Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje A. G., gimes (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedes, neteistas, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB „V. T. P.“ direktoriaus pavaduotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustate:

A. G., budamas apsvaiges nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu šove i A. R. ir taip ji nužude, o butent: jis, 2010 m. gegužes 15 d., apie 21 val. 40 min., budamas apsvaiges nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), R. Š. priklausancios sodybos kieme, tarpusavio konflikto metu, tycia šove iš legaliai laikomo pistoleto „IŽ 71H“, kal. 9 mm Brow, Nr. (duomenys neskelbtini), i A. R., pataikydamas i krutines sriti, padarant jam šautini krutines lastos sužalojima, pasireiškusi šautine iejimo žaizda krutines dešineje, šautiniu kanalu tarpuplautyje su širdies sužalojimu ir dešineje krutinpleves ertmeje su dešiniojo plaucio sužalojimu, šautine išejimo žaizda krutines lastos nugarinio paviršiaus dešineje, kas komplikavosi širdpleves ertmes tamponada krauju, širdies suspaudimu išsiliejusius krauju ir taip A. R., gimusi (duomenys neskelbtini) m., netiesiogine tycia nužude, t. y. padare nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Kaltinamasis A. G. kaltu del jam pareikšto kaltinimo pagal BK 129 str. 1 d. neprisipažino ir nurode, kad A. R. nušove gindamasis nuo jo. 2010-05-15 ryte jis su draugu A. P. atvažiavo i žukle prie P. ežero. Prie ežero sodyboje reikejo išsiimti leidimus žvejybai. Ivažiavus i sodybos kiema, išejo šeimininkas, kuri jis pažino, nes keleta kartu buvo bendraves dar dirbdamas „L.“ viešbutyje, kur jis buvo keleta kartu atejes su žmona. Šeimininkas jo nepažino, bet jis jam papasakojo apie ju pažinti, išsišnekejo, šeimininkas siule nevažiuoti žvejoti, nes nekimba, siule pasilikti pas ji ir vietoje pabendrauti, bet jie nutare žvejoti, šeimininkas išraše leidima žvejybai dviem, bet pinigu neeme, jie išvažiavo žvejoti. Pažvejojo iki 13-14 val., nieko nepagavo ir grižo atgal i sodyba, kur pamate šeimininke, kuri pasake, kad vyras miega ir jie išvažiavo pas A., i maždaug už 10 kilometru esancia sodyba. Ten pabuvo kelias valandas ir nutare važiuoti namo i V.. Pamate leidima žvejybai, o ten buvo užrašytas telefono numeris. Paskambino ir padekojo už žukle, pasake, kad nieko nepagavo, jiems šeimininkas pasake niekur nevažiuoti, o užvažiuoti pas ji. Su draugu užvažiavo i parduotuve Pabradeje, nusipirko 0,7 l buteli degtines, ananasa ir nuvažiavo i sodyba. Sodyboje sedejo S. K., šeimininkas ir I., kuri vadino J.. Sedejo prie stalo ir gere degtine, jis išgere apie 200 gramu degtines. Šeimininkas (Š.) pasakojo, kaip jis buvo Amerikoje, kad dvi knygas paraše, kaip bendravo su išeivijos lietuviais. Jiems kalbant iš lauko atejo kažkoks vyras, sako: „palikit šita kambari, nes jus cia nepageidaujami“. Matesi, kad jis išgeres, jie i ji nekreipe demesio, tas vyras buvo išejes ir grižes sako: „valinkit iš cia“. Jis paklause R. Š. (šeimininko), kas cia per žmogus, jis atsake, kad nekreiptu demesio, nes cia jo draugas. Antra ar trecia karta iejes tas vyras jau „nachališkai“ praše i lauka, A. sako: „einam, pakalbesim“. Jie trise išejo: pirmas ejo tas vyras, kaip veliau sužinojo – A. R., antras A. P. ir treciasis jis (A. G.). Tik nusileides nuo laiptu pamate, kad A. guli ant žemes pakeles kojas ir A. R. puole ji, puole kumšciais, pataike smugi kumšciu i veida, nukrito ant keliu. Šalia stovejo poilsio kede metaliniais remais ir medžiagine sedimaja vieta. A. R. griebe ta kede ir sudave jam i galva, jis apsvaigo, A. R. pradejo su kede ji spausti ir jie pradejo grumtis. Jis (A. G.) užsikabino už kedes, ji sulenkta prispaude jam ranka, nustatytos kraujosruvos. Viskas vyko labai greitai, pamate maždaug už puses metro iškritusi savo ginkla, sieke to pistoleto, A. R. irgi sieke, bet A. G. pirmas pagriebe ir iššove i ora. Tuo metu buvo išbegusi J. Š., kuri po to sake, kad jos vos nenušove, bet, matyt, kad po pirmo šuvio iškrito tutele, gal praejo pro galva, o ji pagalvojo, kad tai kulka. Atsistojo sumuštas, apsvaiges ir pamate, kad už metro – dvieju stovi A. R., vel užsimojo su kede, o jis turejo rankoje ginkla ir iššove, taike i dešini peti, kad išmušti kede. Po šuvio ta kede nukrito. I. tempe kede i šali, jis jam sušuko, kad paliktu vietoje, kol neatvyks policija. Jis liepe J. Š. paskambinti ir iškviesti greitaja pagalba bei pranešti policijai. Ginkla jis turi oficialiai, jis jam išduotas savigynai. Ivykio metu jis jaute tiesiogini pavoju, kad A. R. vel jam suduos su kede. Galvojo, kad jis ji užmuš, jam taip atrode, nes jau gavo smugi su kede per galva, o prieš save vel mate žmogu, kuris ir vel užsimojo. Jam reikejo gintis, todel ir panaudojo ginkla, iš pradžiu ispejes nukentejusiji šuviu. A. R. su kede sudave viena smugi per galva ir pataike i pakauši. Jis klupojo ant keliu, pasilenkes bande stotis, o jis griebe už kedes ir trenke, o tada su kede stume, jis isikabino ir bande ja atimti. Dar laikydamas kede pamate, kad dulkese guli ginklas, kuris prieš tai buvo užkištas už kelniu diržo, ginklas nebuvo dekle. A. R. buvo palinkes i prieki, kai dare žingsni, o kaip tik tuo metu ir iššove, todel kulka ir ejo iš viršaus i apacia, nes darydamas judesi A. R. pasilenke. A. R. kede tempe i save, o jis – i save, tada ir prispaude kedes lankstas ranka, liko kraujosruva ant delno.

