Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Jurjonas, sekretoriaujant Gintei Vingytei, dalyvaujant prokurorui Mariui Mauriui, gynėjui adv. Robertui Skėriui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

A. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, senatvės pensininkas, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal LR BK 272 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. neteisėtai medžiodamas, pažeidė 2000-06-27 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 patvirtintų ,,Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 15.2.2. punktą, kuriame nurodyta, kad tauriųjų elnių pateles medžioti leidžiama nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.; 16.2. punktą, nurodantį, kad medžioklės metu privaloma turėti galiojantį medžioklės lapą; 16.4. punktą, nurodantį, kad medžioklės metu privaloma turėti licencijas medžiojamiesiems gyvūnams medžioti, jeigu medžiojami gyvūnai, kurių medžioklė yra licencijuota; 58.3. punktą, draudžiantį medžioti svetimuose medžioklės plotuose; 58.9. punktą, draudžiantį medžioti ne medžioklei skirtais ginklais, tai yra, 2013 m. gegužės 27 d., apie 14 val. Šilutės r., Sakučių k. miške, medžiotojų klubui ,,Kintai“ priklausančiuose medžioklės plotuose, A. P. nebūdamas minėto medžiotojų klubo nariu, neturėdamas medžioklės lapo, o taip pat neturėdamas licencijos medžiojamam gyvūnui – tauriojo elnio patelei medžioti, neteisėtai, draudžiamu laikotarpiu ir draudžiamu medžioklei įrankiu (ginklu) – pistoletu ,,Makarov“ (kal. 9X18, Nr. UD5430), medžiojo minėtą gyvūną (tauriojo elnio patelę) ir jį nušovė. Taip neteisėtai medžiodamas, A. P. naikino laukinės gyvūnijos išteklius ir padarė didelės žalos gyvūnijai.

A. P. dėl pareikšto kaltinimo savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2013-05-27, apie 10 val. savo automobiliu ,,Jaguar X-Type“ atvažiavo į Šilutės rajoną pažvejoti. Jis yra medžiotojas ir turi leidimus laikyti medžioklinius šautuvus bei savigynai turi du pistoletus. Vienas iš jų - ,,Makarov“. Šį pistoletą jis tą kartą turėjo su savimi. Važiavo žvyrkeliu link kanalų. Privažiavus pirmą kanalą, pro atidarytą langą išgirdo duslų šūvį. Dar kiek pavažiavęs sustojo. Lipdamas iš automobilio pamatė keistai bėgantį mangutą, jis visas buvo nuplikęs. Jis pamanė, kad šis gali sirgti pasiutlige, todėl nusprendė jį nušauti. Kadangi aplink žmonių nebuvo, iš maždaug 25 metrų pistoletu šovė į mangutą. Iššovė vieną šūvį, tačiau į gyvūną nepataikė. Nuo pirmojo girdėto šūvio buvo praėję keletas minučių. Vaikščiodamas nuėjo į kanalą nusiplauti rankas. Bevaikštant atvažiavo miškininko uniforma apsirengęs vyras, kurio paklausė ar ir jis girdėjo šūvį. Tada nuvažiavo link kanalo žvejoti. Kanale žvejojo kelias valandas ir tuo pačiu keliu važiavo atgal. Toje vietoje, kur šovė į mangutą, buvo būrys vyrų, tarp kurių buvo ir minėtas miškininkas. Sustojęs ir eidamas link minėtų vyriškių, pamatė kelkraštyje gulinčią negyvą elnio patelę. Vyrai buvo gamtos apsaugos darbuotojai ir jo teiravosi, ar jis nešovė į elnio patelę. Jis gamtosaugininkams atsakė, kad į elnią nešovė, tačiau iš karto pasakė, kad šovė į mangutą. Po to jis gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnų paprašytas surašė paaiškinimą, parodė su savimi turėtą pistoletą ir pasisakė esąs medžiotojas. Jis leido apžiūrėti savo automobilį. Automobilyje aplinkosaugininkai nieko neleistino nerado. Aplinkosaugininkai norėjo iš jo paimti pistoletą, tačiau jis nesutiko ir pastarieji iškvietė policijos pareigūnus. Jis neatsimena, kiek dėtuvėje buvo šovinių, tačiau apžiūrėję rado 6. Vėliau jis prisiminė, kad vienas šovinys buvo iškritęs mašinoje ir jį surado.

