Kauno apygardos teismo nutartis

2019-01-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-184-317/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-28
Bylos Nr.
1A-184-317/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43733-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimas Švirinas, Jurgis Kiškis, Algirdas Jaliniauskas
Nuteistasis
M. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-184-317/2019Proceso Nr. 1-01-1-43733-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.8.1.1; 1.1.9.8; 2.4.6.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino,

sekretoriaujant Daivai Aliulienei,dalyvaujant prokurorui Viktorui Kazlauskui,nuteistojo M. D. gynėjai advokatei Neringai Grubliauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. D. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo teismas M. D. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje ir nuteisė 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė jam 4 (keturių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

M. D. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje ir uždraudė jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2,5 dalimis, nusprendė išieškoti iš M. D. automobilio „Opel Movano“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1636 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt šešis eurus).

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. D. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio: 2018 m. rugsėjo 9 d. apie 21.55 val. kelio (duomenys neskelbtini) 4-ame kilometre, (duomenys neskelbtini) sav., vairavo automobilį “Opel Movano”, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiasis patrulis V. B., patikrinęs jo blaivumą alkoholio matavimo prietaisu - alkotesteriu Alcotest. 6810 Nr. ARFF 0237, patikros Nr. 00715035, nustatė 2,44 ‰ girtumą, o pagal specialisto išvadą Nr. T-A 9106/2018(01) kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,46 ‰ promilės etilo alkoholio.

2. Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas M. D. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad jo veiksmai kvalifikuoti teisingai, kaltė įrodyta. Skirdamas nuteistajam bausmę bei baudžiamojo poveikio priemones, teismas laikėsi baudžiamajame įstatyme numatytų bendrųjų bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindų, įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į teigiamas ir neigiamas jo savybes, kitas svarbias bausmės skyrimui aplinkybes.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. D. prašo nuosprendį pakeisti ir paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti į baudą, nesant tam pagrindo, taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.

3.1. Nuteistojo manymu, teismas paskyrė jam akivaizdžiai per griežtą bausmę, nes neatsižvelgė į tai, kad praeityje jis nebuvo padaręs sunkių nusikaltimų, nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą, kad prisipažino kaltę, gailisi, nusikaltimu nesukėlė sunkių pasekmių, nepadarė žalos. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis dirba, padeda išlaikyti mažametį vaiką. Jo manymu, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad visi jo nusikaltimai padaryti apsvaigus nuo alkoholio, jis turi problemą dėl alkoholio vartojimo ir ją sprendžia, lankosi pas specialistus, šiuo metu alkoholio nevartoja. Nuteistojo vertinimu, jis nėra taip pavojingas visuomenei, kad būtų izoliuotas nuo jos.

3.2. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismui nustačius, jog jam turi būti skirta laisvės atėmimo bausmė, galėtų būti taikytas šios bausmės vykdymo atidėjimas. Nurodo, kad atlikęs laisvės atėmimo bausmę jis iš karto įsidarbino, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, todėl jam paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, jis neteks darbo. Nuteistojo nuomone, turėjo būti įvertinta ir ta aplinkybė, kad jis turi mažametę dukrą, su kuria bendrauja, perka jai reikalingus daiktus, ją išlaiko, nes jos motina šiuo metu nedirba. Nuteistojo įsitikinimu, teismas, skirdamas jam bausmę, nepagrįstai neatsižvelgė į išimtinai teigiamą jo asmenybę, mažamečio vaiko interesus, pastangas sprendžiant problemas su alkoholiu.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo M. D. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikacijos. Ginčas nagrinėjamoje byloje yra dėl bausmės rūšies bei bausmės vykdymo atidėjimo taikymo. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.

