Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gediminas Karpavičius, sekretoriaujant Renatai Šapokienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Kęstučiui Rakauskui, atsakovui S. L., uždarame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui S. L. dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustato:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos duomenų matyti, kad šalių santuoka sudaryta 1985-08-17, registruota Rokiškio civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 118 (6 b.l.). Nepilnamečių vaikų santuokoje nėra. Pagrįstų duomenų, kad šalys turi bendrų ar asmeninių kreditorių byloje taip pat nėra pateikta. Šalių vardu santuokos metu įgytas ir įregistruotas nekilnojamasis turtas – butas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini) (9-18 b.l.). Kito šalių vardu registruoto turto nėra (7, 8 b.l.).

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalis kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26-3.30; 3.35-3.36; 3.85; 3.92; 3.110 straipsniai. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos.

CK 3.27 straipsnyje nustatyta sutuoktinių pareiga būti vienas kitam lojaliu ir vienas kitą gerbti, remti moraliai, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Tai reiškia, kad sutuoktinis šeimoje ir už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio ir šeimos interesais, vengti asmeninių ir šeimos interesų supriešinimo. Lojalumo pareiga reikalaujama iš sutuoktinių abipusio pasitikėjimo vienas kitu ir atvirumo. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurio neįmanomas darnus šeimos gyvenimas. Pareiga gerbti vienas kitą reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti ištikimi, spręsti gyvenimo klausimus bendru sutarimu. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas yra nebegalimas.

Šalys taikytis nepageidauja, iš šalių nurodytų aplinkybių matyti, kad realūs santuokiniai ryšiai nutrūkę, jie kartu nebegyvena, artimų ryšių nebepalaiko, bendro ūkio neveda, todėl tai leidžia teismui daryti išvadą, kad šalių santuoka faktiškai yra iširusi ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Remiantis šalių teiktais paaiškinimais, kitais byloje esančiais duomenimis konstatuotina, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio S. L. kaltės. Kadangi abi šalys prašė nenurodyti sprendime aplinkybių, patirtinančių kaltę, todėl šios aplinkybės nenurodytinos (LR CK 3.63 str.).

Nutraukus santuoką, ieškovei J. L. paliktina pavardė – L, atsakovui S. L. – L.

Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Nutraukiant santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.).

Kaip minėta, pagal bylos duomenis santuokos metu šalys įgijo bendro turto - butą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), (9-18 b.l.). Ginčo dėl kito turto padalijimo byloje nėra. Bylos nagrinėjimo metu patikimų duomenų apie sutuoktinių asmenines ar bendras skolas negauta.

Šalių santuoka sudaryta 1985-08-17, butas su priklausiniais nuosavybėn įgytas 1992-07-03 pagal LR Butų privatizavimo įstatymą. Pagal bendrąją tuo metu galiojusių šeimos įstatymų taisyklę turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, tapdavo bendrąja jungtine jų nuosavybe (SŠK 21 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2002 m. gegužės 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje T. M. v. V. V., bylos Nr. 3K-7-311/2002, išaiškino, kad, vadovaujantis Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsniu ir SŠK 21 straipsniu, butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymą santuokos metu, turi būti pripažįstami bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iš sutuoktinių vardu, ir nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina.

Įrodymų, leidžiančių teigti, kad įgytas turtas nėra bendroji sutuoktinių nuosavybė nepateikta. Esant tokioms aplinkybėms šalių įgytas turtas – butas laikytinas dalintinu turtu.

Bendroji taisyklė, nustatant sutuoktinių bendro turto dalis, ir yra tokia, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios (CK 3.117 str. 1 d.), o nuo šios taisyklės galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (CK 3.123 str.). Turtas dalintinas lygiomis dalimis, t.y. po 1/2 kiekvienai šaliai, nes pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo nukrypti nuo bendros taisyklės.