Liudytojas A. B. - Kintų girininkijos eigulys, parodė, kad 2013-05-27, apie 14 val. būnant namuose Šilutės r., Sakučių k., žmona K. B. pasakė, kad miške, maždaug už poros kilometrų, girdėjo šūvį. Kadangi nežinojo, ar kas tuo metu medžioja, išvažiavo išsiaiškinti. Įvažiavus į mišką apie 300 m., šalia kanalo pamatė stovintį automobilį. Matėsi tik vieno automobilio vėžės, kurios buvo aiškios ir gerai matomos, nes neseniai buvo palyta. Tuoj pat pamatė nuo kanalo ateinantį vyrą, kuris prisistatė A. P.. Šis pasiteiravo, ar ir jis girdėjo šūvį. Pasakė esąs medžiotojas ir teigė nešovęs, sakė galįs aprodyti savo automobilį. A. P. sakė, kad jis atvažiavo pažvejoti, o prie kanalo ėjo norėdamas nusiplauti rankas. A. P. nurodė, kurioje pusėje girdėjęs šūvį. Kadangi A. P. nurodytoje vietoje nieko nerado, nusprendė apieškoti tą vietovę, kurioje buvo sutiktas A. P.. Jam pasirodė čia kažkas įtartina, todėl aplinkybių išsiaiškinimui ir vietovės apieškojimui telefonu iš Klaipėdos išsikvietė medžiotoją M. K.. Kartu su M. K. apžiūrėdamas tą miško pusę, iš kurios išėjo A. P., maždaug už 50 m. nuo A. P. stovinčio automobilio, miške rado negyvą elnio patelę, kurios kūne matėsi šautinė žaizda. M. K. palietė nušautą gyvūną ir pasakė, kad jis dar šiltas. Buvo aišku, kad elnio patelė buvo nušauta neseniai. M. K. paskambino gamtosaugininkams. Toje vietoje vis dar tebeieškant galimai paslėpto ginklo, už maždaug poros valandų tuo pačiu automobiliu atvažiavo A. P.. Gamtosaugininkai aiškinosi su A. P., apžiūrėjo pastarojo automobilį. Jis girdėjo, kaip gamtosaugininkai apžiūrėdami A. P. ginklą rado tik šešis šovinius, nors ginklo dėtuvėje telpa aštuoni šoviniai. A. P. aiškino, kad du šovinius jis iššovė kažkokioje sodyboje anksčiau, bet ne šią dieną. Toje vietoje, kur buvo rasta nušauta elnio patelė, jis šiemet nėra matęs manguto, nors šiaip jų būna.

Liudytoja K. B. parodė, kad 2013-05-27 po pietų būdama savo sodybos (duomenys neskelbtini), išgirdo šūvį. Kadangi sodyba yra netoli miško ir ji dažnai girdi medžiotojų šūvius, iš garso suprato, kad šauta buvo ne iš medžioklinio šautuvo. Apie girdėtą šūvį ji pasakė savo vyrui A. B., kuris iš karto išvažiavo į mišką pažiūrėti. Daugiau jokių šūvių ji negirdėjo.