Apklausiamas iš karto po ivykio 2010-05-16 A. G. parode, kad išejus i lauka A. R. pareiške, kad jis smugiu nebijo, o jis i tai atsake: „Atsargiai, aš ginkluotas“, nes su savimi turejo savigynai išduota pistoleta „Baikal“. A. R. atsitrauke nuo jo, nusiave šlepetes, numete kepure ant žemes, prisartino prie jo ir pradejo smugiuoti rankomis. A. G. atsitrauke, bande blokuoti smugius, nei karto nesmugiavo. Nespejus apsiginti, praleido 1-2 smugius. A. R. kumšciu jam pataike i kaires puses skruostikauli, del ko jis nukrito ant žemes, ant keliu. A. R. paciupo šalimais, ant žemes, stovejusia metaliniu remu sulankstoma kede ir ja trenke jam i galva, pataike i pakauši. Po smugio jis abejomis rankomis griebesi už kedes, kurios lankstai sugnybo jam delno oda, todel liko 5 cm dydžio kraujosruva. Tuomet prisimine, kad turi pistoleta, bandydamas ji išsitraukti pajuto, kad jo nebeturi. Pistoleta pamate apie 0,5 m atstumu gulinti ant žemes. Pagriebes pistoleta, bijodamas, kad vel pasipils smugiai, jis pertrauke spyna ir iššove ispejamaji šuvi i ora, t. y. pistoleta nukreipes i viršu. Šuvi atliko klupedamas ant žemes. Po šuvio atsistojo ir pamate, kad A. R. budamas 2-3 metru atstumu nuo jo, užsimojo ta kede. Tada jis pistoleta nukreipe i A. R. dešiniji peti ir iššove. A. R. kluptelejo ir iš ranku išmete kede. A. R., gindamas savo gyvybe, norejo tik sužeisti, o ne atimti gyvybe. Norejo tik sužeisti, tikslu sustabdyti jo agresija prieš ji (t. 1, b. l. 151-154). Parodymu patikrinimo vietoje metu (2010-05-19) A. G. parodo vieta, kurioje jis parkrito po A. R. suduoto smugio i kairi skruostikauli, kur stovejo sulankstoma kede, kuria A. R. trenke jam per galva, o veliau, prieš pat šuvi, ja užsimojes puole A. G.. Tarp kedes ir laiptu yra vieta, kurioje klupedamas A. G. iš savo legaliai laikomo pistoleto „IŽ 71H“, kal 9 mm Brow, (duomenys neskelbtini), iššove viena karta i viršu, o po to atsistojes – i ji puolusi A. R.. Parodo vieta, kurioje buvo kede užsimojes A. R. tuo momentu, kai A. G. i ji šove (t. 1, b. l. 155-159).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 116/10 (14) matyti, kad A. G. nustatytos kraujosruvos kairiojo skruostikaulio ataugos srityje, kaireje momenineje srityje, dešiniame delne ir dešineje blauzdoje, nubrozdinimas dešineje blauzdoje ir idreskimas kairiame dilbyje. Sužalojimai padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais. Kraujosruva su kraujo sankaupa dešiniame delne galejo buti padaryta sužnybus delna tarp dvieju buku daiktu. Dvi kraujosruvos galvoje padarytos kietais bukais daiktais, jos galejo buti padarytos tiek suduodant kietais bukais daiktais, tiek atsitrenkiant i kietus bukus daiktus. A. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nubrozdinimas su kraujosruva dešineje blauzdoje galejo buti padarytas griunant. Idreskimas kairiajame dilbyje padarytas kietu buku, maža kontaktuojanti paviršiu turinciu daiktu (t. 1, b. l. 171-173).

Liudytojas A. P. parode, kad su kaltinamuoju yra geri, draugiški santykiai. 2010-05-15 jie su A. G. apie 7.30 val. ryte jau atvažiavo i G. kaima ir užejo pas R. Š. leidimo, nes jis jau ne pirma karta yra žvejojes. Užejo, papraše leidimo žvejoti, A. atpažino R. kaip buvusi pažistama kai jis dirbo bare. Užsimezge kalba, R. Š. pasiule pavaišinti kažkokiu gerimu, „samane“ iš L., atsisake, nes norejo žvejoti. R. dar padeklamavo eilerašti, papasakojo kažkokia istorija, nenorejo taip negražiai išeiti ir vis lukuriavo. R. išraše bilieta dviem vyrams ir pinigu iš ju nepaeme, nors juos siule. Vis delto išsipraše žvejoti, nors jis sake, kad nekimba ir siule pasedet ir pašvest. Pažadejo griždami užsukti, kad pasakyt, ka pagavo. Pažvejojo maždaug iki 13 val., tikrai niekas nekibo, sedo i mašina ir užvažiavo i sodybos kiema. Kieme nieko lyg ir nebuvo, bande apžiureti gražia pavesine, šalia buvo tvenkinys. Apžiurejo ir jiems bežiurint pasirode moteris, R. žmona. Klause, ka jie cia veikia, gal pasirode itartini, bet pasake, kad žvejojo ir žadejo užvažiuoti, klause kur R., bet jiems atsake, kad R. miega. Jie sedo i mašina ir išvažiavo, jokiu daugiau klausimu jiems neuždavinejo. Nuvažiavo i jo sodo nameli „S.“ sodu bendrijoje, pavalge, išgere arbatos, nuejo prie Neries pažvejot, bet nutare, kad gali nekibt ir grižo i nameli. Po ranka papuole A. išrašytas žvejybinis bilietas, ant kurio buvo užrašytas telefono numeris. Kadangi nepasimate, nutare paskambinti tuo numeriu ir pakalbeti. A. R., girdejo kalbant, kaip A. pasakojo, jog jie išvažiavo ir R. pasiule važiuot pas ji. Buvo šeštadienis, todel i ta sodyba ir nuvažiavo. Pakeliui (duomenys neskelbtini) sustojo prie parduotuves ir nupirko, kad nevažiuoti tušciomis, buteli degtines ir ananasa vietoje geliu, nes iš pradžiu norejo geliu pirkt. Nuvažiavo apie 20 val., vakare, pavesineje buvo žmoniu, stovejo vienas ar du automobiliai, jie užejo i virtuve, nes R. pavesineje nebuvo, R. sedejo virtuveje, ananasa paeme R. Š. žmona Jurate. Po to R. pasiule prisest ir prasidejo vaišes, juos R. vaišino namine Labanoro degtine – „samane“. Besivaišinant po kiek laiko atejo vyras, nukentejusysis, jiems sako: „valinkit namo, atvažiavo gimines“. Jie pasižiurejo i R., bet jis nereagavo, todel sedejo toliau ir vaišinosi. Užejo antra karta, tada jau agresyviai pradejo raginti ir pasiule išeit i lauka. Jie nieko negalvodami išejo. Tik išejus jis gavo smugi nuo to vyro i galva, ji pastume ir jis nukrito i dešine puse nuo laipteliu ant akmenu i gelyna. A. pasake: „Vyruk, ka tu darai?“. Jie susigrume, bet viskas vyko labai greitai. A. R. su kede užsimojo ant A. G., jie susigrume. Jis jau kelesi nuo akmenu, ant kuriu buvo nukrites, pamate, kad kede nusirideno i šona, i dešine puse ir buvo šuviai. Po šuviu A. suklupo. Negirdejo perspejimo, kad šaus. Pas Š. sodyboje vakare išgere maždaug po 150 g degtines.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. P. (2010-05-16) parode, kad ruošiantis važiuoti namo A. G. pamate išrašyta leidima žvejybai, kur buvo parašytas R. Š. telefono numeris. A. G. jam paskambino, padekojo už žvejyba, R. Š. pakviete atvažiuoti pas ji. Pakeliui užvažiavo i parduotuve ir nupirko 0,7 litro buteli degtines ir ananasa. Virtuveje jis, A. G. ir R. Š. gere degtine, ar dar buvo žmoniu, neprisimena. Taip sedint, i virtuve užejo kažkoks vyriškis, veliau sužinojo, kad tai A. R., kuris pasake, kad atvažiavo gimines ir ragino juos važiuoti. Jie i tai nereagavo. A. R. pakviete juos pasikalbeti i lauka. Vos tik išejus, tas vyras puole iš pradžiu A. G., po to A. P., po to vel A. G.. Ar jis sudave A. G., ar tik su juo stumdesi, jis nemate, nes buvo nugriuves i klomba. Guledamas ant žemes išgirdo viena šuvi, po kurio pamate, kaip A. R. griuvo i šalia namo esancia geliu klomba. Atsikeles pamate A. G. rankoje pistoleta. Suprato, kad tai jis šove. A. G. pats pasake, kad reikia kviesti greitaja ir policija, ka ir padare R. Š. žmona. Mano, kad A. G. ji nušove, nes gynesi, kadangi tas vyras ji puole (t. 1, b. l. 113-114). Apklausiamas 2010-07-22 liudytojas A. P. parode, kad „... ranka jis bande jam suduoti i veida, taciau jis (A. P.) nuo smugio išsisuko, o tuomet tas vyras ji pastume ir jis nuo laiptu griuvo ant gelyno akmenu šalia namo, griuvo ant nugaros. Guledamas ant žemes mate, kad tarp laiptu ir tako, esancio tarp lauke esanciu gelynu, užsimojes sulankstoma kede stovejo ji puoles vyriškis (A. R.), šalia jo stovejo A. G.. Ar ta kede A. R. trenke A. G., jis nemate, nes kelesi nuo gelyno, tik pamena, kad jam besikeliant šalimais nusivoliojo ta pati kede, kuria mate to vyro rankoje. Dar pilnai neatsistojes, išgirdo viena šuvi, po kurio pamate kaip juos i lauka išsikvietes vyriškis (A. R.) griuvo i šalia namo esanti gelyna. Po šuvio pamate A. G. rankose pistoleta. Suprato, kad tai A. G. šove, bet pacio šuvio nemate. Po šuvio A. G. pats pasake, reiškia kviesti policija, ka padare R. Š. žmona. Mano, kad jis nušove A. R. gindamasis. Kad jis (A. P.) buvo pargriautas ant akmenu patvirtina teismo medicinos specialisto išvada (t. 1, b. l. 115-116).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 1463/10 (01) matyti, kad A. P. padaryta: kraujosruvos su nubrozdinimu juosmens kaireje puseje, kraujosruvos juosmenyje abipus ir dešiniame sedmenyje, galimai aplinkybese nurodytu laiku (2011-05-15) ir budu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. O ivykio aplinkybese buvo nurodyta, kad konflikto metu, nepažistamas vyras pastume, del ko tiriamasis nukrito ant gelyno akmenu (t. 1, b. l. 119). Tarp A. P. ir nukentejusiojo A. R. buvo konfliktine situacija.

