- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-22
- Bylos Nr.
- 2S-1332-221/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01137-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Atsakovas
- A. G.
- Ieškovas
- A. G.
- Kategorijos
- 3.1.7.1.2Žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas
- 3.1.7.5Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo
- 3.1.11.4Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų priėmimas ir trūkumų ištaisymas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. G. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, atsakovės A. G. priešieškinį ieškovui A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Alytaus rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, atsakovės A. G. priešieškinį ieškovui A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo.
Atsakovė A. G. pateikė Alytaus rajono apylinkės teismui patikslintą priešieškinį, kuriame, be kita ko, atsakovė prašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio už patikslintą priešieškinį mokėjimo. Šį prašymą atsakovė grindė sunkia turtine padėtimi. Atsakovė nurodė, kad yra nedarbinga, negauna pajamų iš darbinės veiklos, gyvena iš neįgalumo pašalpos. Advokatės teisines paslaugas apmokėjo ne ji pati, o jos užsienyje gyvenantis sūnus. Atsakovė neturi turto, išskyrus dalintiną santuokos nutraukimo byloje, taip pat santaupų, todėl šiuo metu negali sumokėti žyminio mokesčio.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 31 d. nutartimi iš dalies tenkino atsakovės A. G. prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo: atsakovę A. G. atleido nuo 285,5 Eur žyminio mokesčio mokėjimo, paduodant priešieškinį civilinėje byloje, įpareigojo atsakovę A. G. per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos sumokėti 285,5 Eur žyminį mokestį valstybei ir pateikti teismui įmokos mokėjimo kvitą.
Teismas sprendė, kad už priešieškinyje pareikštus reikalavimus atsakovė turėtų sumokėti iš viso 571 Eur žyminį mokestį. Teismas pažymėjo, kad atsakovė turėjo sumokėti nors dalį žyminio mokesčio, nes įstatymas numato galimybę atleisti tik nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau tokių duomenų teismui nepateikta. Teismas nustatė, kad atsakovė yra nedarbinga, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus kas mėnesį gauna 218,97 Eur išmoką, turi nekilnojamojo turto, daugiau duomenų (apie kredito įstaigų sąskaitose esamą likutį) teismui nėra pateikta. Teismas vertino, kad šie atsakovės pateikti duomenys ir nurodytos aplinkybės nėra pakankami pripažinti jos turtinę padėtį kaip sunkią, jog teismas galėtų atleisti atsakovę nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas pažymėjo, kad atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. kovo 10 d. sprendimu yra nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas, atsakovė naudojasi kvalifikuoto teisininko – advokato pagalba, o tai rodo, kad atsakovės materialinė būklė nėra tokia sunki, kad ji negalėtų sumokėti pusės žyminio mokesčio, mokėtino už priešieškinį. Teismas konstatavo, jog atsakovė gali sumokėti pusę (285,5 Eur) mokėtino žyminio mokesčio, nuo kitos žyminio mokesčio dalies (285,5 Eur) mokėjimo atsakovė atleistina.
Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė A. G. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir atleisti atsakovę A. G. nuo 530 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimo, 41 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimą atidėti iki teismo sprendimo priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovės turtinę padėtį. Atsakovei šioje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, nes jos metinės pajamos ir turimas turtas atitiko Vyriausybės nustatytą lygį teisinei pagalbai gauti (buvo nustatyta, kad atsakovės pajamos neviršija 3 800 Eur per metus). Kadangi atsakovė yra socialiai pažeidžiama, neįgali, teismas turėjo įvertinti byloje esančius rašytinius įrodymus ir nustatyti, jog atsakovei bus nepakeliama našta sumokėti 285,5 Eur žyminį mokestį, jai bus užkirstas kelias apginti pažeistas teises. Atsakovei už advokato teisinę pagalbą sumokėjo jos sūnus, tačiau atsakovės materialinė padėtis nuo to nepasikeitė. Atsakovė yra nedarbinga, ji negauna pajamų iš darbinės veiklos, gyvena iš neįgalumo pašalpos, neturi turto, išskyrus dalintiną santuokos nutraukimo byloje, taip pat santaupų (tai buvo nustatyta vertinant atsakovės pajamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje). Teismas nurodė, jog atsakovė nepateikė banko sąskaitų išrašų, todėl nėra aišku, ar ji neturi santaupų, tačiau byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, kad teismas susidarytų įspūdį apie sudėtingą atsakovės turtinę padėtį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria iš dalies netenkintas atsakovės prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė prašė atleisti ją nuo už patikslintą priešieškinį mokėtino žyminio mokesčio, prašymą grįsdama sunkia turtine padėtimi. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad už patikslintą priešieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 571 Eur ir, įvertinęs atsakovės turtinę padėtį, sprendė, jog yra pagrindas atsakovę atleisti nuo pusės už patikslintą priešieškinį mokėtinos žyminio mokesčio dalies, įpareigojo atsakovę likusią žyminio mokesčio dalį sumokėti per 7 dienų terminą. Atsakovė nesutinka su teismo sprendimu netenkinti jos prašymo atleisti ją nuo didesnės žyminio mokesčio dalies mokėjimo, atskirąjį skundą grįsdama tuo, kad atsakovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba dėl sunkios jos turtinės padėties, atsakovės turtinė padėtis nėra pakitusi, pirmosios instancijos teismas įspūdį apie atsakovės turtinės padėties sudėtingumą galėjo susidaryti ir be papildomų rašytinių įrodymų pateikimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 3 dalį asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Toks prašymas turi būti motyvuotas, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą (CPK 178 straipsnis). Įstatymo leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias turėtų būti atsižvelgiama vertinant asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar pateikti argumentai ir įrodymai yra pakankami jį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Taip pat įstatyme nenurodyta, nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali ar turi asmenį atleisti.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad žyminis mokestis neturėtų riboti galimybės kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, kartu jis turi paskirtį saugoti antrąją proceso (ginčo) šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Tai reiškia, kad asmens pareiga sumokėti žyminį mokestį negali būti aiškinama ar suprantama tik kaip galimybė jam patirti išlaidas, nesukeliančias jokių finansinių nepatogumų. Priešingai, būtent žyminio mokesčio dydis turėtų būti paskata asmeniui tinkamai įvertinti savo reikalavimo bei jį pagrindžiančių įrodymų pagrįstumą ir nuspręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1423/2014).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal patikslintame priešieškinyje suformuluotus reikalavimus už patikslintą priešieškinį turi būti sumokėtas 571 Eur žyminis mokestis. Atsakovė nėra sumokėjusi jokios žyminio mokesčio dalies už pareikštą patikslintą priešieškinį, pirmosios instancijos teismo atsakovė prašė atleisti ją nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo, nors tokia galimybė įstatyme nėra numatyta. Atskirajame skunde atsakovė prašo atleisti ją nuo 530 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimo, o 41 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimą atidėti iki teismo sprendimo priėmimo. Kadangi atsakovė prašo atleisti ją nuo 92,82 procentų mokėtino žyminio mokesčio sumos, atsakovės prašymo tenkinimas iš esmės reikštų atleidimą nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino atsakovės pateikto prašymo atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrįstumą ir konstatavo, kad atsakovė tinkamai nepagrindė, jog nėra pajėgi už patikslintą priešieškinį sumokėti 285,5 Eur žyminio mokesčio dalį.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad šiuo metu atsakovės darbingumo lygis yra 25 proc. (b. l. 64), atsakovei su sutuoktiniu bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, gyvenamasis namas, viralinė, ūkinis pastatas, kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 8–10), atsakovės vardu nėra įregistruotų transporto priemonių (b. l. 15), atsakovės pajamas sudaro kas mėnesį gaunama šalpos neįgalumo pensija, kurios dydis šiuo metu yra 218,97 Eur (b. l. 135–140). Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju pateikti rašytiniai įrodymai gali leisti daryti išvadą, jog atsakovės turtinė padėtis laikytina sudėtinga, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti klausimą dėl atsakovės atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, ką pagrįstai ir padarė pirmosios instancijos teismas, atleisdamas atsakovę nuo 285,5 Eur žyminio mokesčio mokėjimo. Atsakovės teigimu, pirmosios teismas netyrė aplinkybių, susijusių su jos objektyvia galimybe sumokėti likusią 285,5 Eur žyminio mokesčio dalį, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas šį klausimą išsamiai ištyrė ir įvertino, padarydamas išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog nėra pajėgi sumokėti nurodytą žyminio mokesčio dalį (CPK 176–185 straipsniai).