Liudytojas A. T. - aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis specialistas parodė, kad 2013-05-27, apie 16 val. iš M. P. gavo nurodymą vykti į Šilutės r., Sakučių k., kur yra neteisėtai sumedžiotas elnias. Vyko kartu su R. S. ir R. A.. Sakučių k. juos pasitiko eigulys A. B., kuris nuvedė prie kanalo, kur gulėjo negyva elnio patelė. Gyvūnas buvo nušautas, nes matėsi dvi šautinės žaizdos priekinėje elnio patelės krūtinės dalyje. Ieškojo šautuvo, tačiau po kurio laiko pamatė atvažiuojantį automobilį, kurį A. B. nurodė matęs atvažiavęs į mišką išgirdęs šūvį. Automobilio vairuotojas sustojo ir prisistatęs A. P. paaiškino, kad jis grįžta iš žvejybos. A. P. leidus vizualiai apžiūrėjo automobilį, kuriame matėsi meškerės, kita žvejybos įranga. Vyras paaiškino, kad jis yra medžiotojas ir turi ginklų, o su savimi turi pistoletą savigynai. A. P. parodė turėtą savigynai pistoletą, pats jį išardė ir parodė, kad dėtuvėje trūksta dviejų šovinių. Kodėl trūksta dviejų šovinių, paaiškinti negalėjo, lygtai sakė, kad šaudė kažkokioje sodyboje. Jis neigė šaudęs nušauto gyvūno radimo vietoje, tik paaiškino, kad ir jis girdėjo šūvį. Kadangi A. P. turėjo ginklą, kuris galimai buvo nusikaltimo įrankis, todėl į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai. Įvykio vietoje jis iš A. P. ir eigulio A. B. paėmė paaiškinimus, o atvažiavę policijos pareigūnai A. P. ir jo automobilį išsivežė. Nušauta elnio patelė buvo paimta ir perduota Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Klaipėdos teritoriniam padaliniui. Nušauta elnio patelė buvo jauna, ateityje būtų galėjusi atsivesti palikuonių, todėl dėl jos nušovimo gamtai yra padaryta didelė žala. Kadangi jis yra medžiotojas, dažnai mato nušautus gyvūnus ir turi medžioklės trofėjų kvalifikaciją, todėl pagal gyvūno kūne rastas žaizdas mano, kad ji buvo nušauta ne iš medžioklinio šautuvo, nes kulkos išėjimo anga yra ne daug didesnė už įeinamąją angą. Šaunant iš medžioklinių šautuvų, žaizdos būna didesnės ir labiau išdraskytais kraštais. Jis mano, kad rastą elnio patelę nušovė įvykio vietoje sulaikytas A. P., nes pastarasis įvykio vietoje buvo labai nervingas, sakė į nieką nešovęs, o su savimi turėtą pistoletą parodė tik po to, kai buvo pasakyta jog važiuos į jo namus patikrinti ginklų. Be to, ant A. P. rankos jis pastebėjo šviežius odos nubrozdinimus.

Liudytojas R. S. - aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas parodė analogiškai liudytojo A. T. parodymams. Be to paaiškino, kad apžiūrėjęs elnio patelę ir jos kūne esančias žaizdas mano, kad gyvūnas buvo nušautas iš pistoleto, o ne iš medžioklinio šautuvo. A. P. savigynai turėtame ir pateiktame pistolete trūko dviejų šovinių. Paklausus kur yra trūkstami šoviniai, A. P. paaiškino, kad prieš dieną šaudė į taikinį Klaipėdos rajone esančioje sodyboje. A. P. patikino, kad šią dieną jis tikrai nešaudė.

Liudytojas V. G. - aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis specialistas, parodė analogiškai liudytojo R. S. parodymams.

Liudytojas R. A. - aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis specialistas, parodė analogiškai liudytojo A. T. parodymams. Be to paaiškino, kad A. P. iš pradžių neigė su savimi turįs ginklą, tačiau R. S. pasakius, kad važiuos į jo namus patikrinti ginklus, pastarasis pasakė turįs pistoletą ir jį ištraukė iš dėklo, turėto po liemene. Jis girdėjo kaip A. P. sakė, kad pistolete trūksta dviejų šovinių, nes prieš dieną jis šaudė Klaipėdos rajono sodyboje. A. P. sakė, kad reikalui esant gali nuvažiuoti į minėtą sodybą ir parodyti taikinį, kuriame dar tebėra kulkos. Kad būtų šovęs šią dieną, A. P. nesakė. Po to A. P. parašė paaiškinimą. Apie jokį gyvūną - pasiutusį usūrinį šunį, A. P. neužsiminė.

