Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos transporto garantas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos transporto garantas“ ieškinį atsakovams Tauragės rajono apylinkės prokuratūrai, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius žalos atsiradimo grėsmę (tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „DnB NORD lizingas“, Italijos lizingo bendrovė „UBI Leasing S.P.A“) (civilinė byla Nr. 2-1534-123/2010).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovo UAB „Baltijos transporto garantas“ ieškinį atsakovams Tauragės rajono apylinkės prokuratūrai, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius žalos atsiradimo grėsmę (tretieji asmenys UAB „DnB NORD lizingas“, Italijos lizingo bendrovė „UBI Leasing S.P.A“), laikytina pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis apelianto (ieškovo) skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio ir CPK 5 straipsnio nuostatos garantuoja asmenų teisę kreiptis į teismą, kad būtų apgintos jų pažeistos ar ginčijamos teisės. Konstitucijos nuostatos nustato tik teisę kreiptis į teismą, bet šios teisės realizavimo tvarkos nenustato. Jas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialiniai) įstatymai. Teismo darbas vykdant teisingumą yra procesinė veikla, kurią, priklausomai nuo nagrinėjamų santykių prigimties, reglamentuoja baudžiamieji, civiliniai ir administraciniai įstatymai. Apelianto skundžiama nutartis jo veiklą susijusi su CPK 22 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių civilinių bylų priskirtinumą, taikymu. Priskirtinumas suprantamas kaip teisės normomis nustatyta institucijų kompetencija nagrinėti vienokio ar kitokio pobūdžio ginčus (kokiai institucijai priklauso nagrinėti bylą), taip pat priskirtinumas nusako, kokio proceso tvarka nagrinėtina byla. Pirmuoju atveju gali būti atsisakoma priimti ieškinio pareiškimą, kaip nepriskirtiną teismui, o antruoju atveju – nurodoma, kokio proceso tvarka pareiškėjas gali kreiptis į teismą (CPK 137 str. 3 d.). CPK 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismams žinybingi visi ginčai dėl teisės, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, restruktūrizavimo ar bankroto teisinių santykių, taip pat finansų teisinių santykių, atsirandančių civilinės privatinės teisės pagrindu.

Ieškovo atstovas pareiškė prevencinį ieškinį, kuriuo prašė uždrausti Tauragės rajono apylinkės prokuratūrai ir kitoms valstybinėms institucijoms grąžinti automobilį Audi A6 Italijos lizingo bendrovei „UBI Leasing S.P.A.“ iki būsimųjų ginčų dėl nuosavybės teisių į šį automobilį išsprendimo civiline ar baudžiamąja tvarka įsiteisėjusiais teismų sprendimais ar nuosprendžiais. Toks ieškovo ieškinys tiesiogiai sietinas su Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 19 d. nutartimi (b. l. 2-5), priimta ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 05-1-3040-09. Ta nutartimi nuspręsta patenkinti Italijos lizingo bendrovės „UBI Leasing S.P.A“ įgalioto asmens skundą ir panaikinti Tauragės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimą atsisakyti tenkinti skundą, o ikiteisminiame tyrime Nr. 05-1-3040-09 sulaikytą automobilį Audi A6 grąžinti Italijos lizingo bendrovei „UBI Leasing S.P.A“. Taip pat nutarta panaikinti Tauragės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2009 m. spalio 6 d. nutarimą laikinai apriboti nuosavybės teises automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojui (b. l. 30-33). Ieškovas šią nutartį bandė skųsti apeliacine tvarka aukštesniajam teismui, tačiau skundą buvo atsisakyta priimti, nes įstatymas nenumato tokio apskundimo galimybės (b. l. 28).

Įstatyme nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas, priimtas BPK 64 straipsnio tvarka, yra galutinis ir neskundžiamas, išskyrus atvejus, kai BPK numato jo apskundimo galimybę (BPK 64 str. 6 d.). BPK 108 straipsnio nuostatos numato, kad teismas, įsitikinęs, jog proceso metu rasti ir paimti daiktai ar vertybės priklauso nukentėjusiajam ar kitam asmeniui, nusprendžia šiuos daiktus ar vertybes po nuosprendžio įsiteisėjimo grąžinti jų savininkui. Tokius daiktus ar vertybes savininkui jo prašymu gali grąžinti ir prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas dar nesibaigus procesui, bet tik po to, kai šie daiktai ar vertybės yra pakankamai išsamiai ištirti ir aprašyti. Atsiimdamas šia tvarka grąžinamus daiktus ar vertybes, savininkas paprastai turi raštu pasižadėti saugoti juos tol, kol byla bus baigta nagrinėti teisme.