Liudytojas R. Š. parode, kad jis nuomoja ežera, ten atvažiuoja daug žveju, todel jam maišosi veidai. Jis turi atminties problemu, nes jam operavo veži, todel ne viska prisimena. Ivykio diena, 2010-05-15 ryte jis išraše leidima žvejoti dviem vyram. Po to jie atvažiavo vakare, geranoriškai, su ananasu ir buteliu degtines. Kaimynas A. R. ju papraše išeiti, nes atvažiave gimines ir jie trise išejo pro duris. Namo virtuveje jokio konflikto nebuvo, o jis labai greitai išgirdo šuvi, išbego, o R. jau buvo peršautas, žmona sake, kad vos nenušove ir jos, nes kulka praskriejo šalia jos galvos. Žmona iškviete greitaja ir policija, pati nuvažiavo pasitikti, kaltinamasis su draugu niekur nebego, kantriai lauke. Iš ju puses nemate jokio agresyvumo, nesupranta, kaip tai galejo atsitikti. Prisimena, kad virtuveje sedejo kartu su S. K., ar ten jie gere neprisimena. Galejo buti, kad jis tuos vyrus pakviete atvažiuoti. Atsimena, kad A. R. sake, jog „jus cia nekviesti, cia gimines suvažiave“, gal norejo šiek tiek „viršininku“ pasirodyti. Jis neprieštaravo R., kai jis pasiule atvykusiems vyrams išeiti, nes jis ju neisidemejo, vakare jau neprisimine, kad tie vyrai buvo ryte atvažiave žvejoti.

Kaltinamojo gynejas teismui pateike leidima žvejoti P. ežere dviem vyrams 2010 m. gegužes men. 15 d. su R. Š. parašu. R. Š. teismo posedyje patvirtino, kad tai jis išdave leidima ir pasiraše. Leidime nurodytas telefono numeri 8 687 92944 priklauso jam. Šis leidimas patvirtina A. G. ir A. P. parodymus, kad 2010-05-15 gavo leidima žvejybai, o vakare pagal leidime nurodyta telefono numeri paskambino ir jiems atsiliepe R. Š., kuris pakviete atvažiuoti pas ji i sodyba.

Nukentejusioji S. K. parode, kad 2010-05-15 jos sugyventinis A. R. padejo R. ir J. Š. prie ežero statyti pavesine. Vakare visi grižo nuo ežero, ji su R. Š. sedejo namo virtuveje, o visi kiti nuejo i pavesine. A. G. su draugu, atsineše buteli degtines ir dideli ananasa. Po to užejo A. ir J. Š., A. R. papraše, kad vyrai važiuotu namo, tuo metu buvo apie 21 val. Jie visi trys išejo i lauka, o ji su R. Š. liko sedeti virtuveje. Po labai trumpo laiko ji išgirdo šuvius, išbego i lauka, kur gulejo A. ant nugaros, iš burnos bego kraujas, akys užverstos i viršu, silpnas, nekalbejo. Ji pagalvojo, kad A. peršautas, o ne nušautas, pamane, gal šove iš dujinio pistoleto. Ji jokiu muštyniu nemate, tik girdejo šuvi ir išejo iš namo pasižiureti. Ji mate, kad lauke stumdesi G. ir A. R., o šuvi išgirdo ne iš karto, o veliau.

Ikiteisminio tyrimo metu 2010-05-15 liudytoja S. K. parode, kad 2010-05-15 vakare pas Š. atejo A. R., kuris buvo išgeres. Apie 20-21 val. atvažiavo du vyrai, užejo i namo virtuve, kur sedejo ji su R. Š.. Vienas iš ju, kuris veliau šove i A. R., turejo buteli degtines. Ji kartu su nepažistamais vyrais bei R. Š. išgere keleta stikliuku degtines. Po kiek laiko atvažiavo jos sugyventinis A. R. su J. Š. ir taip pat užejo i namo vidu. Tada vel visi išgere degtines. Jos sugyventinis A. R. kartu su dviem vyrais išejo i lauka, o ji su šeimininkais liko namo viduje. Ji pro langa pamate, kad tarp jos sugyventinio ir atvažiavusiu vyriškiu kilo konfliktas, išgirdo du šuvius. Išbegusi i kiema pamate gulinti ant žemes A. R.. J. Š. iškviete greitaja pagalba ir policija. A. R. iš burnos bego kraujas, duso. Ja ištiko šokas, todel ne viska prisimena (t. 1, 99-101). Apklausiama 2010-07-29 ikiteisminio tyrimo metu S. K. parode, kad A. R. padedavo prižiureti Š. priklausancia sodyba. Ji dienos metu atejo pas Š. ir ten su R. Š. visa diena gere alu. J. Š. ir A. R. buvo išplauke i P. ežera, kur dirbo talkininkai. Vakare atvažiavo du vyrai, atsineše buteli degtines ir ananasa. Atrodo, kad visi gere degtines, bet ne iš to butelio, kuri atsineše vyrai, o iš kito, kuri jie turejo virtuveje. I sodyba grižo A. R. su J. Š., kurie užejo i namo virtuve, kurioje buvo ji, R. Š. ir abu nepažistami vyrai. Kiek pamena, stikliuka degtines išgere ir A. R., o J. Š. negere, išejo i koridoriu. A. R. papraše vyriškiu važiuoti namo, nes buvo velu. Ar jis po to papraše savo iniciatyva, ar paprašytas J. Š., ji nežino. Tuomet A. R. išejo i lauka su tais vyrais. Pažvelgusi pro virtuves langa i kiema pamate, kad kieme netoli pirmo nuo laiptu virtuves lango stumdosi A. R. ir abu nepažistami vyrai. Mate, kad jie stumdesi rankomis, taciau jokios kedes A. R. rankose ji nemate. Mate, kai A. R. nugriuvo lauke priešais virtuves langus esancios geliu klombos, ten nugriuvo ir vienas iš vyriškiu, pasirode, kad jis nugara trenkesi i klomba juosiancius akmenis. Po to išgirdo du šuvius ir iškart išbego i kiema. Ten ant žemes šalia antros geliu klombos, esancios toliau nuo virtuves, pamate gulinti A. R.. A. R. iš burnos bego kraujas (t. 1, b. l. 102-103).