Liudytojas M. K. parodė, kad 2013-05-27, apie 14 val. jam paskambino eigulys A. B. ir paaiškino, kad miške girdėjo šūvį, o nuvažiavęs pažiūrėti, sutiko iš miško išeinantį vyrą. Apie 14.30 val. jis atvažiavo į A. B. nurodytą vietą ir su pastaruoju susitiko. A. B. paaiškino, kad minėtas vyras nuvažiavo žvejoti. Po to eigulys parodė vietą, kurioje jis pamatė iš miško išeinantį vyrą. Tada jis su A. B. apieškojo minėtą vietovę ir toje vietoje, iš kurios išėjo A. B. nurodytas vyriškis, rado negyvą elnio patelę. Kadangi gyvūno tempimo žymių nesimatė, mano, kad toje vietoje elnė ir krito. Iš pradžių jis pastebėjo vieną šautinę žaizdą elnės kūne. Elnė dar buvo šilta. Gyvūnas buvo nušautas maždaug prieš pusvalandį, tai buvo galima suprasti ir pagal iš žaizdos išbėgusį kraują, kuris buvo su puta. Tada jis paskambino gamtosaugininkams, kurie atvykę apžiūrėjo nušautą gyvūną. Netrukus pamatė atvažiuojantį A. B. nurodytą vyriškį, kurį A. B. matė išeinantį iš miško. Kadangi vyriškis negalėjo pravažiuoti, jis sustojo. Su sustojusiu vyriškiu kalbėjosi gamtosaugininkai, o jis buvo netoliese ir pastarųjų pokalbį girdėjo. Vyras aiškino, kad jis į elnio patelę nešovė, o važiavo žvejoti karosiukų. A. B. minėto vyriškio pasiteiravus, ką jis veikė toje vietoje, pastarasis aiškino, kad jis išėjo ne iš miško, o nuo kanalo, kuriame nusiplovė rankas ir pažiūrėjo, ar jame yra karosiukų. Minėtas vyriškis sakė esąs medžiotojas. Gamtosaugininkams pasakius, kad važiuos pas jį į namus sutikrinti ginklų, pastarasis tam neprieštaravo. Paklausus ar turi ginklų savigynai, vyriškis parodė leidimą laikyti ir nešioti ginklus ir po to parodė su savimi tuo metu turėtą pistoletą ,,Makarov“. Minėto pistoleto dėtuvėje buvo šeši šoviniai. Vyriškis aiškino, kad du šovinius iššovė savo sodyboje. Apie tai, kad šią dieną šovė į usūrinį šunį, jis nesakė. Jis sakė iš viso tą dieną nešaudęs. Kadangi elnės kūne rastos žaizdos įėjimo anga yra 10 mm, o išėjimo – 15 mm, todėl mano, kad gyvūnas buvo nušautas iš graižtvinio ginklo, gali būti iš pistoleto ,,Makarov“.

Liudytoja I. J. parodė, kad ji atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje. Apklausų metu A. P. visaip kaitaliojo aiškinamas aplinkybes, užrašius pasakytus žodžius pradėdavo tuoj pat aiškinti kitaip. Sakė, kad prisipažins nušovęs elnią, jei bus įrodyta. Ji susidarė sau įspūdį, kad jis yra kaltas dėl pareikšto kaltinimo.

Liudytojas M. P. - aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis specialistas, parodė analogiškai liudytojų A. T., R. S., V. G., R. A. parodymams. Be to paaiškino, kad A. P. pateikto savigynai turimo pistoleto dėtuvėje trūko dviejų šovinių. A. P. teigė, kad trūkstamus du šovinius jis prieš dieną ar dvi iššaudė kažkur savo namuose šaudydamas į taikinį. Pagal žaizdą elnio patelės kūne jis mano, kad minėtas žvėris buvo nušautas iš pistoleto.

