinę pakuotę pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, tik pavesdami šio įstatymo 112 straipsnyje nurodytam užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriui organizuoti užstato už vienkartines pakuotes sistemą (3 punktas).
Taip pat pažymėtina, jog pagal PPATĮ 7 straipsnio 3 dalį gamintojai ir importuotojai privalo MUATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.
Aktualios ginčui MUATĮ 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.
Apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių, patvirtintų Vyriausybės 2006-11-24 nutarimu Nr. 1168 (Vyriausybės 2011-12-28 nutarimo Nr. 1546 redakcija), 11 punkte nustatyta užduotis – Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 1999-07-14 įsakymu Nr. 217, 4 priede (Aplinkos ministro 2011-05-03 įsakymo Nr. D1-368 redakcija) nurodytu R4 būdu perdirbti tokį kiekį metalinių pakuočių atliekų, kuris būtų ne mažesnis kaip 54 proc. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai patiektų šių pakuočių kiekio.
ATĮ 34²⁵ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi Aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija. O Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 56 punkte numatyta, kad sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 55 punktu, priima regiono Departamentas.
Taigi, iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, jog lengvatos taikymas yra siejamas su objektyvia faktine aplinkybe, kad Mokesčio mokėtojas (gamintojas ar importuotojas) atitinkamu mokestiniu laikotarpiu įvykdė Užduotį, t. y. kad jis perdirbo atitinkamą metalinių pakuočių atliekų kiekį Užduotyje nurodytu būdu. Tai, be kita ko, reiškia, jog MUATĮ 5 straipsnio 6 dalies taikymas yra siejamas su realiu (faktišku) Užduoties įvykdymu, o ne šioje mokesčio įstatymo nuostatoje minimo patvirtinimo turėjimu. Kitaip tariant, atveju, kai Užduotis realiai nėra įvykdyta (įvykdyta netinkamai), vien šis patvirtinimas, inter alia (be kita ko) atsižvelgiant į tai, jog mokestiniuose teisiniuose santykiuose pirmenybė teikiama šių santykių turiniui, o ne jų formaliai išraiškai (MAĮ 10 straipsnis), nesudaro pagrindo pripažinti, jog yra tenkinamos materialiosios aptariamos apmokestinimo išimties (mokesčio lengvatos) taikymo sąlygos.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiga įrodyti (pagrįsti), kad yra tenkinamos mokesčio įstatyme numatytos apmokestinimo išimties (mokesčio lengvatos) taikymo sąlygos, tenka šia išimtimi (lengvata) siekiančiam pasinaudoti mokesčio mokėtojui. Todėl MUATĮ 5 straipsnio 6 dalies taikymo tikslais būtent Įmonė ir turi įrodyti, kad Užduotis ar jos dalis buvo įvykdyta, be kita ko, šiuo tikslu pateikiant duomenis (įrodymus) apie perdirbtą pakuotės atliekų kiekį.
Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus RAAD pripažino negaliojančiais UAB „Metrail“ išrašytus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2013–2015 metus, jų pagrindu Vilniaus RAAD 2018-02-22 sprendimu buvo panaikinti Organizacijos Įmonei išrašyti Patvirtinimai.
Gamintojams ir importuotojams buvo išsiųsti pranešimai su prašymu apskaičiuoti ir sumokėti Mokestį. Todėl Departamentas pradėjo gamintojų ir importuotojų, kuriems buvo panaikinti patvirtinimai, patikrinimus. Pareiga mokėti mokesčius už pakuočių sutvarkymą yra reglamentuota teisės aktais, t. y. PPATĮ 7 straipsnio 3 dalyje aiškiai nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai privalo MUATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Tvarkos aprašo 17 punktas, reglamentuojantis pranešimo apie pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų panaikinimą, taip pat numato tik mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą ir sumokėjimą, kai dėl įrodančių dokumentų panaikinimo lieka neįvykdytos pakuočių atliekų tvarkymo užduotys.