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės turtinę padėtį, pažymėjo, kad atsakovė nėra pateikusi duomenų apie kredito įstaigų sąskaitose turimą pinigų likutį, dėl to sprendė, jog atsakovės pateikti duomenys nėra pakankami pripažinti jos turtinę padėtį kaip sunkią, kad teismas galėtų atleisti ją nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo. Atsakovė turėjo galimybę duomenis apie turimas santaupas pateikti apeliacinės instancijos teismui, tačiau vietoj to nurodė, kad byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, jog teismas susidarytų įspūdį apie sudėtingą atsakovės turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia atsakovės pozicija. Nors, kaip minėta, iš atsakovės pateiktų duomenų galima spręsti, kad atsakovės turtinė padėtis yra gana sunki, todėl ji šiuo metu gali neturėti realių finansinių galimybių sumokėti visą pagal patikslintame priešieškinyje suformuluotus reikalavimus apskaičiuotą žyminį mokestį, tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad atsakovei nepateikus duomenų apie turimas santaupas, atsisakius valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir sudarius atstovavimo sutartį su advokatu, nėra pagrindo laikyti, jog atsakovės turtinė padėtis tokia sunki, kad ji negalėtų sumokėti pusės žyminio mokesčio, mokėtino už priešieškinį. Prašydama atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atsakovė nurodė, kad advokato teisinės pagalbos išlaidas apmokėjo ne ji pati, o užsienyje gyvenantis sūnus, teigė, jog pateiks tai patvirtinančius dokumentus, tačiau tokių dokumentų nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui.
Atsakovei nepateikus visų duomenų apie savo turtą, taigi neatskleidus, ar ji objektyviai neturi galimybių įvykdyti pareigą sumokėti dalį už priešieškinį mokėtino žyminio mokesčio, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad yra pagrindas atsakovę atleisti nuo 285,5 Eur (50 proc.) žyminio mokesčio dalies mokėjimo ir įpareigoti ją sumokėti likusią 285,5 Eur žyminio mokesčio dalį. Atsakovę atleisti nuo didesnės žyminio mokesčio dalies mokėjimo nėra pagrindo, priešingu atveju būtų paneigti tikslai, kurių siekia įstatymų leidėjas, numatydamas pareigą sumokėti žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą atmeta atskirojo skundo argumentą, kad atsakovės sunkią turtinę padėtį įrodo faktas, jog jai buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. kovo 10 d. sprendimu nutrauktas atsakovei 2016 m. balandžio 20 d. sprendimu skirtos antrinės teisinės pagalbos teikimas. Tai reiškia, kad atsakovės turtinė padėtis gali būti pasikeitusi, o aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos priešingai, atsakovė neįrodė.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, atsakovė atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina.
Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovei skundžiama nutartimi nustatytas 7 dienų terminas žyminiam mokesčiui sumokėti yra pasibaigęs, apeliacinės instancijos teismas nustato jai naują terminą iki 2017 m. birželio 1 d. sumokėti 285,5 Eur žyminį mokestį ir pateikti Alytaus rajono apylinkės teismui įmokos mokėjimo kvitą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartį.
Nustatyti atsakovei A. G. terminą iki 2017 m. birželio 1 d. sumokėti 285,5 Eur žyminį mokestį ir pateikti Alytaus rajono apylinkės teismui įmokos mokėjimo kvitą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.