Iš 2013-05-28 išrašo iš VRM CDB (1 t., b.l. 6-9) matyti, kad 2013-05-27, 19.19 val. Tauragės apskrities VPK Šilutės r. PK iš asmens, prisistačiusio A. B., priimtas telefoninis pranešimas, kuriame nurodyta, kad ,,Sakučių miške miškininkas išgirdo šūvį. Išėjęs apsižvalgyti, sutiko miške buvusį asmenį, kuris buvo sunerimęs, apsiprausęs, nusiplovęs rankas. Miškininkas pranešė gamtosaugininkams, su jais apžiūrėjęs mišką, prie 1-o kanalo rado nušautą antrametę elnio patelę. Susistabdė grįžtantį prieš tai sutiktą asmenį, jis turėjo su savimi ginklą“.

2013-05-29 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad A. B. nušautą tauriojo elnio patelę rado Šilutės r., Sakučių k. miške, ant sausų šakų nedidelės krūvos, netoli kanalo. Atstumas nuo tos vietos, kur buvo rasta nušauta tauriojo elnio patelė iki kelio Šilutė – Ventė, yra 50 m (1 t., b.l. 10-12).

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2013-05-29 rašte Nr. 3A-500 (1 t., b.l. 21) nurodyta, kad elnio patelė nugaišo dėl hipovoleminio šoko, išsivysčiusio dėl miego arterijos pažeidimo ir nukraujavimo į kaklo minkštuosius audinius bei minkštųjų audinių fascijas traumos pasekoje (nušauta). Gretutinis papildomas pažeidimas – daugybiniai kairės pusės petikaulio lūžiai. Atlikus elnio patelės gaišenos patologinį anatominį tyrimą nustatyti šie sužalojimai (patologiniai anatominiai pokyčiai): įeinanti šautinė žaizda (apie 10 mm dydžio) dešinės mentės priekinėje srityje ties apatine kaklo dalimi; sužalojimo kanalas eina nuo įeinančios šautinės žaizdos, pažeisdamas kairės priekinės mentės srities minkštuosius audinius, apatinės kaklo dalies minkštuosius audinius bei juose esančią miego arteriją, kairės pusės petikaulio kaulinį audinį bei aplink jį esančius minkštuosius audinius, kairės mentės išorinius minkštuosius audinius; sužalojimo kanalas baigiasi išeinančia šautine žaizda (apie 15 mm dydžio) kairės mentės priekinėje dalyje.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2013-05-31 rašte Nr. 3A-519 (1 t., b.l. 19) nurodyta, kad elnio patelė galimai buvo sužalota vienu šūviu. Elnio patelės gaišenos amžius nustatytas įvertinus gyvūno kūno bendrus eksterjero morfologinius požymius bei lytinių organų būklę. Elnio patelė buvo apie 1 m. amžiaus (gaišenos svoris su vidaus organais 57 kg, lyties organai ramybės būsenoje, jauniklių atsivedimo požymių nenustatyta).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2013-11-07 pranešime (1 t., b.l. 30) nurodyta, kad 2013-05-27, apie 14 val. Šilutės r., Kintų sen., Sakučių k. miške, A. P. neteisėtai, draudžiamu būdu, draudžiamu laiku, ne medžioklei skirtu įrankiu, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės ploto vienete, sumedžiojo tauriojo elnio patelę.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2013-06-26 pranešime (1 t., b.l. 34) nurodyta, kad 2013-05-27, apie 14 val. Šilutės r., Kintų sen., Sakučių k. miške, medžiotojų klubo ,,Kintai“ medžioklės plotuose, laikotarpiu kai yra draudžiama elnių, stirnų (patelių), briedžių ir danielių medžioklė, neteisėtai buvo sumedžiota elnio patelė ir tuo padaryta 10 500 Lt žala laukinių gyvūnų ištekliams. Ši žala vertinama kaip didelė žala medžiojamųjų gyvūnų ištekliams. Atkreiptinas dėmesys, kad elnio patelė buvo neteisėtai nušauta medžiotojų klubo ,,Kintai“ ploto vienete, kuriame elnių tankis nėra didelis, todėl toks individo sunaikinimas yra didelė žala elnių populiacijai, o atsižvelgiant į elnių reprodukcinį potencialą atsiranda neigiamas poveikis aplinkai bei natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybėms.