Nukentejusioji J. Š. parode, kad 2010-05-15, apie pietus, ji buvo viena namuose, gamino pietus, i kiema ivažiavo automobilis, ji pagalvojo, kad galbut cia atvažiavo žvejai, norejo pasisveikinti, bet niekas i namus neiejo. Išlipo du žmones, G. ir jo draugas, jie vaikšciojo po sodyba, nuejo i pavesine, o ji išejo iš namu, pasisveikino, G. atsake, kad jie atvažiavo ryte žvejoti, žuvys nekimba ir jie apžiurineja sodyba. Paklause, kodel jie apžiurineja sodyba, kodel neužeina i namus, o jis atsake, kad jis kažkada yra juos mates prie „L.“ viešbucio esanciame alaus bare, ten dirbes barmenu, bet ji jo tikrai neatsimena ir nepažista. Ji su jais atsisveikino ir nuejo i namus, o jie išvažiavo. Visa ta diena dirbo sodyboje, ežero saloje state pavesine, tik ji viena buvo grižusi namo ir gamino pietus. Kai vel nuvažiavo i sala, kartu talkoje dalyvavo ir R., ji jam pasake, kad atvažiavo du nepažistami žmones, ivažiavo mašina, pakalbejo ir viskas. Visi dirbo iki vakaro, gal iki 21 val., tada parplauke namo, nuejo i pavesine. Vyras nuejo i namus persirengti, o tada i kiema ivažiavo ta pati mašina, ji visiems pasake, kad cia ta pati mašina ivažiavo, sustojo ne prie kiemo, ne prie vartu, bet ivažiavo tiesiai i kiema. Nuejo pakviesti vyro, kuris buvo kambaryje, kaip tik iejo G. su draugu, nešini buteliu degtines ir ananasu. Padave jai ananasa, ji ji paeme ir padejo ant palanges, nuejo i pavesine ir sake, kad nesupranta, kodel jie atvažiavo su ta degtine. Tai girdejo R., jis sako, kad reikia paprašyti, kad išvažiuotu, nes gimines suvažiave. Pasake R., kad truputi palauktu, gal jie tuoj išvažiuos, bet jis nuejo pakalbeti. Ji už 10 minuciu nuejo iš paskos, virtuveje R. praše gana mandagiu tonu: „Vyrai išvažiuokite, jus esate nekviesti, cia musu kompanija“. G. draugas atsisukes jos paklause: „Ar mes tikrai esame nekviesti?“, atsake, kad tikrai nekviesti. Ji išejo iš virtuves i koridoriu, išgirdo G. ar jo draugo balsa, kad „einame i lauka pasikalbeti“ ir jie visi trys išejo, kuris pirmas ar antras - tikrai nemate. Tik išejo i lauka ir visi trys susistumde, viskas truko kelias minutes, labai nedaug, ji išbego i lauka, o jie visi sugriuvo, G. ir jo draugas nugriuvo prie namo, ten yra gelynas ir akmenys, jie nugriuvo ten, o R. nugriuvo šalia i kita klomba su gelemis. Visi vel lyg ir bande susikibt, ji bego, griebe G. už rankos, nes jis buvo arciau jos, norejau lyg ir skirti ir iš karto pasigirdo šuvis, jai kulka „praejo“ pro galva, nes ja net atlenke ta oro srove ir po to iš karto pasigirdo antras šuvis. R. susiemes krutine nugriuvo kniubscias i gelyna, ji dar pagalvojo, kad cia šaudo dujiniu pistoletu ir pagalvojo, kad R. atsistos, nes jam sutrenke krutine, jis iš tikruju truputi pakilo, susiemes krutine nubego apie tris žingsnius, nugriuvo ir nebeatsikele. Jis dar buvo gyvas, skambino greitajai, policijai, kad neklaidžiotu greitoji, pati sedo i mašina ir važiavo iki sekancio kaimo pasitikti. Greitoji ir policija atvažiavo greitai. G. stovejo ramiai, niekur nebego. Ji to nemate, kad R. ji butu su kede daužes, nes to nebuvo, niekas jo nepuole, viskas vyko labai greitai – susistumdymas, du šuviai ir viskas. Kai pasigirdo šuviai, A. R. rankoje kedes neturejo. A. R. iš karto kniubscias nukrito i gelyna ir pradejo keltis, ženge keleta žingsniu ir nugriuvo. Mano, kad kede vyrai nuverte besistumdydami. Kai vyrai atvažiavo ir padave jai ananasa, ji nuejo i pavesine, kur ir pasake, kad atvažiavo tie patys vyrai, tada ten nuejo A. R.. Jis dar karta grižo i pavesine ir pasake, kad jie su buteliu, eis dar karta ir pasakys, kad išeitu. Ji tuoj pat, kai A. R. antra kart nuejo, nuejo paskui ji i virtuve. I lauka paskui vyrus išejo ne iš karto, nes buvo nuejusi i koridoriu, o išgirdusi susistumdyma išbego iš namo. Pacios konfliktines situacijos ji nemate.

