Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2011-05-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-331-468/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-05-19
Bylos Nr.
1-331-468/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Kazlauskienė
Civilinis ieškovas
J. S.
Kaltinamasis
S. S.
Advokatai
Jūratė Kleinauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-331-468/2011Teisminio proceso Nr. 1-13-1-01584-2010-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.1.
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Daiva Kazlauskienė,sekretoriaujant Vidai Šuminienei,dalyvaujant prokurorei Olgai Šleiterienei,gynėjai advokatei Elenai Žilėnienei,nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui J. S.,nukentėjusiojo atstovei advokatei Jūratei Kleinauskienei,vertėjui Giedriui Račkauskui,ekspertui V. Kolomiec,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lenkas, LR pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, pensininkas, neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 135 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent:

jis 2010-06-02 apie 17 val. kieme prie daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu sužalojo J. S., suduodamas jam vieną smūgį peiliu į krūtinę, tuo padarė jam kiauryminę durtinę - pjautinę žaizdą krūtinės kairėje pusėje priekiniame paviršiuje su kairio plaučio bei širdies pažeidimais, vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl krūtinės kiauryminės žaizdos su vidaus organų pažeidimais, dėl ko J. S. prarado iki 30 procentų bendro darbingumo, ir taip jį sunkiai suluošino, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str. 1 d.

Kaltinamasis S. S. kaltu neprisipažino ir parodė, jog jis ėjo parduotuvėn, pakeliui žiūri stovi S., jo žmona ir santechnikai. Jis priėjęs pasakė, kad kanalizaciją turbūt užkimšo gyventojai narkomanai. Kai jis tik pasakė žodį - narkomanai, J. S. pasiuto, prie mašinos griebė už pompos ir ėmė vytis iš paskos ir vieną kartą sudavė į šoną, į kairę pusę. Tada S. S. tą vamzdį paėmė ir per tvorą numetė. J. S. vėl puolė link S. S. su kumščiais, o S. S. grybauti ruošėsi ir turėjo sudedamą peiliuką, ir kada J. S. prie jo puolė su kumščiais, S. S. jam sudavė su peiliuku. J. S. jį išprovokavo. Peiliukas sudedamas, geležtė per plaštaką. Tada S. S. aplink namą parėjo namo. Peiliuką nešioja sulenktą ir jį atsilenkė, kai pamatė J. S. bėgant link jo su kumščiais. Įvykio metu buvo blaivus. Priėjęs jis niekam negrasino, nepriekaištavo, tik pasakė, kad turbūt jūsų tie gyventojai netikę, jokių keiksmažodžių nevartojo.

Iš 2010-10-18 parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t 1, b.l. 98-105) matyti, kad S. S. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė prie namo, adresu (duomenys neskelbtini) esantį šulinį, prie kurio 2010-06-02 apie 16 val. vyko santechniniai darbai. Jis parodė takelį, kuriuo ėjo ir pamatė, kad vyksta darbai. Jis parodė vietą maždaug 7 metrai nuo šulinio, kur stovėjo nusisukę du darbininkai, taip pat parodė vietą greta šulinio, kur stovėjo R. S. ir J. S.. Taip pat parodė vietą, kur šeši metrai nuo šulinio stovėjo avarinės tarnybos automobilis, iš kurio J. S. paėmė vamzdį ir sudavė juo į kairį šoną S. S.. S. S. paaiškino, kad po smūgio jis išsitraukė peilį ir juo dūrė vieną kartą J. S. į krūtinę. Po to jis pakėlė metalinį vamzdį, kurį išmetė J. S., ir nuėjęs jį išmetė per tvorą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė dėl padaryto nusikaltimo įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei rašytine bylos medžiaga.

