Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2019-11-18 · Byla Nr. BIK-696/2019

Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-18
Bylos Nr.
BIK-696/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14256-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigita Jokimaitė (pirm.), Artūras Ridikas, Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Nuteistasis
S. T.
Kasacinio skundo Nr. 2P-872/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14256-2019-3
(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2019 m. lapkričio 18 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, susipažinusi su nuteistojo S. T. kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 11 d. nuosprendžio, prašymu sustabdyti skundžiamų nuosprendžių vykdymą, baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Nuteistasis S. T. kasaciniu skundu prašo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 374 straipsnio pagrindu sustabdyti skundžiamų nuosprendžių vykdymą ir panaikinti kardomąsias priemones. Taip pat panaikinti skundžiamus nuosprendžius, išteisinti S. T., atmesti civilinį ieškinį, grąžinti S. T. metalinio kūjo galvą.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad buvo padaryti esminiai BPK ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto garantuojamų proceso teisių pažeidimai ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, t. y. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnis. Nuteistojo nuomone, nebuvo šio nusikaltimo sudėties, buvo paneigta ir nepagrįstai kriminalizuota jo išraiškos laisvė.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant veikas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.