Turtas padalijamas natūra, jeigu toks padalijimo būdas yra galimas. Iš bylos duomenų matyti, kad šalių įgytas turtas yra trijų kambarių 69,11 kv. m bendro ploto butas, 1/6 katilinės, 6 kv. m. ploto sandėliukas, ½ 85 kv. m. tvarto, ½ 17 kv. m. viralinės (16-18 b.l.). Nors dalijant sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, prioritetas teikiamas turto dalijimui natūra, tačiau nagrinėjamu atveju toks padalinimas teismo nuomone nebūtų tinkamas, nes kaip nurodė atsakovas jis nevengia piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, šiuo metu niekur nedirba, nors darbą turėjo savo gyvenamojoje vietovėje (33, 34 b.l.). Atsakovas patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybės dėl netinkamo savo elgesio gyvenant viename bute, neprisidėjimo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, taigi šalių gyvenimas kartu viename būste būtų komplikuotas dėl tinkamo būsto išlaikymo, priežiūros, šalių tarpusavio santykių. Kaip nurodė atsakovas jis lėšų išmokėti kompensaciją, jeigu jam būtų priteistas turtas neturėtų, taigi esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo manyti, kad jis turėtų lėšų ir buto dalies maksimaliai įmanomam atskyrimui (pertvaros, atskiro įėjimo įrengimui ir pan.) bei priežiūrai. Ieškovės atstovas nurodė, jog ieškovė kompensaciją gali išmokėti ir tam nebūtinas termino nustatymas, o už kompensacijos sumą įmanomas mažesnio būsto įsigijimas šalių gyvenamojoje vietovėje. Taigi, nesant galimybės turto dalies kompensuoti kitu turtu, daiktas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui (ieškovei), kartu įpareigojant kompensuoti antrajam šio dalį pinigais.

Vertinant galimybes įvykdyti galimas kompensacines pinigines išmokas, matyti, kad nors. nagrinėjamu atveju sutuoktiniai nedeklaravo turimų asmeninių ar bendrų lėšų, tačiau iš bylos duomenimis ieškovė gauna netekto darbingumo pensiją (21 b.l.), taip pat dirbo papildomai Utenos r. sav. Sudeikių mokykloje (22 b.l.), vykdė individualią veiklą (24 b.l.), kaip nurodė jos atstovas ji turi galimybę sumokėti kompensaciją per trumpą laiką. Atsakovas šiuo metu niekur nedirba (47 b.l.), kaip pats nurodė dirbti jam buvo per sunku, savo galimybių sumokėti kompensaciją neįžvelgia. Taigi vertintina, kad ieškovės galimybės sumokėti kompensaciją realesnės nei atsakovo ir ji išgalės kompensaciją sumokėti.

CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės tarpusavio nuosavybės pabaigoje. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turto vertė gali būti nustatoma remiantis valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-251/2006;2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. R. V. B., bylos Nr. 3K-3-12/2008; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje R. Ž. v. D. Ž., bylos Nr. 3K-3-222/2009). Ieškovės vertinimu buto su priklausiniais vertė 30 000 Lt, atsakovo nuomone turto vertė nurodyta teisingai. Teismo nuomone šalių nurodyta turto vertė dėl kurios abi šalys sutinka pagrįsta, nes namas, kuriame yra butas, pastatytas rajoniniame miestelyje, 1989 m statybos, pirmame aukšte, šildymas vietinis, dujos suskystintos, priklausiniai nedidelio ploto (16-18 b.l.).

Remiantis išdėstytais motyvais butas ir jo priklausiniai priteistini ieškovei, atsakovui kompensuojant už bendrai įgytą ½ dalį turto. Viso ieškovei tenkančio turto vertė – 30 000 Lt, todėl iš ieškovės priteistina 15 000 Lt kompensacija atsakovui.

LR CPK 93 str. 1 d. įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis.

Ieškinį tenkinant iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. 344 Lt sumokėto žyminio mokesčio (20, 29 b.l.). Taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteistina 250 Lt žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo ir 12,27 Lt byloje patirtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 - 270, 282, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Nutraukti santuoką tarp ieškovės J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą 1985 m. rugpjūčio 17 d., registruotą Rokiškio civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.118, dėl sutuoktinio S. L. kaltės.

Po santuokos nutraukimo J. L. palikti pavardę – L, o S. L. palikti pavardę – L.

Priteisti ieškovės J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, su priklausiniais 1/6 dalimi katilinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),; sandėliuku, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalimi tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalimi viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), viso turto vertė 30 000 Lt.

Priteisti atsakovo S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovės J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15 000 Lt (penkiolikos tūkstančių litų) kompensaciją už jai tenkančią turto dalį.

Priteisti iš atsakovo S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 344 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 250 Lt žyminio mokesčio ir 12,27 Lt dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.