Nukentėjusysis J. S. teismo posėdžio metu parodė, kad 2010 06 02 buvo iškviesta avarinė-techninė pagalba, nes užsikišo kanalizacija rūsyje. Atvažiavo 2 darbuotojai, tačiau rūsyje negalėjo nieko padaryti, todėl jie nuėjo prie namo galo, kur yra šulinys. Jie atidarė šulinį ir pradėjo valyti. Jis su žmona stovėjo, kai tuo metu atbėgo įsiutęs, girtas S. S. ir pradėjo rėkti. Jam buvo pasakyta eiti šalin ir netrukdyti, nekalbėti nesąmonių. Jis atsitraukė 3-4 metrus, stovėjo, pradėjo iš po rankovių, iš striukės kažką ištraukinėti. J. S. nesuprato, ką S. S. daro, tačiau po kokios minutės atsisukęs pamatė, jog jis rankoje laiko ištraukęs peilį, kurio, kaip J. S. sakė operavęs gydytojas geležtė buvo nemažiau 15 centimetrų. S. S. kalbėjo – užmušiu, papjausiu ir ketino eiti į J. S. pusę. J. S., greta stovinčioje avarinėje mašinoje pamatė vamzdį apie metro ilgio, kurį paėmęs norėjo per S. S. ranką išmušti peilį, tačiau S. S. pasisuko, todėl J. S. pataikė jam per juosmenį į šoną, o S. S. iš karto su peiliu dūrė, ištraukė peilį, pasiėmė tą vamzdelį ir šalčiausiai sau nuėjo prie tvoros, išmetė vamzdį ir aplink namą nuėjo. Iki šio įvykio nedarbingumo, invalidumo neturėjo, buvo darbingas, jam 48 metai, šiuo metu dėl sužalojimo nustatytas 40 proc. darbingumas. Prašo patenkinti civilinį ieškinį ir priteisti 136,76 Lt turtinei ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Iš 2010-09-22 parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t 1, b.l.54-61) matyti, kad nukentėjusysis J. S. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė kieme, adresu (duomenys neskelbtini) esantį kanalizacijos šulinį, prie kurio 2010-06-02 vyko avarinės tarnybos darbai. Vienas darbuotojas buvo įlipęs į šulinį, o kitas stovėjo šalia. J. S. parodė vietą 1 metro atstumu nuo šulinio, kur stovėjo R. S. bei vietą 1-2 metrų atstumu, kur stovėjo jis pats. Jis paaiškino, kad tuo metu jam iš nugaros atėjo S. S., kuris stovėjo ir kelias minutes keikėsi, agresyviai kalbėjo. Jis pasakė, kad S. S. eitų iš ten ir netrukdytų dirbti. J. S. taip pat parodė vietą, kur stovėjo avarinės tarnybos automobilis, už kurio atsistojo S. S.. Netrukus J. S. pastebėjo, kad S. S. rankoje turi peilį ir grasina papjauti, eidamas jo link. Tada J. S. pro praviras automobilio dureles paėmė pompą ir sudavė vieną kartą į dešinį šoną S. S., kuris jau buvo užsimojęs peiliu. Po to J. S. paaiškino, kad jis iš karto gavo smūgį peiliu į krūtinės kairę pusę. Jis išmetė pompą ant žolės, o S. S. ištraukęs peilį, pakėlė pompą ir nuėjo takeliu šalia gretimo namo. Maždaug už 15 metrų išmetė pompą ir nuėjo toliau.

Iš 2010-06-21 specialisto išvados Nr.1996/10(01) (t 1, b.l.42-43) matyti, kad J. S. padaryta kiauryminė durtinė - pjautinė žaizda krūtinės kairėje pusėje priekiniame paviršiuje su kairio plaučio bei širdies pažeidimais vienu trauminiu poveikiu, galimai 2010-06-02. Sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl krūtinės kiauryminės žaizdos su vidaus organų pažeidimais. Sužalojimas nebūdingas savęs žalojimui ir griuvimui.

Iš 2011-01-17 papildomos specialisto išvados Nr.G224/11(01) (t 1, b.l.45-46) matyti, kad J. S. bendro nedarbingumo netekimo procentai nesiekia 30 procentų.

Iš teismui pateikto 2011 03 30 išduoto neįgaliojo pažymėjimo, 2011 04 14 išduotos darbingumo lygio pažymos, išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (b.l.68-71 2 t.) matyti, jog J. S. nustatytas 40 proc. darbingumas.

Ekspertas V. K. teismui paaiškino, jog nukentėjusiajam buvo padaryta durtinė-pjautinė žaizda krūtinės ląstoje. Kokio gylio žaizda tiksliai negali nurodyti. Apžiūros metu konstatavo ant odos 4 cm ilgio žaizdą, bet ne gylį. Durtinė-pjautinė žaizda krūtinės ląstoje yra pakankamai rimtas dalykas. Buvo kliudyta širdis ir plautis. Iki širdies dar buvo plautis. Gylis šiuo atveju, mano, turėtų būti virš 10 cm., kad pasiekti iki širdies. Peilio ar kokio duriančio-pjaunančio daikto geležtė turėjo būti virš 10 cm. Sužalojimas nebūdingas savižalojimuisi ir jis buvo kvalifikuotas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Tai buvo sunkus kūno sužalojimas ir pakankamai pavojingas gyvybei. Ekspertas nurodė, jog pagal dokumentus tiek kaltinamajam, tiek nukentėjusiajam padaryti sunkūs sužalojimai, pavojingi gyvybei.