8. Skunde nuteistasis prašo pakeisti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę į švelnesnę – baudą, tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą ir skundžiamą nuosprendį, neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas M. D. parinko netinkamą bausmės rūšį ir neteisingai nustatė jos dydį. Vertindamas padarytą nusikalstamą veiką, teismas atkreipė dėmesį į jos pobūdį, pavojingumo laipsnį, į apelianto atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, atsižvelgė į teigiamas ir neigiamas nuteistojo savybes. M. D. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskirta nesunkių nusikaltimų kategorijai, šį nusikaltimą jis padarė jau būdamas ne kartą teistas už tyčinius nusikaltimus. Teismas pagrįstai sprendė, jog nuteistojo atsakomybę lengvina tai, jog jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nuteistajam skirta subendrinta bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu buvo sumažinta vienu trečdaliu.

9. Pažymėtina, kad apeliantas ir iki nusikalstamos veikos nagrinėjamoje byloje padarymo buvo ne kartą teisiamas. Teismas jam jau taikė ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau jis buvo panaikintas dėl sistemingo probacijos sąlygų nesilaikymo, daromų naujų teisės pažeidimų, dėl ko M. D. buvo pasiųstas į pataisos namus atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmė. Šią nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, apeliantas padarė nepraėjus nei metams po laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Įvertinus šiuos duomenis, negalima nesutikti su apylinkės teismo išvada, jog visa tai rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą, kas sudaro pakankamą pagrindą spręsti, jog paskyrus kaltinamajam kitą sankcijoje numatytą bausmę, nebus pasiekti bausmės tikslai, įgyvendinta bausmės paskirtis. Nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, tik realiai pataisos namuose M. D. atliekama laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti šių tikslų įgyvendinimą. Nustatant bausmės dydį, teismas atsižvelgė į vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, kitas aukščiau jau aptartas aplinkybes, todėl pagrįstai skyrė M. D. mažesnę bausmę, nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis ir ją švelninti nėra pagrindo.

10. M. D. skunde prašo kaip jo padėtį lengvinančią aplinkybę vertinti tai, kad nusikalstamais veiksmais jis nesukėlė sunkių pasekmių, nepadarė žalos. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamo nuosprendžio motyvams, kad nors padarytas nusikaltimas ir priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau pagal savo pobūdį yra pavojingas visuomenei, nes M. D. transporto priemonę vairavo ne tik neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, bet ir neturėdamas tam teisės. Tokiais veiksmais jis, nejausdamas atsakomybės visuomenei, lengvabūdišku ir neatsakingu poelgiu kėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir kitų asmenų sveikatai, o tai, kad tik laimingo atsitiktinumo dėka nekilo jokių sunkių pasekmių, nesumažina tokių jo veiksmų pavojingumo. Apeliacinio skundo teiginys, kad dėl griežtos bausmės jis neturės galimybės tęsti darbo ir padėti išlaikyti mažametę dukrą, nėra pagrindas pakeisti jam paskirtą bausmę švelnesne. Byloje pateikta charakteristika iš nuteistojo darbovietės ir banko sąskaitos išrašai apie piniginius pavedimus yra tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga, bet tai nėra išskirtiniai duomenys, kurie kitų, aukščiau aptartųjų kontekste, leistų abejoti paskirta bausme.

11. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, motyvuotai atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių, nuteistajam paskyrė tinkamą bausmę, kurios keisti ir paskirti nuteistajam švelnesnės rūšies bausmę apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi įstatyminio pagrindo.

12. Skunde M. D. prašo taikyti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizavimo bei jos ekonomijos principus. Bausmės paskirtį įvardija BK 41 straipsnis, todėl atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. BK 75 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant, ar ši sąlyga yra, būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe. Kaip jau minėta, anksčiau nuteistajam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė – M. D. piktybiškai ir sistemingai pažeidinėjo probacijos sąlygas, darė naujus teisės pažeidimus. Šie duomenys bausmę skyrusiam teismui sudarė pakankamą pagrindą išvadai, kad M. D. paskirtos bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Įvertinusi visas aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį M. D. apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo M. D. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasJurgis KiškisRimas Švirinas