Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, VĮ „Mūsų amatai“ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas skundu ir patikslintu skundu prašė teismo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 4, 10).

Pareiškėjas skunduose nurodė, jog jis nuo 2009 m. rugsėjo 11 d. iki 2015 m. gruodžio 15 d. dirbo kompresoristu Valstybės įmonėje „Mūsų amatai“. 2015 m. gruodžio 15 d. pareiškėjas buvo neteisėtai atleistas iš darbo, kadangi cecho meistras vietoje pareiškėjo įdarbino savo draugą iš laisvės. Pažymėjo, kad kompresorinėje nebuvo tualeto, lubos kiauros, lietui lyjant laša vanduo, didelė vibracija. Nurodė, kad kreipdavosi į cecho viršininką dėl netinkamų darbo sąlygų, tačiau sulaukdavo grasinimų, kad bus atleistas. Dėl tokių atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė daugybę neigiamų išgyvenimų, juto fizinį nepatogumą, diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, pablogėjo sveikata, tapo dirglus, nervingas.

Tretysis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Mūsų amatai“ (toliau – Įmonė) atsiliepimu į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 16–21).

Atsiliepime į skundą nurodė, jog pareiškėjas bausmės atlikimo Alytaus pataisos namuose laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 1 d. dirbo Valstybės įmonėje prie Alytaus pataisos namų šaltkalviu remontininku (mokiniu), įdarbinant jį laikininku ir taikant 0,43 koeficientą, o nuo 2008 m. balandžio 1 d. II kategorijos šaltkalviu įrankininku, įdarbinant jį vienetininku. Nuo 2009 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjas buvo įdarbintas mokiniu kompresorinių įrengimų mašinistu, o 2010 m. vasario 11 d. jam suteikta kompresorinių įrengimų mašinisto II kategorija, įdarbinant jį laikininku. 2010 m. gruodžio 1 d. pareiškėjui suteikta kompresorinių įrengimų mašinisto III kategorija, įdarbinant jį laikininku. Atsakovas pažymėjo, kad patikrinus įmonės susirašinėjimo istoriją nerasta nei vieno raštiško pareiškėjo skundo dėl netinkamų darbo sąlygų. Nurodė, kad 2010 m. lapkričio 4 d. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos profesinės rizikos vertinimo skyrius pažeidimų dėl triukšmo keliamos rizikos bei šiluminės aplinkos santykinės oro drėgmės koncentracijos pažeidimų nenustatė. Teisės aktai numato, kad atstumas nuo darbo vietos gamybos patalpose iki tualetų, poilsio patalpų turi būti ne didesnis kaip 75 metrai, o nuo darbo vietų įmonės aikštelėse – ne didesnis kaip 150 metrų. Atkreipė dėmesį, kad nors kompresorinė, kurioje dirbo pareiškėjas, yra atskiras pastatas, tačiau atstumas iki tualeto, esančio Mechaninio apdirbimo ceche, yra mažesnis nei 75 metrai, todėl šis pareiškėjo argumentas, kad jis patyrė nepatogumų dėl higienos sąlygų, nepagrįstas. Nurodė, kad Įmonės Alytaus filialas, gamindamas baldus, vykdo nepertraukiamą veiklą, o pareiškėjas vienintelis dirbo kompresorininko pareigose ir net 12 kartų buvo baustas. Iš jų du kartus už alkoholinių gėrimų ar jų surogatų vartojimą, dėl ko vieną kartą kaip nuobauda paskirtas uždarymas į baudos izoliatorių. Nuteistąjį uždarius į baudos izoliatorių, kompresorinėje jokia veikla nevyko ir gamybos procesas sustojo. Įvertinus šias aplinkybes, buvo priimtas sprendimas ieškoti kompresorininko pareigoms darbuotojo darbo sutarties pagrindu, nes negalima situacija, kai dėl netinkamo nuteistojo elgesio būtų stabdoma visa filialo gamybinė veikla. Suradus darbuotoją, jam buvo pavestos ne tik kompresorininko, bet ir slėginių indų operatoriaus funkcijos, o pareiškėjui pasiūlytos kitos (įrankininko) pareigos, kurias jis užimti atsisakė. Priėmus naują darbuotoją pareiškėjo elgesys suįžūlėjo, jis atsisakydavo vykdyti savo tiesioginio vadovo nurodymus. Pareiškėjas 2015 m. gruodžio 15 d. skunde netiesiogiai grasino Mechaninio apdirbimo cecho viršininkui. 2016 m. sausio 15 d. gauta Alytaus pataisos namų atstovų atlikto tyrimo išvada, kurioje nustatyta, kad pareiškėjas bausmės atlikimo metu charakterizuojamas neigiamai, impulsyvus, akivaizdu, kad netinkamas jo elgesys įmonės gamybinėje zonoje ateityje gali iššaukti naują konfliktinę situaciją, todėl nutarta Nuteistųjų skirstymo komisijai siūlyti pareiškėjui kitą laisvą pareigybę kitame sektoriuje ir perkelti jį į kitą sektorių. 2016 m. sausio 14 d. Alytaus pataisos namų direktoriaus įsakymu pareiškėjas perkeltas į 3 būrį, 30 brigadą. Taigi, pareiškėjas buvo atleistas ne Įmonės iniciatyva, o perkeltas į kitą būrį, esantį ne gamybinėje zonoje. Pareiškėjas skunde konkrečių objektyvių įrodymų, kokios Įmonės veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos, nepateikė, o tik deklaratyviai nurodė, kad darbo Įmonėje metu pablogėjo jo sveikata, patyrė fizinių nepatogumų. Pareiškėjas visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, nenurodė priežastinio ryšio tarp galimų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, nenurodė kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala, nepateikė dokumentų ar teisės aktų, kuriais galima pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą. Prašė taikyti ieškinio senaties terminą.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Alytaus pataisos namai atsiliepimo į skundą nepateikė. Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi Alytaus pataisos namai buvo įtraukti į bylą kaip Lietuvos valstybės atstove. Nutartis, teismo šaukimas ir visi su byla susiję dokumentai buvo išsiųsti per Elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP) 2018 m. gegužės 23 d.

Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas V. B. (prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka), atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovas, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 74 str., 75 str.), o šalių neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatyme (toliau – ir Žalos atlyginimo ir atstovavimo įstatymas), Lietuvos Respublikos 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarime Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ (toliau – ir Nutarimas dėl atstovo teismuose nustatymo), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarime Nr. 497 „Dėl atstovavimo valstybei ir Vyriausybei teismuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) nustatytu teisiniu reglamentavimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog valstybės įmonės nėra savaime laikytinos vykdančiomis viešąjį administravimą ir, atitinkamai, galinčiomis atstovauti valstybę bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, t. y. jos nėra valstybinio administravimo subjektai 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.23 papunkčio prasme.

VĮ „Mūsų amatai“ nurodė, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą įmonė nėra tiesiogiai įgaliota vykdyti viešojo administravimo funkcijų, t.y. įmonės įstatuose nėra nurodyta atlikti viešojo administravimo funkcijų, įmonės direktorius atstovauja įmonei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. P-17 pagrindu ir nėra paskirtas pagal Ministro Pirmininko suteiktą įgaliojimą. Iš to spręstina, jog VĮ „Mūsų amatai“ negali būti Lietuvos valstybės atstove šioje administracinėje byloje.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymą Nr. 1R-65 „Dėl Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių įstaigų nuostatų patvirtinimo“ Alytaus pataisos namų nuostatų II skyriaus 8.6-8.8 punktus, Alytaus pataisos namai vykdo nuteistųjų socialinę reabilitaciją, bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, asociacijomis, religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis, savanoriais, siekdami užtikrinti veiksmingą nuteistųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (8.6 p.); organizuoja nuteistųjų užimtumą darbu įstaigoje ir už jos teritorijos ribų (8.7 p.); organizuoja įstaigoje laikomų nuteistųjų užimtumą naudinga bei tikslinga veikla (8.8 p.).