Ginčas dėl Vilniaus RAAD 2018-02-22 sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo buvo baigtas nagrinėti LVAT 2025-07-02 priėmus nutartį, administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025, kuria panaikinta Vilniaus RAAD 2018-02-22 sprendimo dalis dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013-08-22 Nr. 1314VI0002-4994-4687, 2013-09-04 Nr. 1314VI0003-4994-4687, 2013-09-10 Nr. 1314VI0004-4994-4687, 2013-10-0 Nr. 1314VI0006-4994-4687, 2013-10-17 Nr. 1314VI0007-4994-4687, 2013-10-22 Nr. 1314VI0009-4994-4687, 2013-10-28 Nr. 1314VI0010-4994-4687, 2013-11-15 Nr. 1314VI0011-4994-4687, 2013-12-04 Nr. 1314V10015-4994-4687 ir 2013-12-31 Nr. 1314VI0021-4994-4687 pagrindu – tarp jų ir dėl Įmonei išduoto Organizacijos patvirtinančio dokumento. Kita VAAT 2023-10-05 sprendimo dalį dėl Vilniaus RAAD sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-19.3-2 palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija pažymi, kad LVAT administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025 Įmonė buvo įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu, todėl minėtoje byloje nustatyti faktai iš naujo šioje tikrinamoje administracinėje byloje neįrodinėjami (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalis). LVAT 2025-07-02 nutartyje, administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025, konstatavo, kad Vilniaus RAAD turėjo kompetenciją pripažinti neteisėtais Organizacijos už 2013–2015 metus gamintojams ir (ar) importuotojams išrašytus pavirtinimus apie atliekų sutvarkymą, tačiau LVAT pažymėjo, jog patvirtinimai, grindžiami UAB „Metrail“ išrašytais metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą už 2013 metus įrodančiais dokumentais (dalis už 3,1592 proc. šiuose dokumentuose nurodyto atliekų kiekio) nepagrįstai panaikinti Vilniaus RAAD 2018-02-22 sprendimu.
Taigi, nagrinėjamu atveju nebėra ginčo, kad Organizacijos pareiškėjai 2013 m. (išskyrus tą dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio), 2014 m. ir 2015 m. išduoti patvirtinai dėl metalinės pakuotės kiekio yra pripažinti negaliojančiais. Dėl to Įmonė neturi įrodymų, kad Užduotis už 2013 m. (išskyrus tą dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio), 2014 ir 2015 m. įvykdyta, nes Įmonė šiuo tikslu nepateikė duomenų (įrodymų) apie perdirbtą pakuotės atliekų kiekį. Teismui nagrinėjant bylą pareiškėja taip pat nepateikė tokių įrodymų.
Tačiau, minėta, LVAT 2025-07-02 nutartimi panaikinus Vilniaus RAAD 2018-02-22 sprendimo dalį, Patvirtinimai, grindžiami UAB „Metrail“ išrašytais metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą už 2013 metus įrodančiais dokumentais, t. y. dalis už 3,1592 proc. šiuose dokumentuose nurodyto atliekų kiekio, yra galiojantys.
Teismas pažymi, kad Departamentas, atsižvelgęs į LVAT 2025-07-02 nutartį, pagal teismo įpareigojimą atliko skundžiamu Sprendimu pareiškėjai apskaičiuoto mokėtino Mokesčio perskaičiavimą ir nustatė mokėtiną 3879 Eur sumą (buvo 4008 Eur) už 2013–2015 metų mokestinį laikotarpį. Teisėjų kolegija pažymi, jog šie atsakovo atlikti perskaičiavimai, atsižvelgiant į minėtą LVAT nutartį, byloje nėra ginčijami.
Įmonė teismui neteikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, jog visos jos atliekos už 2013 m. (išskyrus tą dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio), 2014 m. ir 2015 m. buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos, t. y. kad Įmonė 2013 m. (išskyrus tą dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio), 2014 m. ir 2015 m. įvykdė pakuotės atliekų tvarkymo užduotį ir dėl to ji galėjo pasinaudoti mokesčio lengvata. Tad dėl šios priežasties pareiškėjos skundo argumentai, susiję su tinkamai sutvarkytomis atliekomis, atmestini kaip nepagrįsti.
Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad Mokestis už 2013–2015 m., turint omenyje ir atliktą perskaičiavimą, Įmonei apskaičiuotas pagrįstai ir tinkamai. Minėta, kad Departamentas perskaičiavo Įmonei Mokesčio sumą (perskaičiuota, atsižvelgiant į LVAT 2025-07-02) už 2013–2015 metų mokestinius laikotarpius (perskaičiavimas realiai yra susijęs tik su 2013 m.), kuri po perskaičiavimo yra 3879 Eur (buvo apskaičiuota 4008 Eur). Įmonė dėl perskaičiuotos Mokesčio sumos dydžio nepateikė prieštaravimų, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu plačiau nepasisako. Tiesiog pažymi, kad neturi pagrindo šiuo perskaičiavimu, kuris yra pagrįstas prie rašytinio paaiškinimo pridėtais duomenimis ir skaičiavimais, abejoti.
Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius aktualius teisės aktus, LVAT praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas pakeisti skundžiamą Sprendimą, atsižvelgiant į Mokesčio perskaičiavimą už 2013 m., t. y. skundžiamu Sprendimu patvirtinta Bendrovei už 2013–2015 m. sumokėti mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis suma (iš viso 4008 Eur) keistina, ją sumažinant iki 3879 Eur.
Pareiškėja skunde teigia, kad ji tinkamai ir laiku įvykdė teisės aktais nustatytas pareigas, todėl, nesant jos kaltės, ji negali būti įpareigota susimokėti Mokestį dėl galimai neteisėtų kitų asmenų veiksmų, kurių ji negalėjo kontroliuoti ir apie kuriuos ji nežinojo ir negalėjo žinoti. Tačiau tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog šiuo atveju svarbu, ar Įmonė gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas. Kadangi, minėta, kaip matyti iš bylos medžiagos, Įmonė to padaryti už 2013–2015 m. negali (išskyrus šioje byloje nustatytą tam tikrą kiekį už 2013 m., t. y. dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio), tad pareiškėja negalėjo pasinaudoti ir mokesčio lengvata. Pažymėtina ir tai, kad pasirinkimas kolektyvine tvarka tvarkyti atliekas, neatleidžia pakuotės gamintojų ir importuotojų nuo jiems teisės aktuose keliamų pareigų. Šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadai, kad Mokesčio apskaičiavimas ir įpareigojimas Įmonę jį sumokėti būtų neproporcinga, neadekvati ar neteisinga priemonė.
Teismas pažymi, jog Sprendimu pareiškėjai nėra paskirta sankcija, kadangi pakuotės už 2013–2015 m. liko nesutvarkytos, pareiškėjai atsirado pareiga apskaičiuoti ir sumokėti mokestį. Skundžiamame sprendime apskaičiuotas pareiškėjai, nepagrindusiai teise pasinaudoti mokesčio lengvata, mokestis iš į rinką išleistą jos deklaruotą pakuotės kiekį.
Pažymėtina, jog pats mokesčio mokėtojo kaltės dėl mokesčių įstatymų pažeidimo nebuvimas pagal nacionalinę mokesčių teisę yra pagrindas atleisti nuo delspinigių mokėjimo bei skirtų poveikio priemonių, kaip, pavyzdžiui, mokesčio baudos (MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau ši aplinkybė (kaltės nebuvimas) nėra ir negali būti vertinama kaip pagrindas atleisti nuo mokesčio (jo dalies) mokėjimo ir (ar) remtis tokia, kaip ginčo apmokestinimo išimtimi (mokesčio lengvata), kai nėra tenkinamos visos įstatymų leidėjo nustatytos materialiosios šios išimties (lengvatos) taikymo sąlygos.
Teisėjų kolegija atmeta kaip neturinčius pagrindo ir Įmonės skundo argumentus, kad Organizacijos Patvirtinimai panaikinti nesant tam teisinio pagrindo. Minėta, kad LVAT galutinai išnagrinėjo ginčą ir 2025-07-02 nutartimi iš esmės Vilniaus RAAD 2018-02-22 sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu, išskyrus šio sprendimo dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto Patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų atitinkančių įrodančių dokumentų 2013 m. pagrindu.
Dėl pareiškėjos skundo teiginių, kad atsakovas galimai turėjo pozityvią pareigą savalaikiai tikrinti, tačiau to nepadarė, pastebėtina, jog tai, kad pareiškėjos pavedimu Užduoties neįvykdę viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“ ir atliekų tvarkytojas (UAB „Metrail“) buvo licencijuoti ir, atitinkamai, valstybės prižiūrimi subjektai, nėra reikšminga sprendžiant dėl pareiškėjos mokestinių prievolių (jų apimties) – mokesčio įstatyme pareiškėjui aiškiai nustatyta pareiga mokėti mokestį už aplinkos teršimą yra objektyvi ir nepriklauso nuo trečiųjų asmenų veiksmų ar neveikimo. Mokesčio mokėtojas (pareiškėja), manantis, kad dėl netinkamo kompetentingų valstybės institucijų veikimo vykdant atliekų tvarkymo sistemos dalyvių priežiūrą (kontrolę) jis patyrė žalą, gali kreiptis į administracinius teismus dėl šios žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Apibendrinant konstatuotina, jog pareiškėjos skundas patenkinamas iš dalies (ABTĮ 88 straipsnio 1 ir 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos akcinės bendrovės „Klaipėdos mediena“ skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2019-01-31 sprendimo Nr. 527 dalį, sumažinant už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 metus patvirtintą 4008 Eur mokesčio sumą iki 3879 Eur.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.