Medžiotojų klubo ,,Kintai“ pirmininko 2013-10-05 pranešime (1 t., b.l. 32) nurodyta, kad A. P. niekada nebuvo šio medžiotojų klubo nariu.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė, nors jis visiškai jos nepripažįsta, įrodyta liudytojų parodymais, iš dalies paties A. P. parodymais, pranešimais. Iš 2013-05-29 įvykio vietos apžiūros protokolo, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2013-05-29 rašto Nr. 3A-500, matyti, kad elnio patelė nugaišo dėl hipovoleminio šoko, išsivysčiusio dėl miego arterijos pažeidimo ir nukraujavimo į kaklo minkštuosius audinius bei minkštųjų audinių fascijas traumos pasekoje (nušauta). Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2013-05-31 rašte nurodyta, kad elnio patelė galimai buvo sužalota vienu šūviu. Visas šias nustatytas aplinkybes derinant, lyginant su kaltinamojo parodymais, galima daryti išvadą, kad A. P. sako netiesą. Jo teigimas, kad važiuodamas išgirdo duslų šūvį, neatitinka kitais įrodymais nustatytų aplinkybių. Liudytoja K. B. paaiškino, kad ji girdėjo tik vieną šūvį ir iš karto apie jį pranešė vyrui, kuris išvyko žiūrėti, kas šaudo. Pagal A. B. aiškinimą, atvykus jam į tą vietą, iš kur sklido šūvio garsas, jis pamatė nuo kanalo pareinantį A. P., kuris paklausė, ar ir jis girdėjo šūvį. Apie jokį mangutą tada A. P. A, B. neužsiminė, nors pagal vėlesnį kaltinamojo aiškinimą, jis jau buvo šovęs į jį. Tokiu atveju, A. B. turėjo girdėti antrą – A. P. šauto šūvio į mangutą, garsą. Be to, A. B. aiškinimu, A. P. nurodė girdėto šūvio vietą į priešingą pusę, negu girdėjo K. B.. A. P. nepaaiškino, dėl ko jis ėjo prie kanalo nusiprausti. Teisme sakė, kad buvo nusiplauti rankas. Neaišku, dėl ko tai reikėjo daryti, jei jis važiavo automobiliu žvejoti. A. P. A. B. buvo užtiktas toje vietoje, kur vėliau rasta nušauta elnio patelė. Daugiau jokių kitų asmenų nebuvo, automobilio vėžės taip pat buvo tik A. P. automobilio. Apklausti liudytojai - gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos specialistai nurodė, kad jiems atvykus elnio gaišena dar buvo šilta, tai yra, viskas buvo įvykę poros valandų bėgyje. Grįžtant A. P. pro tą pačią vietą ir jį aplinkosaugininkams sustabdžius, elgesys nerodė, kad A. P. norėtų atvirai paaiškinti jam žinomas aplinkybes. Iš pradžių jis inspektoriams teigė, kad šautuvo neturi, kad nešaudė. Teisme pakomentavo, jog jo neklausė dėl pistoleto, o klausė dėl šautuvo, dėl to jis ir nesakė apie pistoletą. Pistoletą sutiko parodyti tik po to, kai inspektoriai pasakė, jog važiuos kartu į jo namus patikrinti ginklus. Aiškinantis aplinkybes inspektoriai pastebėjo ant A. P. dešinės rankos šviežų įbrėžimą, kuris jų aiškinimu, galėjo atsirasti nuo aštrių krūmų, kurie augo toje vietoje, kur rasta negyva elnio patelė. Šis sužalojimas užfiksuotas fotonuotraukoje (1 t., b.l. 53). A. P. negalėjo nuosekliai ir aiškiai nurodyti, kur ir kada šaudė pistoletu, kadangi dėtuvėje buvo rasti tik 6 šoviniai. Ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių jis visai nieko nesakė, vėliau sakė, kad šaudė kažkur kaime į taikinį ir patvirtino, kad tą dieną tikrai nešaudė. Atvažiuojant į Šilutės rajoną pistoleto ,,Makarov“ dėtuvėje buvo septyni šoviniai. Kadangi jis iššovė vieną šūvį į mangutą, todėl gamtos apsaugos inspektoriai užfiksavo dėtuvėje šešis šovinius (1 t., b.l. 154, 158, 161). Teisme jis aiškino, kad apskritai neprivalo niekam nurodyti, kodėl nepilna dėtuvė. Kiek jis nori, tiek ir susideda šovinių. Nagrinėjimo metu nustatyta, kad pistoleto dėtuvėje tą dieną trūko vieno šovinio, nes vėliau vieną šovinį jis rado iškritusį automobilyje. Dar viena aplinkybė, kuri patvirtina, kad elnio patelė buvo nušauta iš pistoleto paleista kulka yra ta, kad ir kulkos įėjimo anga, ir išėjimo, yra lygiais kraštais. Medžiokliniu šautuvu iššovus, padaromi žymiai didesni sužalojimai, žaizdos yra stipriai išdraskomos.