Apklausiama iš karto po ivykio 2010-05-18 liudytoja J. Š. parode, kad du nepažistami vyrai gegužes 15 d. per pietus buvo atvažiave i jos vyrui priklausancia sodyba prie ežero, vaikšciojo, apžiurinejo sodyba. Vakare, apie 21 val., tie patys vyrai vel atvažiavo ir nuejo i gyvenamojo namo virtuve, kur buvo R. Š., A. R. su savo drauge. Ji buvo lauke. Išejes A. R. pasake, kad bandys gražiuoju išprašyti atvykusius vyrus, kad jie išvažiuotu, nes jie nemandagiai užejo i nama. A. R. pats buvo truputi išgeres alkoholio, o atvyke vyrai iš išvaizdos atrode neblaivus. Pasakes, kad bandys išprašyti nekviestus svecius, A. R. vel nuejo i gyvenamojo namo vidu. Jam iš paskos nuejo ir ji, noredama isitikinti, kad nekils konfliktas. Girdejo, kaip A. R. gražiuoju papraše vyriškiu išeiti iš namu ir važiuoti sau. Po to ji nuejo i koridoriu, iš kur išgirdo kaip kažkas pasake: „Einam i lauka pasikalbeti“. Tai išgirdusi, ji taip pat išejo i lauka ir atsistojo ant namo laiptu. Pamate kaip A. R. su tais dviem vyriškiais susistumde, taciau kas pirmas pradejo ji neprisimena. Visiems trims vyrams susistumdžius jie visi išgriuvo, o po to emesi stotis. Suprato, kad jie gali susikibti, puole visus skirti. Pribegusi prie A. G. pagriebe jam už rankos. Tuomet išgirdo šuvi ir kažkas prašvilpe jai palei galva. Ji atšoko ir pamate to vyro pistoleta. Po šio šuvio A. R. ir A. G. puole vienas prie kito, susikibo, o tuomet išgirdo duslu šuvi. Po šio šuvio A. R. griuvo užkliudamas iš už gelyno stovejusios kedes, tiesiai ant gelyno. Suprato, kad A. R. pašove (t. 1, b. l. 75-76). Analogiškus parodymus liudytoja dave ir apklausiama ikiteisminio tyrimo teisejo 2010-06-17, parodydama, kad A. R. mandagiai papraše nepažistamu vytu išeiti iš namu ir važiuoti sau, nes sodyboje susirinko gimines. Po šiu žodžiu ji iejo i virtuve, kažkuris vyriškis atsisuko ir paklause: „Ar mes cia nekviesti?“ Ji atsake: ‚Taip, vyrai, jus cia nekviesti“. Prašau, važiuokit namo“. Po to išejo i koridoriu. Ten budama išgirdo, kaip kažkas pasake: „Einam i lauka pasikalbeti“. Tai išgirdusi ji taip pat išejo i lauka ir sustojo ant namo laiptu, iš kur pamate, kaip A. R. susistumde su dviem vyrais, taciau kuris pirmas pradejo stumdytis, nepamena. Visiems trims vyrams susistumdžius, jie visi išgriuvo, o po to eme stotis. Supratusi, kad jie gali susikibti, puole juos skirti. Pribegusi prie melyna striuke vilkincio vyriškio, veliau sužinojo, kad tai A. G., pagriebe jam už rankos, atrodo, kaires. Tuomet išgirdo šuvi ir kažkas, tikriausiai kulka, prašvilpe jai pro galva. Ji atšoko ir pamate A. G. rankoje pistoleta. Po pirmo šuvio A. R. ir A. G. puole vienas prie kito ir susikibo, o tuomet išgirdo antra šuvi, kuris buvo duslus. Po šuvio A. R. griuvo, užkliudamas už sulankstomos kedes, tiesiai ant gelyno veidu i žeme. Jam iš burnos bego kraujas. Suprato, kad A. R. pašove, liepe A. G. ir jo draugui stoveti vietoje, nes kviecia greitaja ir policija, taciau jie net nebande pasišalinti (t. 1, b. l. 77-79). Parodymu patikrinimo vietoje 2010-05-19 liudytoja J. Š. parode vieta, kurioje A. P. ir A. G. susistumdžius su A. R., buvo nugriuves A. P., kur buvo nugriuves A. G., kur stovejo A. G., šaudamas i A. R., kur stovejo A. R. tuo momentu, kai i ji šove A. G.; rodo, kur stovejo sulankstoma kede, kurios A. R. nebuvo paemes i rankas, o ja parverte po šuvio griudamas i gretima gelyna; rodo šovinio gilze, kuria rado 2010-05-16 šalia gelyno, i kuri po A. G. šuvio griuvo A. R. (t. 1, b. l. 81-87).

2010-05-15 atliktos ivykio vietos apžiuros ir 2010-05-27 papildomos ivykio vietos apžiuros protokoluose su priedais, foto lentelese užfiksuota, kad ivykio vieta yra R. Š. priklausanti sodyba, esanti (duomenys neskelbtini) Ivykio vietos apžiuros metu greitosios medicinos pagalbos automobilyje buvo reanimuojamas A. R., kuris dar nebaigus ivykio vietos apžiuros, mire ( b. l. 3-16 ).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 71/10 (14) nurodyta, kad: A. R. mire nuo šautinio krutines lastos sužalojimo, pasireiškusio šautine iejimo žaizda krutines dešineje, šautiniu kanalu tarpuplautyje su širdies sužalojimu ir dešineje krutinpleves ertmeje su dešiniojo plaucio sužalojimu, šautine išejimo žaizda krutines lastos nugarinio paviršiaus dešineje, kas komplikavosi širdipleves ertmes tamponada krauju, Širdies suspaudimu išsiliejusiu krauju. A. R. mire prieš 24-36 vai. iki jo lavono tyrimo 2010-05-17 8 val. Tai patvirtina ankstyvieji lavoniniai reiškiniai, nustatyti lavono tyrimo metu. A. R. lavono kraujyje rasta 1,25 promiliu etilo alkoholio, kas gyviems asmenims atitinka lengva neblaivumo laipsni, šlapime rasta 0,90 promiliu etilo alkoholio. A. R. lavone nustatytas šautinis krutines lastos sužalojimas, pasireiškes šautine iejimo žaizda krutines dešineje, šautiniu kanalu krutines lastoje su širdies ir dešiniojo plaucio sužalojimais, šautine išejimo žaizda krutines lastos nugarinio paviršiaus dešineje. Šautinis sužalojimas padarytas šautinio ginklo poveikyje prieš pat mirti gyviems asmenims jis butu sukeles sunku sveikatos sutrikdyma. Nustatyti nubrozdinimai šlaunyse, kairiame kelyje ir kaireje blauzdoje, kraujosruva kaireje šlaunyje. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuriu detalesnes savybes sužalojimuose neužsifiksavo; šie sužalojimai padaryti triju valandu laikotarpyje iki mirties, o gyviems asmenims butu sukele nežymu sveikatos sutrikdyma. A. R. lavone kovos ar savigynos pedsaku nera. A. R. kojose nustatyti nubrozdinimai ir kraujosruva galejo buti padaryti jam griuvant ir atsitrenkiant i bukus daiktus. Manytina, kad patyrus šautini širdies dešiniojo prieširdžio sienos sužalojima pro ji tekantis kraujas per kelias minutes užpilde širdipleves ertme ir pradejo spausti širdi, del ko dar po keleto ar keliolikos minuciu galejo prasideti širdies veiklos nepakankamumas, samones praradimas ir mirtis. Tikslesniam laikui nustatyti nera morfologiniu kriteriju. Šautinio kanalo kryptis A. R. kune yra tiesiai iš priekio i užpakali ir 45° kampu iš viršaus i apacia. Iš šuvio kanalo krypties negalima nustatyti A. R. padeties, jis galejo stoveti, sedeti ar guleti (t. 1, b.l.21-28).