Nuteistųjų atrankos priimant į darbą ir atleidimo iš darbo tvarkos aprašas, patvirtintas Alytaus pataiso namų direktoriaus ir Valstybės įmonės „Mūsų amatai“ Alytaus filialo direktoriaus 2014 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 1-1561, nustato reikalavimus nuteistųjų priėmimui ir atleidimui iš darbo. Minėtame apraše numatyta, jog įsakymų projektus dėl nuteistųjų priėmimo ir atleidimo iš darbo rengia pataisos namų Personalo skyrius, Valstybės įmonės „Mūsų amatai Alytaus filialo buhalterinės apskaitos grupė (b. l. 78-79).

Nutarimo dėl atstovo teismuose nustatymo 3.23 papunktyje numatyta, jog kitose nei šio nutarimo 3.22.2 papunktyje nurodytose bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, taip pat bylose dėl lėšų išieškojimo regreso (atgręžtinio reikalavimo) tvarka iš asmenų, melagingai pranešusių apie nusikalstamą veiką, melagingai įskundusių, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą, davusių melagingus parodymus, melagingą eksperto ar revizoriaus išvadą, melagingą specialisto paaiškinimą ar išvadą arba pateikusių neteisingą vertimą žinant, kad jis neteisingas, kai žala buvo atlyginta, vykdant Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus dokumentus, valstybei atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir į tai, jog pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo Alytaus pataisos namuose bei dirbo Valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ Alytaus filiale bei į tai, jog Alytaus pataisos namai organizuoja nuteistųjų užimtumą darbu įstaigoje ir už jos teritorijos ribų bei vykdo viešąjį administravimą Lietuvos valstybės atstovu šioje byloje laikytini Alytaus pataisos namai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 53 straipsnyje numatyta, jog jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skunde nurodytas ne tas valstybės atstovas, jį pakeičia.

Pareiškėjas skunde nurodęs Lietuvos valstybės atstovę valstybės įmonę „Mūsų amatai“. VĮ „Mūsų amatai“ nurodė, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą įmonė nėra tiesiogiai įgaliota vykdyti viešojo administravimo funkcijų. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, jog pareiškėjas skunde atsakovu teisingai nurodė Lietuvos valstybę, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju netiksliai įvardytas valstybės atstovas.

Atsižvelgiant į tai, VĮ „Mūsų amatai“ šioje byloje laikytini trečiuoju suinteresuotu asmeniu, o Lietuvos valstybės atstovu laikytini Alytaus pataisos namai.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2008 m. kovo 31 d. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, Valstybės įmonės Alytaus pataisos namų direktoriaus 2007 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 4-152 „Dėl nuteistųjų apmokymo“ buvo paskirtas į Mechaninio apdirbimo cechą mokiniu šaltkalviu-remontininku (laikininku) (b. l. 22). Valstybės įmonės prie Alytaus pataiso namų direktoriaus 2008 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 4-46 „Dėl nuteistųjų paskyrimo į darbą ir apmokėjimo“ pareiškėjas paskirtas į Mechaninio apdirbimo cechą vienetininku šaltkalviu – įrankininku II kat. (b. l. 23). Valstybės įmonės prie Alytaus pataisos namų direktoriaus 2009 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 4-106 „Dėl nuteistųjų apmokymo“ pareiškėjas nuo 2009 m. rugsėjo 7 d. iki 2009 m. spalio 3 d. paskirtas į Mechaninio apdirbimo cechą mokiniu kompresorinių įrengimų mašinistu (b. l. 24). Valstybės įmonės prie Alytaus pataisos namų direktoriaus 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 4-32 „Dėl nuteistųjų paskyrimo į darbą ir apmokėjimo“ pareiškėjas Mechaninio apdirbimo ceche paskirtas laikininku – kompresorinių įrengimų mašinistu II kat., val. įk. 2,09 Lt, mokant 50 proc. už faktiškai dirbtą laiką kenksmingose sąlygose nuo 2010 m. vasario 11 d. (b. l. 25). Valstybės įmonės prie Alytaus pataisos namų direktoriaus 2010 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 4-187 „Dėl nuteistųjų paskyrimo į darbą ir apmokėjimo“ pareiškėjas paskirtas Mechaninio apdirbimo cecho laikininku – kompresorinių įrengimų mašinistu III kat., val. įk. 2,43 Lt (b. l. 26-27). Pareiškėjas pagal Alytaus pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo specialisto 2016 m. sausio 13 d. tyrimo išvadą Nr. 16-27, Alytaus pataisos namų direktoriaus 2016 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 2-22 „Dėl nuteistųjų paskirstymo“, priimtu vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 1 dalimi, pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 65 punktu bei remiantis nuteistųjų skirstymo komisijos 2016 m. sausio 14 d. posėdžio protokolu Nr. 9, 1.1 punktu pareiškėją pervedė iš 6 būrio 60 brigados į 3 būrio 30 nedirbančiųjų brigadą (b. l. 32–40). Valstybės įmonės „Mūsų amatai“ Alytaus filialo direktoriaus 2016 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 7/05-1-11 „Dėl nuteistųjų atleidimo iš darbo“ pareiškėjas nuo 2016 m. sausio 14 d. atleistas iš Mechaninio apdirbimo cecho Metalo apdirbimo baro (b. l. 28).