Liudytoja R. S. teismui paaiškino, jog ji yra nukentėjusiojo žmona, o kaltinamasis - kaimynas. Birželio 2 dieną name užsikimšo kanalizacija. Atvažiavo avarinės darbuotojai, pradėjo valyti. Atėjusi kaimynė S., pradėjo reikšti įvairias pretenzijas, tačiau R. S. į konfliktus nesileido, nes jau įprastas toks dalykas, todėl S. nusisuko ir nuėjo. Avarinei neišėjo išvalyti iš rūsio, todėl nuėjo prie šulinio gale namo. Ji stovėjo kartu, kadangi yra namo pirmininkė, ir jos vyras buvo kartu. Priėjęs kaltinamasis S. S. pradėjo įžeidinėti visokiais necenzūriniais žodžiais, jog nieko nežiūri, yra banditai, narkomanai, kad jus visus reikia išpjauti, papjauti, kad jūsų nebūtų. R. S. stovėjo, visai nekreipė dėmesio. Tada jis pradėjo eiti arčiau link jų. Matė, kaip jos vyras paėmė avarinės darbuotojų pompą. Kai J. S. ir S. S. stovėjo vienas prieš kitą, veidais vienas į kitą, tarp jų atstumas buvo maždaug metras. Matė, kaip S. paėmė pompą iš vyro rankų ir sviedė, numetė už tvoros. Pompa nebuvo ant žemės, jis paėmė pompą iš vyro rankų. Dūrio ar trenkimo strypu nematė. S. rankose ji pati taip pat peilio nematė, nežino kaip viskas įvyko, tik paskui vyras sako: kviesk greitąją, mane padūrė.

Liudytojos J. C. ir E.S. M. (nukentėjusysis pastarosios žentas) teismui paaiškino, jog įvykio dieną buvo atvažiavusi avarinė tarnyba, kanalizacijos avarijai likviduoti, matė kaip iš laiptinės išėjo S. S. ir nuėjo link dirbančių asmenų, po kurio laiko (3-5) min., atbėgo R. S. ir paprašė iškvieti greitąją, nes S. S. peiliu papjovė J. S.. Iš pradžių atvažiavo policija, po to greitoji. Pačio įvykio nematė, nes jos sėdėjo ant suolelių prie įėjimo į laiptinę, o avariją likviduojantys žmonės dirbo už namo kampo. Kaip, kas, kokiu būdu sužalojo J. S., nematė. Tą dieną kaltinamasis S. S. ir jo žmona buvo agresyviai nusiteikę ir matė, kad kažkur 5 minutės iki to, kai atbėgo nukentėjusiojo žmona ir prašė sutikti greitąją, S. buvo nuėjęs į tą pusę, kur jie buvo.

Liudytojų S. B. ir V. Z. paaiškinimais nustatyta, jog jie atvažiavo pagal paraišką į Gerosios Vilties gatvę, kur buvo užsikimšusi kanalizacija. Jų jau laukė J. S. ir namo pirmininkė. Namo rūsyje pašalinti gedimo nepavyko, todėl nuvažiavo namo gale prie šulinio, ten paėmė instrumentus, atidarė šulinį, pajungė elektrinę frezą ir valė. Nuo kanalizacijos jų automobilis stovėjo kažkur 5-6 metrų atstumu. Automobilio bagažinė buvo atidaryta, ten gulėjo įrankiai, pompa, viskas, kas reikalinga darbui. J. S. su pirmininke stovėjo atokiau nuo šulinio. Tuo metu priėjo S. S. ir J. S. su juo kažką kalbėjo, tačiau dėl didelio frezos keliamo triukšmo, apie ką jie kalbėjo - negirdėjo.

