- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-20
- Bylos Nr.
- e2YT-11462-842/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06714-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Stukaitė
- Pareiškėjas
- O. B., M. K.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų O. B. ir M. K. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjai O. B. ir M. K. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinį faktą, kad jų motina V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po sutuoktinio N. B., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdamas turtą valdyti.
2. Pareiškėjai nurodė, kad yra N. B., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), ir V. B., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), vaikai ir pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą. Pareiškėjų tėvai N. ir V. B. (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką. Santuokoje pareiškėjų tėvai nuosavybės teise 1992 m. liepos 9 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. 7-4077 pagrindu įgijo gyvenamąsias patalpas – butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 56,74 kv .m., esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas) ir 1994 m. balandžio 26 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. ML972 pagrindu įsigijo žemės ūkio paskirties žemės sklypą 0,0611 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Nurodytas turtas buvo įregistruotas V. B. vardu. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų tėvas N. B., o (duomenys neskelbtini) – būdama našle mirė ir pareiškėjų motina V. B.,. Po motinos V. B. mirties pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus miesto 32-ąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo, užvesta paveldėjimo byla Nr. 40/2022, tačiau paaiškėjo, kad Butas ir Žemės sklypas, įgyti santuokoje ir laikomi tėvų bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Mirus N. B. nei jo vaikai, nei sutuoktinė į notarų biurą dėl paveldėjimo nesikreipė. Pareiškėjai po savo tėvo N. B. mirties, kaip pirmos eilės įpėdiniai į notarų biurą dėl paveldėjimo nesikreipė ir nesiėmė aktyvių veiksmų palikimui priimti, nes buvo įsitikinę, kad visas įregistruotas nekilnojamasis turtas priklausė mamai V. B.. Pareiškėjų motina V. B. po sutuoktinio N. B. mirties į palikimo atsiradimo vietos notarą taip pat nesikreipė ir pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepateikė, tačiau ji priėmė palikimą kitu įstatyme nustatytu būdu, atlikdama teisinius veiksmus – faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti – ji visą nekilnojamąjį (Butą ir Žemės sklypą) ir kilnojamąjį (namų apyvokos daiktus, baldus ir t.t.) turtą valdė, prižiūrėjo, rūpinosi ir naudojo, kaip savo t. y. faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. V. B. su savo sutuoktiniu Bute gyveno nuo 1994 m. liepos 20 d. ir po savo sutuoktinio mirties liko gyventi Bute, jame gyveno iki pat savo mirties, tai patvirtina Gyventojų registro pažyma apie laikotarpiu nuo 1994 m. liepos 20 d. iki (duomenys neskelbtini) deklaruotą gyvenamąją vietą Bute. V. B. mokėjo visus privalomus mokėti mokesčius. Pareiškėjams nepavyko surasti visų mamos atliktų mokėjimų, tačiau pavyko surasti mamos atliktus mokėjimus už tiekiamą elektros energiją, dujas, laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 26 d. iki 2009 m. sausio 5 d., t. y. mokėjimai atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Po tėvo mirties pareiškėjai nors ir liko gyventi Bute kartu su mama padėdami jai tvarkytis, tačiau be mamos žinios ir jos sutikimo pareiškėjai negalėjo pertvarkyti Bute esančių daiktų ir/ar jų išmesti, atlikti net paprastų remonto darbų. V. B. iki pat savo mirties sprendė visus su nekilnojamuoju turtu susijusius klausimus bei duodavo nurodymus savo vaikams, Bute atlikti reikalingus remonto darbus, tvarkyti Žemės sklypą, nupjauti žolę ir t.t. Aplinkybes, kad V. B. iš karto po sutuoktinio mirties visą turtą valdė, gali patvirtinti ir kaimynai. Faktinių aplinkybių kontekste darytina išvada, kad pareiškėjų motina V. B. po savo sutuoktinio mirties, faktinio valdymo būdu priėmė visą N. B. palikimą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
4. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principais, nesant ginčo, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
5. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti tinkamai (CPK 118 straipsnio 1 dalis, 133 straipsnio 3 dalis, 175¹ straipsnio 9 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
6. Kad įgytų palikimą įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesiui nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalys).
7. Iš byloje esančio 2024 m. gegužės 9 d. išrašo iš Gyventojų registro, santuokos sudarymo įrašo nustatyta, kad N. B., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje su V. B. (santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini)), turėjo vaikus – M. K. ir O. B..
8. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis (2024 m. kovo 22 d., 2024 m. gegužės 16 d. išrašais), butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra registruoti kaip V. B. nuosavybė, tačiau laikytina, kad pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą buvo įgyti kaip bendroji sutuoktinių V. B. ir N. B. nuosavybė.
9. Palikimas po N. B. mirties atsirado (duomenys neskelbtini). Po palikėjo N. B. mirties pagal į bylą pateiktus duomenis bei pareiškėjų paaiškinimus liko turtas – ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).
10. Pareiškėjai nurodė, kad mirus N. B. nei jo vaikai, nei sutuoktinė į notarų biurą dėl paveldėjimo nesikreipė. Pareiškėjai po savo tėvo N. B. mirties, kaip pirmos eilės įpėdiniai į notarų biurą dėl paveldėjimo nesikreipė ir nesiėmė aktyvių veiksmų palikimui priimti, nes buvo įsitikinę, kad visas įregistruotas nekilnojamasis turtas priklausė mamai V. B.. Pareiškėjų motina V. B. po sutuoktinio N. B. mirties į palikimo atsiradimo vietos notarą taip pat nesikreipė ir pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepateikė, tačiau ji priėmė palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
11. Remiantis 2023 m. rugpjūčio 18 d. Gyventojų registro išrašu, V. B. mirė (duomenys neskelbtini).
12. Pareiškėjai prašo pripažinti, kad jų mirusi motina V. B. po jų tėvo N. B. mirties priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
14. Pareiškėjų nurodytos aplinkybės, 2023 m. rugpjūčio 18 d. Gyventojų registro pažyma apie gyvenamosios vietos deklaravimą, įrodymai apie mokėjimą už dujas ir elektrą, nepraėjus 3 mėnesiams po sutuoktinio N. B. mirties, patvirtina, kad V. B. atsiradusį palikimą priėmė, pradėdamas jį valdyti kaip savo – V. B. liko gyventi bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), rūpinosi juo ir išlaikė jį. Pareiškime išdėstyta O. B. ir M. K. pozicija, patvirtina, kad ginčo tarp paveldėtojų nėra.
15. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po N. B. mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys. Byloje nėra duomenų apie įregistruotus N. B. testamentus. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad V. B. po sutuoktinio mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl ji laikoma priėmusia palikimą (CK 5.51 straipsnis).
16. Nagrinėjamu atveju V. B. įpėdiniai pagal įstatymą neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad po N. B. mirties V. B. priėmė palikimą. Siekiant paveldėti palikimą, atsiradusį po V. B. mirties, turi būti aiškiai apibrėžiama paveldimo turto apimtis. Dėl nurodytų priežasčių juridinis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjų O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties – (duomenys neskelbtini) – priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.
Juridinis faktas pareiškėjams O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatomas paveldėjimo teisės tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.