Pareiškėjas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą kildina iš atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėją atleidžiant iš darbo Valstybės įmonėje. Dėl neteisėto atleidimo pareiškėjas patyrė laikiną psichologinį stresą, dvasišką skausmą, diskriminaciją, jautėsi pažemintas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.). Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų Institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina Institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Aptariamo straipsnio taikymo prasme „neteisėto akto“ sąvoka pateikta straipsnio 3 dalyje, pagal kurią terminas „aktas“ reiškia ir veiksmą, kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad atsakovės atstovė arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą (toliau – ir BVK) darbas yra nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, viena iš jų pataisos priemonių (BVK 111 str.). Šios pataisos priemonės pagrindinis tikslas – paruoši asmenį integracijai į visuomenę. Aptariamo Kodekso 125 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigų ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų gamybinė ūkinė veikla privalo tarnauti tik pagrindiniam tikslui – išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Taigi pareigos dirbti nustatymu turi būti siekiama teisėtų įstatymu apibrėžtų tikslų.

Pagal BVK 125 straipsnio 1 dalį kiekvienam laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam yra nustatyta pareiga dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Įstatymų leidėjas šioje teisės normoje nuteistajam nustatė imperatyvią pareigą dirbti (galimybė reikalauti tam tikro aktyvaus elgesio iš kito asmens), o pataisos įstaigos administracijai numatė teisę siūlyti darbą (galimybę turinčiam teisę asmeniui pasirinkti tam tikrą elgesio variantą). BVK 125 straipsnio 3 dalis numato, kad nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas.

Pareiškėjo atleidimo iš darbo dieną, t. y. 2016 m. sausio 14 d., Valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ nuteistųjų atrankos priimant į darbą ir atleidimo iš darbo, darbo tvarkos ir darbo apmokėjimo teisinius santykius reglamentavo Alytaus pataisos namų direktoriaus ir Valstybės įmonės „Mūsų amatai“ Alytaus filialo direktoriaus 2014 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 1-156 patvirtintas „Nuteistųjų atrankos priimant į darbą ir atleidimo iš darbo tvarkos aprašas“ (toliau – Aprašas) bei Valstybės įmonės prie Alytaus pataisos namų direktoriaus 2012 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 3-19 patvirtintos „Valstybės įmonės prie Alytaus pataisos namų nuteistųjų darbo tvarkos ir darbo apmokėjimo taisyklės“ (toliau – Taisyklės) (b. l. 78-79, 80-90) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 228 patvirtintas „Suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas“ (toliau – Nutarimas).