Liudytojas S. B. išgirdo tik, kai J. S. žmonai sušuko kviesti greitąją pagalbą. Pamatė, kad J. S. bėga kraujas ir jis laikosi už žaizdos širdies plote. Tuo metu buvęs prie J. S. S. S. kažkur nuėjo. Nei smūgio peiliu J. S., nei smūgio metaline pompa S. S., nematė. Matė , kad tuo metu S. S. buvo jau toliau, prie tvoros ir jis laikė jų metalinę pompą. Vėliau su V. Z. pompos ieškojo, bet nerado, gal per tvorą permetė.

Liudytojas V. Z. matė, kaip stovint vienas prieš kitą, J. S. sudavė S. S. smūgį pompa į šoną. Šio smūgio sudavimo metu S. S. stovėjo į liudytoją veidu, o J. S. - nugara. S. S. smūgio peiliu nematė. Po to matė, kaip S. S. su metaline pompa rankoje eina nuo J. S.. Po pusės minutės prie liudytojo priėjo J. S. ir paprašė kviesti greitąją medicinos pagalbą. Girdėjo kaip R. S. pasakė vyrui: „ Aš sakiau tau, kad nelįstum prie jo". Su S. B. vėliau ieškojo pompos, bet nerado.

Liudytoja J.N. U. teismui paaiškino, kad įvykio, kurio metu buvo sužalotas J. S., metu ji buvo namuose, bet pačio įvykio nematė. Ji gyvena vienoje laiptinėje su kaltinamuoju, o nukentėjusysis gyvena sekančioje laiptinėje. Su kaimynais nėra susipykusi. S. S. ir jo žmoną gali apibūdinti kaip agresyvius, triukšmingus, kurie nuolat kabinėjasi prie kaimynų, juos pravardžiuoja, o J. S. yra ramus, išlaikytas žmogus.

Liudytoja A. S., kaltinamojo žmona, teismui parodė, jog birželio 2 dieną, grįžusi su dukra prie savo namo apie 15 val. ir būdama prie suoliuko matė, jog prie šeštos laiptinės stovėjo avarinė tarnyba ir ten buvo J. S. ir R. S.. Paklausus R. S., pastaroji paaiškino, jog trūko ar užsikimšo kanalizacijos vamzdis. Jai parėjus namo, jos vyras S. S. nusprendė nueiti į parduotuvę kefyro ir pasivaikščioti. Po kiek laiko pamatė einančius du policininkus į šeštą laiptinę. Išėjusi į lauką ji sutiko R. S., bėgančią į savo laiptinę. Paklausus kas atsitiko, pastaroji pasakė, jog „ Va tavo vyras prisidirbo. Sužalojo J. S.“. Kas ir kaip sužalojo J. S., A. S. nematė.

Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK OVP BG specialisto R. J. 2010-06-02 tarnybinio pranešimo (t 1, b.l. 8) matyti, kad 2010-06-02 apie 19 val. buvo gautas Santariškių klinikų Centro filialo slaugytojos Adomovič telefoninis pranešimas apie tai, kad 2010-06-02 apie 17 val. 10 min. iš (duomenys neskelbtini) dėl durtinės krūtinės žaizdos greitoji medicinos pagalba pristatė J. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris paaiškino, kad jį peiliu apie 16 val. 25 min. sužalojo kaimynas.

Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK OVP BG specialisto D. B. 2010-06-04 tarnybinio pranešimo (t 1, b.l. 9) matyti, kad 2010-06-04 apie 19 val. 20 min. buvo gautas Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės pranešimas, kad 2010-06-04 apie 18 val. 28 min. į ligoninę dėl kairės pusės 9-ojo ir 10-ojo šonkaulio lūžimo kreipėsi S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) kuris paaiškino, kad 2010-06-02 16 val. adresu (duomenys neskelbtini) sumušė nepažįstami vaikinai.

Iš greitosios medicinos pagalbos iškvietimo kortelės (t 1, b.l. 80) matyti, kad greitosios medicinos pagalbos brigada 2010-06-02 16 val. 55 min. atvykusi adresu (duomenys neskelbtini), prie laiptinės, ant suoliuko surado su durtine žaizda krūtinėje J. S.. Giminaitės teigimu J. S. su peiliuku dūrė kaimynas. Nustatyta pirminė diagnozė - kairės krūtinės ląstos pusės durta žaizda.