2010-10-28 specialisto išvadoje Nr. 11-2232 (10), 11-2690 (10), MK 100/10 (01) nurodyta, kad: A. R. lavono krutines ir nugaros žaizdos bei tirti pateiktu marškineliu pažeidimai padaryti vienu tuo paciu šuviu. Šautiniai pažeidimai marškineliuose ir A. R. lavono sužalojimai padaryti apvalkaline kulka, turincia vario lydinio apvalkala. Kokios rušies ginklu šaunant padaryti šautiniai pažeidimai marškineliuose ir ar šie pažeidimai padaryti šaunant iš pistoleto „IŽ 71H" Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti negalima del priežasciu, nurodytu išvados tiriamojoje dalyje. I nukentejusiji buvo šauta iš ne didesnio nei 100 cm atstumo nuo ginklo vamzdžio laibgalio iki kliuties - iejimo šautinio pažeidimo marškineliuose. Sviedinio (kulkos) iejimo pažeidimas yra marškineliu priekyje, krutines srityje, o išejimo pažeidimas marškineliu nugaros dešineje puseje apatineje dalyje. Nustatyti, ar marškineliu pažeidimai padaryti tiesioginiu pataikymu, ar sviediniui perejus per kita kliuti, negalima del priežasciu, nurodytu išvados tiriamojoje dalyje. Šuvio i A. R. kryptis buvo iš priekio atgal, iš viršaus i apacia ir nežymiai iš kaires i dešine nukentejusiojo pedu plokštumos atžvilgiu. Ginklas šuvio metu buvo priešais nukentejusiji ir nežymiai jam iš kaires. Jeigu šuvio metu šovusysis iššove stovedamas, tai nukentejusysis turejo buti pasilenkes i prieki, arba buti pritupes, arba klupoti, esant viršutinei kuno daliai vertikalioje padetyje, arba stoveti vertikalioje padetyje žemiau šovusiojo. Atstumas tarp šovusiojo ir nukentejusiojo šuvio i A. R. metu buvo mažesnis nei 2 metrai ( t. 1, b. l. 44-49).

Motyvuojamoji dalis

Del veikos kvalifikavimo

Išnagrinejus baudžiamaja byla ir išanalizavus byloje surinkta ir teisiamajame posedyje patikrinus irodymu visuma, teismas nustato tokias nusikaltimo padarymo aplinkybes. 2010 m. gegužes 15 d. kaltinamasis A. G. su draugu A. P. atvažiavo i (duomenys neskelbtini) esancia R. Š. priklausancia sodyba, išsiraše leidima žvejoti dviem P. ežere. Leidimus išraše sodybos šeimininkas R. Š., taciau pinigu už leidima žvejybai neeme, išsikalbejo, kad A. G. su R. Š. ir jo žmona seni pažistami, kai prieš 15 metu, A. G. dirbo „L.“ viešbucio alaus bare. R. Š. siule nežvejoti, nes nekimba ir pasilikti pas ji ilsetis, taciau vyrai nesutiko ir pažadejo po žvejybos užvažiuoti. Apie 13-14 val. jie sugrižo i sodyba, bet J. Š. pasake, kad vyras miega ir jie išvažiavo pas A. P. i už 10 km esanti sodo nameli. Vakare susiruoše važiuoti i Vilniu ir ant stalo pamate leidima žvejybai, ant kurio buvo užrašytas R. Š. telefono numeris. Abu nusprende paskambinti A. Š. ir padekoti už žvejyba. Atsiliepe R. Š. ir pakviete užvažiuoti pas ji. Kadangi buvo šeštadienis , nutare važiuoti pas R. Š., pakeliui užvažiavo i parduotuve, nusipirko 0,7 litro degtines buteli, ananasa vietoj geliu šeimininkei. Ivažiavo i sodybos kiema, kur paliko automobili ir abu iejo i namo virtuve, kur sedejo A. Š. ir S. K.. Iejusiai šeimininkei J. Š. padave ananasa, o buteli degtines pastate ant stalo. Viduje buvo geriama namine „Labanoro“ degtine. Jie išgere maždaug po 150-200 gramu, negere tik J. Š.. I virtuve 2-3 kartus buvo iejes A. R., kuris siule vyrams (A. G. ir A. P.) išeiti, važiuoti namo, nes sodyboje susirinko gimines ir visi nori praleisti vakara kartu. Šeimininkas i A. R. žodžius nereagavo, o paklausus „ar jie cia nekviesti?“, J. Š. atsake: „taip, vyrai, jus nekviesti. Prašau važiuoti namo.“ Kadangi kaltinamajam ir jo draugui A. P. nepažistamas neblaivus vyras (A. R.) ne karta siule išeiti iš namo, sakydamas „Valinkit iš cia“, vyrai užpyko ir vienas iš ju pasiule išeiti i kiema pasikalbeti. Pirmas ejo A. R., po jo A. P. ir kaltinamasis. Tik išejus iš namo nukentejusysis sudave smugi A. P., kuris nugriuvo i klomba ant nugaros (specialisto išvadoje konstatuojami sužalojimai užpakalineje kuno dalyje). Tuo metu A. R. susistumde su kaltinamuoju, A. R., paemes vasarine sulankstoma kede, sudave smugi kaltinamajam per galva. Kaltinamasis sugriebe kede, kuri sugnybo dešines rankos delna (patvirtinta specialisto išvada). Kaltinamasis iš tureto pistoleto iššove viena smugi i viršu (tutele praleke šalia stovejusios J. Š.) ir tuoj pat padarytas antras šuvis i A. R., nuo kurio A. R. nugriuvo. Kaltinamasis aiškina, kad jis šove, noredamas pataikyti A. R. i peti, kad atremtu jo (A. R.) puolima, bet pataike i krutine. Atvykusiems medikams, sunkiai šuvio sužaloto, A. R. gyvybes išgelbeti nepavyko ir jis greitosios medicinos pagalbos automobilyje mire.

Teismas daro išvada, kad tarp nukentejusiojo A. R. ir kaltinamojo A. G. bei liudytojo A. P. gyvenamojo namo virtuveje prasidejes žodinis konfliktas tesesi jiems išejus i kiema, kur peraugo i fizinio smurto panaudojima. Teismas kritiškai vertina nukentejusiuju J. Š. ir S. K. parodymus, kad lauke A. R. rankose kedes neturejo ir ja kaltinamojo nepuole. S. K. išejo i kiema išgirdusi šuvi, todel, kas ten vyko, nemate. Kaltinamasis nuo pat pirmu apklausu tvirtina, kad A. R. pasiemes kieme stovejusia vasarine lauko kede, užsimojo prieš ji. Jie susigrume, o atimdamas kede kaltinamasis griebesi už jos, kurios lankstai sugnybo jam delno oda. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, kad kraujosruva ir kraujo sankaupa po epidermiu dešiniajame delne galejo buti padaryta sugnybus delna tarp dvieju buku daiktu (t. 1, b. l. 171-173). Liudytojas A. P. parode, kad nuo smugio nugriuves ir guledamas klomboje ant akmenu pamate, kad nuriedejo kede, o po to išgirdo šuvi. Šauta buvo i A. R., kai jis jau neturejo kedes, todel nukentejusioji J. Š. gali sažiningai klysti, nes po pirmo šuvio, jos manymu, vos nekliudžiusio jos, pasigirdo antras šuvis ir A. R. suklupo.

Ivertinus visa ivykio situacija teismas daro išvada, kad A. G. yra kaltas del A. R. mirties, nuo jo šuvio i krutines sriti, del padarytu sužalojimu A. R. mire.