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėją pagal Alytaus pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2016 m. sausio 13 d. tyrimo išvadą, Alytaus pataisos namų direktoriaus 2016 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 2-22 „Dėl nuteistųjų paskirstymo“, priimtu vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 1 dalimi, pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 65 punktu bei remiantis nuteistųjų skirstymo komisijos 2016 m. sausio 14 d. posėdžio protokolu Nr. 9, 1.1 punktu pervedė iš 6 būrio 60 brigados į 3 būrio 30 nedirbančiųjų brigadą (b. l. 32-33, 34-38, 39-40).

Aprašo IV skyriaus, numatančio atleidimo iš darbo pagrindus, 15.8 punktas numato, kad nuteistasis sistemingai pažeidinėjantis darbo tvarkos taisykles, piktybiškai nesilaikantis pataisos namuose nustatyto režimo reikalavimų ir esant tarnybinio tyrimo išvadai gali būti atleidžiamas iš darbo.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Valstybės įmonės „Mūsų amatai“ Alytaus filialo mechaninio apdirbimo cecho viršininkas A. Š. 2015 m. gruodžio 18 d. tarnybiniame pranešime (reg. Nr. 8/05-1-55) nurodė, kad nuo 2015 m. gruodžio 7 d. kompresorinėje pradėjus dirbti laisvai samdomam darbininkui, nuteistasis V. B. pasidarė įžūlesnis, nuolat pratrūksta pykčiu ir nevykdo nurodymų. Pareiškėjo buvo paprašyta naujam darbininkui paaiškinti, ką kuris prietaisas reiškia ir ant prietaisų sukabinti lenteles su užrašu, tačiau jis atsisakė tai daryti bei reiškė savo nepasitenkinimus (b. l. 32).

2015 m. gruodžio 30 d. apklaustas nuteistasis V. B. neprisipažino, kad elgėsi įžūliai ir nevykdė cecho viršininko nurodymų bei kad pastarajam grasino (b. l. 32).

2015 m. sausio 13 d. Valstybės įmonės „Mūsų amatai“ Alytaus filialo mechaninio apdirbimo cecho meistras A. Ž. savo pateiktame pranešime (reg. Nr. 260-121) patvirtino, kad nuteistasis V. B. dirbdamas kompresoristu nevykdė cecho viršininko A. Š. nurodymų (pervesti kopresorinės darbą iš vasarinio į žieminį režimą), susijusių su darbu (b. l. 32)

2016 m. sausio 7 d. gautoje Psichologinės tarnybos pažymoje Nr. 14.3-10 nurodyta, kad nuteistasis V. B. pakalbio metu bendravo formaliai, gynybiškas. Konfliktų stengiasi išvengti, tačiau ne visada pavyksta. Prisipažįsta turintis problemų (probleminis alkoholio vartojimas), tačiau jų nesprendžia, minimalizuoja jų poveikį (b. l. 33).

Pareiškėjas bausmės atlikimo metu charakterizuojamas neigiamai, drausmine tvarka baustas 12 kartų, turi 4 galiojančias nuobaudas, iš kurių dvi traktuojamos kaip šiurkštūs pažeidimai, nes vartojo alkoholį (b. l. 33, 30).

Įvertinus surinktą nuteistąjį V. B. charakterizuojančią bei kitą dokumentinę medžiagą, siekiant užtikrinti stabilią kriminogeninę padėtį Alytaus pataisos namų 7 lokaliniame sektoriuje, pasiūlyta Nuteistųjų skirstymo komisijai siūlyti nuteistajam V. B. kitą laisvą pareigybę (ne 7 lokaliniame sektoriuje) ir perkelti jį iš 7 lokalinio sektoriaus į kitą (b. l. 33).