Iš patrulio J. P. 2010-06-02 tarnybinio pranešimo (t 1, b.l. 11) matyti, kad 2010-06-02 apie 17 val. pagal gautą iškvietimą policijos pareigūnai nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur rado sužeistą vyrą J. S., kurį greitoji pagalba išvežė į ligoninę. Paaiškino, kad jį užpuolė kaimynas, gyvenantis (duomenys neskelbtini).

Iš 2010-06-02 įvykio vietos apžiūros protokolo (t 1, b.l. 13-14) matyti, kad buvo apžiūrėtas kiemas, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyta, kad ant pirmos laiptinės aikštelės, taip pat po suoliuku matosi raudonos kraujo dėmės. Paimta dėmių nuoplova, kuri perduota saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK (t 1, b.l. 15).

Iš 2010-09-22 specialisto išvados Nr. G 3586/10 (01) (t 1, b.l. 120-121) matyti, kad S. S. nustatytas kairiųjų IX-X šonkaulių lūžiai su aplinkine kraujosruva, siekianti pilvo sienos kairę pusę, pilvo sumušimas su blužnies plyšimu, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2010-06-02), paveikus kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu. Sužalojimai visumoje vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl pilvo sumušimo su blužnies plyšimu; atskirai šonkaulių lūžiai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Blužnies plyšimo pasekoje ji buvo pašalinta, dėl ko S. S. prarado 30% bendro darbingumo. Sužalojimus galima paaiškinti vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai galėjo atsirasti nuo smūgio metaliniu vamzdžiu (pompa).

Bylos duomenimis nustatyta, kad abiems J. S. ir S. S. buvo padaryti sunkūs sveikatos sutrikdymai: J. S. duriančiu-pjaunančiu įrankiu, vienu trauminiu poveikiu padaryta pjautinė žaizda krūtinės kairėje pusėje, priekiniame paviršiuje su kairiojo plaučio bei širdies pažeidimais, o S. S. vienu smūgiu metaliniu vamzdžiu-pompa buvo padaryti devinto dešimto šonkaulių lūžiai, pilvo sumušimas su blužnies plyšimu. Šonkaulių lūžiai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, pilvo sumušimas su blužnies plyšimu – sunkiu sveikatos sutrikdymu.

S. S. kaltę įrodo nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, baudžiamosios bylos dokumentai, greitosios pagalbos kvietimo kortelė, įvykio vietos apžiūros metu nustatytos aplinkybės. Kaltinamojo teiginius dėl to, kad jis veikė būtinosios ginties ribose neatitinka faktinėms bylos aplinkybėms, nustatytai konflikto eigai, neatitinka tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo atliktų veiksmų sekos.

BK 28 str. numato, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme uždraustą veiką, formaliai atitinkančią nusikaltimo požymius, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gręsiančio pavojingo kėsinimosi. Atsižvelgus į ištirtą ikiteisminio tyrimo ir teisminio tyrimo metu medžiagą ir duomenis, teismas konstatuoja, kad būtinosios ginties situacijos nebuvo, nes kaltinamasis artinosi prie nukentėjusiojo su peiliu, o nukentėjęs - su metaline pompa rankose. Todėl konstatuojama, kad įvyko abipusės grumtynės, kurių metu ir nukentėjusiajam, ir kaltinamajam buvo padaryti sužalojimai, būtent sunkūs sveikatos sutrikdymai, kurie įvyko beveik tuo pačiu momentu.

Žodinį konfliktą išprovokavo agresyviai nusiteikęs S. S., kuris priėjo prie kanalizacijos šulinio ir parodė nepasitenkinimą vykstančiais kanalizacijos tvarkymo darbais bei tuo pačiu įžeisdamas nukentėjusiojo žmoną R. S.. Be to laikytina, jog byloje nustatyta, kad S. S. prieš J. S. jam suduodant smūgį jau buvo išsitraukęs ir atlenkęs peilį, žodžiais grasino papjauti nukentėjusįjį, o tuo peiliu sudavė nukentėjusiajam tuo pačiu metu, kai nukentėjusysis sudavė kaltinamajam siekdamas išmušti peilį iš pastarojo rankų.

Peilio ištraukimas iš kišenės ir jo atlenkimo procesas, senyvo amžiaus žmogui, yra pakankamai ilgas veiksmas, o viskas vyko labai greitai ir staigiai. Liudytojai, buvę vietoje ir stebėję įvykį, užfiksavo tik smūgį metaline pompa, nei vienas iš jų teigia nematęs, kuriuo momentu S. S. sudavė smūgį peiliu nukentėjusiajam.