Vertinant visus šiuos aptartus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis kaitaliodamas ir įvairiai aiškindamas įvykio aplinkybes, stengėsi išvengti atsakomybės dėl padaryto nusikaltimo. Jo pasakojimas apie mangutą, kuris buvo nuplikęs ir dėl to, jo nuomone, pasiutęs, yra aiškiai išsigalvotas. Jokių kitų duomenų, patvirtinančių usūrinio šuns buvimą tuo metu toje vietoje ir A. P. šūvį į jį, byloje nėra. Todėl galima pagrįstai teigti, kad A. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 272 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę reikia atsižvelgti į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą (1 t., b.l. 151), charakterizuojamas teigiamai (1 t., b.l. 150), nepripažino nusikaltęs, nepadėjo išaiškinti nusikaltimo aplinkybes, padarytos žalos neatlygino, todėl tikslinga skirti baudą. Į bausmę įskaitytinas laikas, išbūtas sulaikyme (BK 66 str.).

Civilinio ieškovo - Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinys tenkintinas, kadangi yra pagrįstas ir įrodytas. Todėl ieškovui iš A. P. priteistina 10 500 Lt turtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 38-40; BPK 113 str., 115 str.; CK 6.263 str., 6.281 str.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilis ,,Jaguar X-Type“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas A. P.;

- pistoletas ,,Makarov“ (kal. 9X18, Nr. UD5430) su dėtuve, kurioje yra 6 šoviniai, vienas 9 mm kalibro šovinys, konfiskuotini;

- A. P. vardu išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 1252, perduotinas Klaipėdos apskrities VPK;

- 2013-05-29 įvykio vietoje darytų nuotraukų skaitmeninė laikmena, sunaikintina;

- vokas su dviem konteineriais su šūvių pėdsakų ėmikliais, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 272 str. 1 d. ir nubausti 80 MGL (10 400 Lt) bauda.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą. Į bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-05-27 iki 2013-05-29.

Patenkinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento civilinį ieškinį ir priteisti iš A. P. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento naudai 10 500 Lt turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentus metinių palūkanų .nuo šios sumos nuo 2014-04-02 iki sprendimo visiško įvykdymo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilį ,,Jaguar X-Type“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti A. P.;

- pistoletą ,,Makarov“ (kal. 9X18, Nr. UD5430) su dėtuve, kurioje yra 6 šoviniai, vieną 9 mm kalibro šovinį, konfiskuoti;

- A. P. vardu išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 1252, perduoti Klaipėdos apskrities VPK;

- 2013-05-29 įvykio vietoje darytų nuotraukų skaitmeninę laikmeną, sunaikinti;

- voką su dviem konteineriais su šūvių pėdsakų ėmikliais, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Šilutės rajono apylinkės teismą.