Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. T. ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus apeliacinius skundus dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. T. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad nuo 2015 m. liepos mėn. iki 2016 m. kovo pabaigos savavališkai, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento – leidimo rekonstruoti statinį, atliko ypatingo statinio – kultūros vertybės (B. etnoarchitektūrinės sodybos namo (KVR 29864) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbus: perstatė esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas, sumažinant statinio išorės matmenis. Iki savavališkos rekonstrukcijos buvę statinio matmenys: 16,55 m x 8,30 m, po rekonstrukcijos statinio matmenys: 3,00 m x 8,30 m. Statybos darbai atlikti Kultūros paveldo objekto teritorijoje (KVR 1466). Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 12 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 20 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 23 straipsnio 28 dalį, todėl padarė Administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau ATPK) 159¹ straipsnio 11 dalyje numatytą pažeidimą.

- pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-07-21 nutarimą ir perkvalifikuoti J. T. padarytą veiką į veikas numatytas ATPK 159¹ straipsnio 11 dalyje ir 159 straipsnio 7 dalyje;

- administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 159¹ straipsnio 11 dalį nutraukti pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui (ATPK 35 straipsnis);

- už pažeidimą, numatytą ATPK 159 straipsnio 7 dalyje palikti galioti nutarimu paskirtą 1000 Eur baudą;

- nustatyti, kad J. T. B. etnoarchitektūrinės sodybos namo (KVR 29864), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). rekonstravimo darbus pradėjo ir užbaigė 2014 m. liepos mėn., o naujo statinio savavališkos statybos darbus vykdė 2014 m. liepos mėn. -2016 m. kovo mėn.;

- iš nutarimo pašalinti teismo išvadą, kad „administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kreipėsi į Kretingos statybos inspekciją norėdamas sužinoti, ar gali atlikti rekonstrukcijos darbus minėtame objekte, ir sužinojęs, jog negali, savavališkai pradėjo rekonstrukcijos darbus“.

Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už vieną veiką, tačiau pačios institucijos specialistės R. B. 2016-04-19 Statybos patikrinimo akte Nr. SPA-573 J. T. atliktos veikos kvalifikuotos kaip du atskiri administracinės teisės pažeidimai, iš kurių vienam yra suėjęs senaties terminas (ATPK 159¹ str. 11 d. ir ATPK 159 str. 7 d.). Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sutinka su tuo, jog būtent 2016-04-19 Statybos patikrinimo akte atliktas teisingas veikų teisinis vertinimas, o administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas netinkamai aiškinant Statybos įstatymo sąvokas ir padarytus pažeidimus. Nurodo, kad J. T. pirmiausia atliko kultūros paveldo objekto savavališką rekonstrukciją ir ši veika buvo baigta, o tik po to, šalia rekonstruoti objekto, išlaikant atstumą, buvo savavališkai pastatytas naujas statinys, kuris nėra net fiziškai sujungtas su rekonstruotu kultūros paveldo objektu. Pažeidėjo veiksmus – dalies gyvenamojo namo nugriovimą sumažinant statinio išorės matmenis vertino kaip rekonstrukciją (Statybos įstatymo straipsnio 18 dalis), o ne kaip gyvenamojo namo nugriovimą ir naujo statinio statybą, nes tai reikštų visai kitus matmenis po rekonstrukcijos. Mano, kad nelogiška, kad nugriaudamas dalį kultūros paveldo objekto ir šalia jo pastatydamas visiškai naują statinį, tiesiog rekonstravo kultūros paveldo objektą. Fiziškai šiuo metu yra du statiniai. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, mano, kad laikyti, jog rekonstrukcija vis dar nėra baigta, yra neteisinga. Kultūros paveldo rekonstrukciją jis yra užbaigęs ir sutrumpinęs statinio matmenis, šalia pastatė naują statinį. Apelianto teigimu, teismas šiuo atveju nepagrįstai konstatavo kaip vieną tęstinį pažeidimą, todėl turi būti nustatyta, kad padaryti du atskiri pažeidimai, iš kurių vienas – kultūros paveldo rekonstrukcija jau yra baigta ir nuobaudos skyrimo terminai už šį pažeidimą yra pasibaigę.

Dėl faktinių aplinkybių nurodo, kad pažeidėjas tik po duotų parodymų namie rado krovinio važtaraštį, kuris patvirtina, kad statybos blokelius pirko ne 2015 m. liepos mėn., o 2014 m. liepos mėn. Kadangi statyti naują statinį pradėjo tik po pastato, įtraukto į kultūros paveldo sąrašą, rekonstrukcijos (dalies nugriovimo –pastato sutrumpinimo), todėl akivaizdu, kad rekonstrukcijos darbai baigti 2014 m. liepos mėn., t. y. iki naujo namo statybos. Nesutinka su teismu, jog statybinių blokelių įsigijimo faktas neįrodo statybų darbų pradžios ir rekonstrukcijos darbų pabaigos. Teigia, jog nebuvo jokios prasmės prie Lietuvos–Latvijos sienos sandėliuoti blokelius visus metus, juos palikus faktiškai be jokios priežiūros. Apelianto manymu, aplinkybė, kad kultūros paveldo objekto savavališka rekonstrukcija buvo pradėta ir baigta 2014 m. liepos mėn., o naujojo statinio savavališkos statybos pradžios laikas yra 2014 m. liepos mėn. –2016 m. kovo mėn., turi būti pripažinta kaip pagrįsta.