Lietuvos A. T. Senato 2004 06 18 nutarimo „Del teismu praktikos nusikaltimu žmogaus gyvybei bylose“ 5p. išaiškinta, kad baudžiamoji atsakomybe už nužudyma pagal BK 129 straipsni kyla tada, kai žmogaus gyvybe atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tycia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tycia, jei kaltinamasis suprato, kad savo veiksmais kesinasi i kito žmogaus gyvybe, numate, kad gali atimti gyvybe kitam žmogui, ir, nors nenorejo atimti gyvybes, samoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Geros patirties turintis, gerai apmokytas naudotis ginklu ir turintis praktiniu igudžiu A. G. iš labai arti – ne daugiau 1 metro atstumu (specialisto išvada, b. l. 44-49) šaudamas i A. R. numate, kad gali atimti gyvybe, nors to nenorejo, samoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Kaltinamasis numate, kad gali atimti gyvybe A. R., taciau savo veiklos pasekmemis buvo visiškai abejingas, o pasekme – mirtis, todel A. G. veikla kvalifikuojama pagal LR BK 129 str. 1d. Jis veike netiesiogine tycia.

A. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinamas ir atiduotas teismui už tai, kad du kartus šove i A. R., iš kuriu antru šuviu buvo sužalotas. Byloje surinktais irodymais neabejotinai irodyta, kad i A. R. kaltinamasis šove tik viena karta, todel antras šuvis i A. R. iš kaltinimo šalinamas. Nepaneigta kaltinamojo versija, kad pirmas šuvis buvo tik ispejamasis ir nebuvo taikomasi i A. R..

Kaltinamasis aiškina, kad jis gynesi nuo A. R. ir buvo priverstas panaudoti ginkla.

Butinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame istatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius atitinkancia veika, gindamasis ar gindamas kita asmeni, nuosavybe, buto nelieciamybe, kitas teises, visuomenes ar valstybes interesus nuo pradeto ar tiesiogiai gresiancio pavojingo kesinimosi, jei tuo metu neperžengiamos butinosios ginties ribos. Lietuvos Respublikos BK 28 str. 3 d. nurodyta, kad butinosios ginties ribu peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tycia nužudoma ar sutrikdoma sveikata, jei gynyba aiškiai neatitiko kesinimosi pobudžio ir pavojaus. Teise i butinaja ginti gali buti igyvendinama neatsižvelgiant i galimybe išvengti pavojingo pavojaus begant, slepiantis ar kreipiantis pagalbos i kitus asmenis ar pareigunus. Žmogus, patekes i situacija, kurioje kyla teise i butinaja ginti, turi pasirinkimo laisve. Jis gali pasinaudoti butinosios ginties teise ir aktyviai gintis arba išvengti gynybos nesipriešinant besikesinanciajam, pabegti arba kreiptis pagalbos i kitus asmenis ar valdžios pareigunus.

Ar buvo šiuo atveju butinosios ginties situacija? Kaltinamasis su draugu atvažiavo i R. Š. sodyba, ten kartu su šeimininku vartojo alkoholi. Ne šeimininko, o svecio teisemis ten buves A. R. ne viena karta reikalavo, kad jie išeitu iš namo ir važiuotu namo. Šeimininke J. Š. vyrams pasake, kad jie cia nepageidaujami ir praše išvažiuoti. Kaltinamasis su draugu A. P. i šeimininkes žodžius nekreipe demesio, šeimininko R. Š. net neklausia ka jiems daryti, taciau konfliktuoja su sveciu A. R. ir išeina i kiema aiškintis santykiu. Nustatyta, kad nukentejusysis A. R. elgesi netinkamai, budamas svecio teisemis pirmas pradejo kibti prie atvykusiu vyru, o kieme juos puole panaudodamas fizine jega. A. R. panaudojo fizine jega prieš kaltinamaji, o puolimo fakta patvirtina teismo specialisto išvados: A. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 171-173), A. P. – nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 119), taciau, kaltinamasis ir nukentejusysis bei liudytojas A. P. buvo maždaug vienodo kuno sudejimo ir ugio. Kaltinamasis su nukentejusiuoju buvo neblaivus. Kaltinamasis, budamas neblaivus, netinkamai ivertino susidariusia situacija. A. G. nuo 1991 m. lapkricio 16 d. iki 2009 m. birželio 4 d. tarnavo Lietuvos kariuomenes Krašto apsaugos savanoriu pajegu Didžiosios Kovos apygardos 8-toje rinktineje, žinojo, kad neblaivus negali su savimi nešiotis ginklo, taciau pažeisdamas Ginklu ir šaudmenu kontroles istatymo 30 str. 2 d. 3 p. šiu draudimu nesilaike. Netinkamai sureagavo i neteisetus A. R. veiksmus ir i pastaraji iššove. Teismas daro išvada, kad nebuvo butinosios ginties situacijos, o buvo tarpusavio konfliktas, kurio metu A. G. nušove A. R.. Kadangi nebuvo butinosios ginties situacijos, negali buti ir butinosios ginties ribu peržengimo, todel taikyti LR BK 28 str. nera istatyminio pagrindo.

Kadangi veikos padarymui itakos turejo provokuojantis ir rizikingas nukentejusiojo A. R. elgesys, kas yra atsakomybe lengvinanti aplinkybe (LR BK 59 str. 1 d. 6 p.), i tai atsižvelgiama skiriant bausme, bet neturint reikšmes veikos kvalifikavimui.

Nera pagrindo kaltinamojo veika kvalifikuoti ir pagal LR BK 130 str. (nužudymas laba susijaudinus). Teismu praktikoje nužudymas kvalifikuojamas pagal LR BK 130 str., kai nukentejusiajam gyvybe atimama kaltinamajam esant fiziologinio afekto busenoje, kuria sukele neteisetas ir itin ižeidžiantis ji nukentejusiojo poelgis. Ši busena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes. Kaltinamasis buvo nukentejusiojo ižeistas, bet ne tiek, kad kaltinamasis del to butu fiziologinio afekto busenoje. Jis galejo objektyviai vertinti situacija ir atitinkamai elgtis.

Del bausmes skyrimo

Kaltinamojo atsakomybe sunkinanti aplinkybe – nusikaltima padare budamas apsvaiges nuo alkoholio ir tai turejo itakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Atsakomybe lengvinancia aplinkybe teismas pripažista tai, kad A. G. visiškai atlygino padaryta turtine žala (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Atsakomybe lengvinancia aplinkybe teismas pripažista ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymui itakos turejo provokuojantis ir rizikingas nukentejusiojo A. R. elgesys žodžiais ir veiksmais (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Nenustatyta, kad šeimininkas ar šeimininke prašytu A. R. pagalbos išprašant svecius iš namo, atvirkšciai, J. Š. ramino A. R., praše neiti i vidu, gal jie patys išeis, taciau A. R. nepakluso, vartojo tokius žodžius kaip „valinkit iš cia“, o lauke vartojo fizine jega. A. R. net neišsiaiškino, kad kaltinamasis su draugu ten atsirado sodybos šeimininko R. Š. kvietimu ir neturejo jokio pagrindo kibti prie atvykusiu vyru.