Teisėjų kolegija nesutinka su argumentu, jog skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pažeidė ieškovo teisę į teisminę gynybą. Teisė į teisminę gynybą negali būti absoliutinama. Kaip ir bet kokią kitą subjektinę teisę, teisę į teisminę gynybą, galima įgyvendinti ne bet kaip. Ją įgyvendinant taip pat reikia laikytis įstatymų, t.y. teisė į teisminę gynybą gali būti įgyvendinama tik tokia tvarka, kokią nustato įstatymai. Įstatymas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jis nenagrinėtinas teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Ieškovo skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovo pareikšto prevencinio ieškinio specifikos ir nepagrįstai atsisakė jį priimti, yra nepagrįsti. Pagal CK 6.255 straipsnio nuostatas prevenciniu laikomas toks ieškinys, kurio dalykas yra reikalavimas uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus neteisėtus veiksmus, kurie gali padaryti žalos. Prevencinio ieškinio tikslas - užkirsti kelią potencialiai žalai, prevenciniu ieškiniu siekiama uždrausti atsakovui atlikti neteisėtus veiksmus, nes jie gali padaryti ieškovui žalos. Ieškovas, reikšdamas prevencinį ieškinį, kuriuo prašė uždrausti Tauragės rajono apylinkės prokuratūrai ir kitoms valstybinėms institucijoms grąžinti automobilį Italijos lizingo bendrovei „UBI Leasing S.P.A.“ iki ginčų dėl nuosavybės teisių į šį automobilį išsprendimo civiline ar baudžiamąja tvarka, faktiškai siekia ne uždrausti atsakovams atlikti tam tikrus galimus neteisėtus veiksmus, o apriboti vykdyti įsiteisėjusia Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 19 d. nutartimi nustatytą įpareigojimą - sulaikytą automobilį Audi A6 grąžinti Italijos lizingo bendrovei „UBI Leasing S.P.A“. Akivaizdu, kad ieškovas reikalavimą sieja su ikiteisminio tyrimo metu teismo procesinio veiksmo pagrindu priimto procesinio sprendimo vykdymo suvaržymu (uždraudimu). Tokie reikalavimai neatitinka prevencinio ieškinio sampratos ir nenagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme civilinio proceso tvarka. Šiuo atveju negalima tapatinti ieškovo pareikšto ieškinio ir jame suformuluotų reikalavimų su CK 6.272 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, kurios reglamentuoja atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų.

Kaip matyti iš medžiagos, dėl automobilio Audi A6 grąžinimo ir galimo sukčiavimo Italijos policijoje buvo pradėtas tyrimas. Lietuvos Respublikoje ikiteisminį tyrimą pradėjo Valstybės sienos apsaugos tarnyba pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 1 dalyje, nes transporto priemonė paieškoma Italijoje. Pradėjus ikiteisminį tyrimą taikytinos BPK normos, reglamentuojančios visus tyrimo metu iškylančius klausimus, tarp jų ir dėl daikto galimo grąžinimo. Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios visų pareigūnų veiklą reglamentuoja BPK normos. BPK 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminį tyrimą atliekančio prokuroro procesinius veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai gali apskųsti aukštesniajam prokurorui. Tuo atveju, jei aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundą, jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Atsižvelgdama į faktines bylos aplinkybes bei nustatytą teisinį reguliavimą teisėjų kolegija negali sutikti su skundo argumentais (esą nėra teisinio pagrindo automobilį grąžinti Italijos lizingo bendrovei, kadangi tokiais veiksmais ieškovui bus padaryta didelė turtinė žala; esą Tauragės rajono apylinkės teismas net nenagrinėjęs klausimų dėl automobilio Audi A6 nuosavybės teisių, neatsižvelgdamas, kad dėl to kilo ginčas, baudžiamojo proceso tvarka nusprendė, jog automobilio savininkas yra Italijos lizingo bendrovė; esą nepagrįstai panaikinama galima ieškovo teisė į automobilio sulaikymą; esą Tauragės rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 19 d. nutartimi pirmenybę suteikė duomenims, nurodytiems užsienio valstybės ikiteisminio tyrimo įstaigų pranešimuose, o ne oficialiems registrų duomenims), kuriais iš esmės siekiama apriboti ikiteisminio tyrimo metu priimtos Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 19 d. nutarties dėl sulaikyto automobilio grąžinimo Italijos lizingo bendrovei vykdymą. Ieškovo reikalavimai pagal faktines aplinkybes tiesiogiai susiję su baudžiamosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, todėl turi būti nagrinėjami pagal BPK, o ne pagal CPK normų nuostatas. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, į kurią instituciją ar teismą reikia ieškovui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį (CPK 137 str. 3 d.), nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Šiuo atveju ieškovas pagal reiškiamų reikalavimų esmę savo teises turėjo ginti ir pagrįstai gynė baudžiamojo proceso nuostatų pagrindu, iki įstatymo nustatyta tvarka nebuvo priimtas galutinis procesinis sprendimas.

Išdėstytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti UAB „Baltijos transporto garantas“ ieškinį atsakovams Tauragės rajono apylinkės prokuratūrai, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius žalos atsiradimo grėsmę, būtų nepagrįsta ir neteisėta. Apelianto atskirojo skundo motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.