Nesutinka su teismo išvada, kad J. T. Kretingos statybos inspekcija nurodė, jog negali atlikti darbų. Pažymi, kad pažeidėjas 2016-04-12 rašytiniame paaiškinime, teismo posėdžio metu parodė, kad nuvykus į statybos inspekciją, jam buvo pasakyta priešingai, t. y. kad pagal registro duomenis nėra įrašyta, kad objektas būtų įtrauktas į paveldo sąrašą. Tokią teismo išvadą prašo pašalinti iš nutarimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Iš pažeidėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčas yra dėl pažeidimo kvalifikavimo bei nuobaudos skyrimo senaties termino taikymo.

Institucija, surašiusi administracinį teisės pažeidimo protokolą, nesutinka su pažeidėjui paskirtos nuobaudos dydžiu.

Dėl pažeidėjo apeliacinio skundo

Pažeidėjas teigia, jog nepagrįstai jo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal vieną ATPK straipsnį, nes turėjo būti pagal du straipsnius (ATPK 159¹ str. 11 d. ir ATPK 159 str. 7 d.) ir prašo perkvalifikuoti jo padarytus pažeidimus.

Pažymėtina, kad ATPK įvirtintos teisės normos (ATPK 284 straipsnio 2 dalis) nesudaro galimybės papildyti administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog įgaliotas organas (pareigūnas) nagrinėja bylą tik dėl to asmens ir tik pagal tokį administracinį kaltinimą, pagal kurį jam perduota medžiaga (ATPK 261 straipsnio 1 dalis, 284 straipsnio 1 dalis).

Pažeidėjui administracinis teisės pažeidimas buvo surašytas už tai, kad atliko ypatingo statinio – kultūros vertybės rekonstravimo darbus. Statybos darbai atlikti Kultūros paveldo objekto teritorijoje. Atliktų statybos darbų mastas: perstatytos esamo statinio laikančiosios konstrukcijos, sumažinant statinio išorės matmenis. Protokole nurodyta, kad šie veiksmai atitinka ATPK 159¹ straipsnio 11 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Teismas konstatavo, kad pažeidėjas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 159¹ straipsnio 11 dalį.

ATPK 284 straipsnio 2 dalyje teismui yra numatyta teisė pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už protokole numatytą pažeidimą, t. y. teismas turi teisę tai padaryti tik tada, kai administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta tik dėl jo kvalifikacijos.

Nagrinėjamu atveju pažeidėjas teigia, jog jo veiksmai yra netinkamai kvalifikuoti ir iš esmės prašo ne pakeisti numatytą kvalifikaciją, t. y. iš ATPK 159¹ straipsnio 11 dalies pažeidimą perkvalifikuoti į ATPK 159 straipsnio 7 dalį, bet nustatyti, kad yra padarytas ne tik ATPK 159¹ straipsnio 11 dalyje, bet ir ATPK 159 straipsnio 7 dalyje numatytas pažeidimas. Įvertinus teisinį reglamentavimą dėl bylos nagrinėjimo ribų, nurodoma, kad šiuo atveju teismas turi teisę pasisakyti tik dėl administracinio teisės pažeidimo, kuriuo patrauktas asmuo administracinėn atsakomybėn pagal administracinį teisės pažeidimo protokolą, t. y. dėl ATPK 159¹ straipsnio 11 dalyje numatyto pažeidimo ir padaryti išvadą, ar administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuoti pažeidėjo veiksmai atitinka šio straipsnio požymius ar ne, ir ar yra įrodyta visa šio pažeidimo sudėtis. Iš administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų atliktų pažeidėjo veiksmų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad jie atitinka būtent šio straipsnio požymius, todėl dėl veiksmų kvalifikacijos suklysta nebuvo. Nagrinėjamu atveju, nesant administracinio teisės pažeidimo protokolo dėl ATPK 159 straipsnio 7 dalyje numatyto pažeidimo, teismas neturėjo jokio pagrindo pasisakyti dėl šio pažeidimo padarymo.

Pažeidėjas sutinka, kad padarė ATPK 159¹ straipsnio 11 dalyje numatytą pažeidimą, tačiau tvirtina, kad yra suėjęs nuobaudos skyrimo senaties terminas, todėl administracinio teisės pažeidimo byla pagal šį straipsnį turi būti nutraukta.

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos.