Skiriant bausme teismas vadovaujasi bausmes paskirtimi (BK 41 str. 2 d., bendraisiais bausmes skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), kitomis bausmes skyrimo taisyklemis, taip pat esminemis teismu praktikos nusikaltimu žmogaus gyvybei bylose nuostatomis. Taip pat vadovaujamasi Lietuvos A. T. Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju 2008-02-28 teismu praktikos skiriant bausmes už nužudymus apžvalgos išvadomis. Vertinant šios konkrecios nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, atsižvelgiama i konkrecias byloje nustatytas aplinkybes: nužudymo padarymo buda, smurto naudojimo intensyvuma ir jo pobudi, tycios ruši, nusikaltimo motyvus, elgesi po nusikaltimo padarymo. Nustatyta, kad nusikaltima išprovokavo pats nukentejusysis A. R., nužudymas padarytas netiesiogine tycia, o nusikaltimo motyvu buvo asmeninio tarpusavio konflikto metu kiles kaltinamojo pyktis. Atsižvelgiama ir i nukentejusiojo elgesi, kuris buvo aktyvus konflikto dalyvis. Visos šios aplinkybes parodo mažesni nusikaltimo pavojingumo laipsni. Sunkiai sužalojes A. R. kaltinamasis pats pasiule J. Š. skambinti medikams ir policijos pareigunams, niekur nesislepe iš ivykio vietos, taciau ivyki aiškina sau palankesne linkme, todel teismas nenustate, kad jis nuoširdžiai gailisi del padaryto nusikaltimo, teismui nebuvo nuoširdus. Teismas atsižvelgia i tai, kad yra viena atsakomybe sunkinanti ir dvi atsakomybe lengvinancios aplinkybes. Kaltinamasis charakterizuojamas tik iš teigiamos puses, turi nuolatini darba, aktyviai dalyvauja visuomeniniame gyvenime, teisiamas pirma karta.

Kita vertus, butina atsižvelgti i tai, kad nusikaltimas baigtas, A. R. atimta gyvybe ir tai sukele itin sunkias, neatstatomas pasekmes. Padarytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkiu nusikaltimu (BK 11 str. 6 d.), už kuri numatyta labai griežta laisves atemimo bausme nuo septyneriu iki penkiolikos metu. Kaltinamojo atžvilgiu teismas neranda pagrindo taikyti BK 62 str. arba 54 str. 3 d. ir skirti mažesne bausme už numatyta sankcijoje bausmes minimuma arba švelnesne bausmes ruši. Atsižvelgiant i visas jau išdestytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybe, A. G. skirtina artima sankcijos minimumui bausme, bet didesne už jos minimuma.

Vadovaujantis BK 66 str. i bausmes laika iskaitomas laikino sulaikymo ir suemimo laikas nuo 2010-05-16 iki 2010-12-14 imtinai.

Daiktiniai irodymai: A. R. drabužiai (trumpikes, kelnes, marškiniai, rankšluostis), kurie saugomi Moletu r. PK, sunaikinami kaip menkaverciai (BPK 94 str. 1 d. 4 p.). Sulankstoma kede, kuri saugoma Moletu r. PK, gražinama jos savininkei J. Š. (BPK 94 str. 1 d. 4 p.). A. G. vardu išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 1420, kuri 2005-07-26 išdave Vilniaus miesto VPK ir kuris galioja iki 2010-07-26, perduodamas ji išdavusiai istaigai (BPK 94 str. 1 d. 3 p.). Pistoletas „IŽ 71H“, kal. 9 mm Brow, Nr. (duomenys neskelbtini), kurio šovinio lizde yra vienas, o detuveje 5 šoviniai, kurie saugomi Moletu r. PK (b. l. 139) konfiskuojami kaip nusikalstamos veikos padarymo irankiai (BPK 94 str. 1 d. 1 p.).

Del civiliniu ieškiniu

Nukentejusioji civiline ieškove J. Š. pareiške civilini ieškini del turtines žalos atlyginimo viso 2192 Lt sumai. Pagal Civilinio kodekso 6.251 str. padaryti nuostoliai turi buti atlyginti visiškai. Kaltinamasis civilinei ieškovei atlygino 2192 Lt, ieškove ieškinio atsisake, toks atsisakymas priimtinas.

Nukentejusioji civiline ieškove J. Š. buvo pareiškusi civilini ieškini ir del 100 000 Lt neturtines žalos atlyginimo. Teisiamajame posedyje ji atsisake nuo ieškinio del neturtines žalos atlyginimo. J. Š. nebuvo žuvusiojo artima giminaite arba šeimos narys, todel neturtines žalos atlyginimas jai ir nepriklauso. J. Š. atsisakymas nuo ieškinio del neturtines žalos atlyginimo priimtinas.

Nukentejusioji S. K. pareiške civilini ieškini del 30 000 Lt neturtines žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 105). Ieškove nurodo, kad su A. R. gyveno jam priklausanciame name apie metus, ji labai mylejo. Jos sunui I. K. jis atstojo teva, del jo mirties labai išgyvena ir ji, ir jos sunus.

Nagrinedamas neturtines žalos atlyginimo klausima teismas vadovaujasi BPK 109 str., Civilinio Kodekso 6.250 str. nuostatomis, o taip pat Lietuvos A. T. Baudžiamuju bylu skyriaus 2008-07-03 „Teismo normu, reglamentuojanciu nusikalstama veika padarytos žalos atlyginima, taikymo baudžiamosiose bylose“ apžvalgos išvadomis. Neturtine žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teises saugomas ir ginamas fizinio ir dvasinio pobudžio vertybes. Civilinio Kodekso 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtine žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo sumažejimas ir kita, teismo ivertinta pinigais. Asmens gyvybes atemimo atveju teise gauti neturtines žalos atlyginima turi tevai (iteviai), vaikai (ivaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neiregistrave santuokos (partneryste). Civilinio Kodekso 6.284 str. nustato, kad fizinio asmens mirties atveju teise i žalos atlyginima turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties diena turejo teise gauti iš jo išlaikyma (nepilnameciai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tevai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimes po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teise i neturtines žalos atlyginima.

Civiline ieškove darbinga, taciau niekur nedirba ir gyveno iš sunui skiriamos ir gaunamos pašalpos. Laikinas gyvenimas pas vyra nera pagrindas pripažinti šeimos nariu, nes sunaus nuolatine gyvenamoji vieta kartu su motina yra S. K. motinos gyvenamoji vieta. Nustatant neturtines žalos atlyginima, nepakanka formalaus giminystes fakto nustatymo, o šiuo atveju jokios giminystes nera, pareiškimai del santuokos iregistravimo nebuvo paduoti, partneryste neiforminta. Del išdestyto nera pagrindo pripažinti S. K. teise i neturtines žalos atlyginima, todel jos ieškinys netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nusprende:

A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir nuteisti laisves atemimu 8 (aštuoneriems) metams, bausme paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmes pradžia skaiciuoti nuo bausmes vykdymo dienos.

I paskirtos bausmes laika iskaityti laikino sulaikymo ir suemimo laika nuo 2010 m. gegužes 16 d. iki 2010 m. gruodžio 14 d.

Iki nuosprendžio isiteisejimo A. G. paskirti kardomaja priemone rašytini pasižadejima neišvykti.

S. K. civilini ieškini del neturtines žalos atmesti.

Daiktinius irodymus: A. R. drabužius – marškinius, trumpikes, rankšluosti, kurie saugomi Moletu rajono policijos komisariate (t. 1, b. l. 56-57), sunaikinti kaip menkavercius; sulankstoma kede (t. 1, b. l. 57) gražinti savininkei J. Š.; Pistoleta „IŽ 71H“, kal. 9 mm Brow, Nr. (duomenys neskelbtini) su 6 šoviniais, saugomus Moletu r. policijos komisariate (t. 1, b. l. 139), konfiskuoti kaip nusikaltimo irankius ir perduoti Ginklu fondui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybes; A. G. išduota leidima laikyti (nešiotis) ginkla (t 1, b. l. 139) perduoti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, išdavusiam ši leidima.

Nuosprendis per 20 dienu nuo jo paskelbimo gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teisma.