Kaip matyti iš Alytaus pataisos namų 2016 m. sausio 14 d. Nuteistųjų paskirstymo komisijos posėdžio protokolo Nr. 9 turinio (1 klausimas dėl nuteistųjų perkėlimo iš vieno būrio /brigados į kitą būrį/brigadą ir paskyrimo į miegamąsias vietas), komisija paskelbė nutarimą, kuris ir buvo Alytaus pataisos namų direktoriaus 2016 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. 2-22 „Dėl nuteistųjų paskirstymo“ pagrindu perkelti pareiškėją iš 6 būrio 60 brigados į 3 būrį 30 brigadą (b. l. 34–38, 39–40). Tokiu būdu pripažintina, kad Valstybės įmonė „Mūsų amatai“ veikė teisėtai kaip ir turėjo veikti pagal jau minėtus teisės aktus, ir pareiškėjo darbo teisių nepažeidė. Todėl konstatuotina, jog Alytaus pataisos namų pareigūnai neteisėtų veiksmų neatliko.

Pareiškėjas taip pat prašo neturtinės žalos, kurią kildina iš neteisėtų Valstybės įmonės „Mūsų amatai“ veiksmų, dirbant Įmonėje kenksmingomis sąlygomis nuo 2009 m. rugsėjo 11 d. iki 2015 m. gruodžio 15 d., atlyginimo.

VĮ „Mūsų amatai“ prašo teismo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį (b. l. 20–21). CK 1.126 straipsnyje numatyta, jog ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pagal ABTĮ 46 straipsnio 1 dalį administracinio ginčo šalys yra pareiškėjas ir atsakovas. Šioje administracinėje byloje VĮ „Mūsų amatai“ yra tretysis suinteresuotas asmuo, t.y. administracinės bylos proceso šalis (ABTĮ 46 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, VĮ „Mūsų amatai“ prašymas atmestinas.

2010 m. lapkričio 4 d. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos profesinės rizikos vertinimo skyrius pažeidimų dėl triukšmo keliamos rizikos bei šiluminės aplinkos santykinės oro drėgmės koncentracijos pažeidimų nenustatė. Nurodyta, jog kompresorinių įrenginių mašinisto darbo vietoje išmatuotas ekvivalentinio garso slėgio lygis neviršijo Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo keliamos rizikos nuostatų reikalavimų, išmatuotas visą kūną veikiančios vibracijos pagreitis taip pat neviršijo normų (b. l. 41–45). Pateikti duomenys patvirtina, jog kompresorinėje esančių slėginių indų techninė būklė yra tikrinama (b. l. 62, 63).

Pareiškėjas teigia, jog kompresorinėje nebuvo tualeto, tačiau kaip nurodo VĮ „Mūsų amatai“ tualetas buvo įrengtas Mechaninio apdirbimo ceche, kuris buvo mažiau nei už 75 metrų, todėl pareiškėjo argumentai atmestini.

Byloje nepateikta kitų įrodymų, t. y. Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo reikalavimų, protokolų, aktų, nutarimų ir kitų aktų dėl ginčo laikotarpiu tikrintų darbo sąlygų Valstybės įmonėje „Mūsų amatai“, kurie surašomi vadovaujantis 2003 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 11 straipsnio 4 dalies pagrindu. Todėl teismas, vertindamas į bylą pateiktus dokumentus, negali vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjas dėl netinkamų darbo sąlygų galėjo patirti papildomus nepatogumus. Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 straipsnio 15 punktu, Valstybinė darbo inspekcija pagal jai priskirtą kompetenciją tiria pareiškimus bei skundus Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijos klausimais, užtikrina pareiškėjų konfidencialumą. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų darbo sąlygų (triukšmo, lašančio vandens, tualeto neįrengimo) buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamų darbo sąlygų laikytini nepagrįstais.

Minėta, kad neteisėtu aktu CK 6.271 straipsnio 3 dalies prasme laikomas ir neteisėtas veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ar interesams, ir dėl tokio veikimo arba neveikimo atsiranda asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės), o reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės akto normas. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) privalo būti tenkinamas tik tuo atveju, jei nagrinėjant ginčą dėl žalos atlyginimo yra nustatoma visuma viešosios atsakomybės sąlygų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-345/2013).

Įvertinus teisinį reglamentavimą, aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo V. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.