Pažeidėjas tvirtina, kad pažeidimas yra baigtas 2014 m. liepos mėn., t. y., kada įsigijo statybos blokelius ir pradėjo statyti namą.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pažeidėjo argumentacija ir palaiko pirmosios instancijos teismo poziciją. Sutiktina, kad nagrinėjamu atveju yra padarytas vienas tęstinis pažeidimas – į kultūros paveldo sąrašą įtraukto namo dalis nugriauta ir vietoje jo pradėtas statyti naujas mūrinis namas, t. y. senas namas pakeistas nauju jį iš esmės rekonstravus. Nustačius, jog pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, nuobaudos skyrimo terminas skaičiuojamas nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Savavališkos statybos aktas surašytas 2016-05-04 (b. l. 5–6). Taigi šešių mėnesių nuobaudos skyrimo senaties terminas nutarimo priėmimo dieną nebuvo suėjęs.

Ginčo dėl paties administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 159¹ straipsnio 11 dalyje, padarymo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas išsamiau dėl to nepasisako. Tačiau pažeidėjas prašo iš teismo skundžiamo nutarimo motyvuojamosios dalies pašalinti teismo padarytą išvadą, kad „administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kreipėsi į Kretingos statybos inspekciją norėdamas sužinoti, ar gali atlikti rekonstrukcijos darbus minėtame objekte, ir sužinojęs, jog negali, savavališkai pradėjo rekonstrukcijos darbus“. Nurodo, jog pažeidėjas tiek rašytiniuose paaiškinimuose, tiek duodamas parodymus teisme, tvirtino, jog jam nebuvo pasakyta, kad jis negali rekonstruoti pastato, todėl jis nežinojo, kad to daryti negali. Susipažinus su pažeidėjo duotais parodymais (b. l. 29–30, 74–78) sutiktina, kad teismo padaryta išvada neatitinka pažeidėjo duotų parodymų esmės, tačiau atsižvelgus į tai, kad pažeidėjas neginčija pažeidimo, numatyto ATPK 159¹ straipsnio 11 dalyje, padarymo fakto, konstatuotina, kad minima teismo išvada nekeičia nutarimo esmės.

Dėl Institucijos apeliacinio skundo

Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, nesutinka su teismo pažeidėjui paskirta nuobauda. Mano, kad nebuvo jokio pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatos.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė minėtą įstatymo nuostatą ir paskyrė mažesnę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti, numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014). Pažymėtina, kad siekiant taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatą, būtina įvertinti ir ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prisipažino padaręs pažeidimą, su juo sutiko ir gailėjosi. Teismas įvertino tai, kad savavališka statyba neigiamas pasekmes sukėlė tik pažeidėjui. Nors Institucija tvirtina, kad dėl pažeidimo padarymo nukentėjo ne tik pažeidėjas, bet ir visuomenė, tačiau apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, visuomenei nebuvo sukelti kažkokie itin neigiami padariniai. Bylos medžiaga nustatyta, kad rekonstruotas į kultūros paveldo objektų sąrašą įrašytas pastatas buvo visiškai nusidėvėjęs, jo likusi dalis taip pat yra labai prastos būklės, todėl abejotina, kad turėjo didelę kultūrinę vertę. (b. l. 29–51). Be to, pastatas priklauso privačiam fiziniam asmeniui ir duomenų, kad iki tol visuomenė turėjo interesą susipažinti ar juolab naudotis kultūros paveldu, nėra.

Taikant nuobaudą įvertintina ir pažeidėjo asmenybė bei jo materialinė padėtis. Pažeidėją neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra. Prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pažeidėjas pateikė duomenis apie jo šeimos materialinę padėtį iš kurių matyti, kad jų šeimos mėnesinės pajamos sudaro apie 500 Eur, todėl net ir minimalios nuobaudos paskyrimas, numatytas sankcijoje, pažeidėjui taptų didele finansine našta.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, nesutinka su Institucija, jog mažesnės nei straipsnio sankcijoje nuobaudos paskyrimas neužtikrina ATPK 20 straipsnyje numatytų tikslų. Atsižvelgus į pažeidėjo asmenybę, pažeidimo padarymo pobūdį, dėl pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius iš esmės tik pažeidėjui, konstatuotina, kad paskirta nuobauda turės teigiamą įtaką pažeidėjui ir sulaikys nuo kitų panašių pažeidimų padarymo. Be to, visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas pažeidėjui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo pažeidėjo atliktus veiksmus pagal ATPK 159¹ straipsnio 11 dalį ir veiksmų seką traktavo kaip vientisą tęstinį pažeidimą. Taip pat vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime padarė pagrįstą išvadą, jog ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus J. T. švelnesnę negu ATPK 159¹ straipsnio 11 dalies sankcijoje numatyta nuobaudą.

Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-07-21 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apelianto skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutarimą nepakeistą ir J. T. bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus apeliacinių skundų netenkinti.

Nutartis neskundžiama.