Liudytojai galėjo nepastebėti smūgio peiliu, kadangi viskas vyko labai greitai, o peilis pagal savo dydį ir matmenis yra mažesnis įrankis, nei apie metro dydžio pompa, juo labiau, jog nė vienas jų negalėjo tikėtis tokios įvykio eigos ir buvo užsiėmę savo darbais (santechnikai- avarijos pasekmių šalinimu, o R. S. – darbų priežiūra).

Atsižvelgiant į teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų apibūdinimus, jog S. S. yra agresyvaus, o J. S. – ramaus būdo, bei į objektyviai būtiną laiką sulenktam peiliui atlenkti, teismas, kaltinamojo išsakytą versiją, jog jis peilį atsilenkė po to kai gavo smūgį ir kai J. S. artinosi prie jo su kumščiais, laiko gynybos būdu ir paneigta byloje nustatytomis aplinkybėmis. Iš liudytojų santechnikų, R. S., J. S. net ir paties S. S. parodymų nustatyta, jog J. S. tuoj po sudavimo pompa, ją išmetė ir susigriebė už širdies, jam iš rankų iškrito pompa, ir kaip parodė pats S. S., jis ją pakėlęs išmetė pro tvorą. Nedelsiant buvo pastebėta, kad J. S. yra sužalotas peiliu, todėl antrą kartą artintis prie S. S. negalėjo. Be to apie sužalojimą iš karto J. S. pasakė, prisiartinęs prie netoliese buvusių liudytojų S. B. ir V. Z., žmonai R. S., iš jo krūtinės bėgo kraujas. Atvykę į įvykio vietą greitosios medicinos pagalbos medikai, konstatavo durtinę-pjautinę žaizdą J. S. širdies plote. Todėl konstatuojama, kad nukentėjusiojo J. S. parodymai ir parodymų patikrinimo vietoje metu nustatyti faktai papildo ir neprieštarauja kitoje baudžiamojoje byloje surinktai medžiagai, o S. S. parodymai yra prieštaringi, todėl vertinami kritiškai, kaip būdas sušvelninti savo padėtį.

Tokiu būdu, atsižvelgiant į kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus bei aukščiau aptartus rašytinius įrodymus, laikytina byloje įrodyta, kad S. S. 2010-06-02 apie 17 val. kieme prie daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu sužalojo J. S., suduodamas jam vieną smūgį peiliu į krūtinę, tuo padarė jam kiauryminę durtinę - pjautinę žaizdą krūtinės kairėje pusėje priekiniame paviršiuje su kairio plaučio bei širdies pažeidimais, vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl krūtinės kiauryminės žaizdos su vidaus organų pažeidimais, dėl ko J. S. prarado iki 30 procentų bendro darbingumo, ir taip jį sunkiai suluošino, todėl kaltinamojo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 135 str. 1 d. Būtinosios ginties ir jos ribų peržengimo byloje nenustatyta.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis savo kaltę pripažino, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

S. S. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas (t 1, b.1. 107, 108), psichiatrijos ligoninėse negydytas (t 1, b.1. 112-114).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie sunkių nusikaltimų (LR BK 11 str.). Už šį nusikaltimą yra numatyta tik reali laivės atėmimo bausmė be alternatyvių bausmių. Tačiau teismas, įvertinęs S. S. asmenybę, tai, kad jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra pensininkas, 74 metų amžiaus, turi šeimą, išlaikytinę neįgalią dukrą, daro išvadą, kad jo atžvilgiu realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už įvykdytą sunkią nusikalstamą veiką prieštarautų teisingumo principams. Teismas daro išvadą, kad S. S. atžvilgiu taikytina LR BK 54 str. 2 d. 3) p. Teismo nuomone, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant pastarajam straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės Neskirdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės, teismas suteikia galimybę S. S. įrodyti, kad jo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, nulemta tuo metu susiklosčiusių aplinkybių ir, kad jis ateityje nedarys naujų nusikaltimų, nenusikals. Esant paminėtoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti S. S. už įvykdytą nusikaltimą paskiriant švelnesnę bausmę, nei numatyta sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką ir paskiriant laisvės apribojimą, jo dydį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatant mažesnį nei BK 48 str. numatytos bausmės vidurkis. Bauda, kaip bausmė neskirtina, nes kaltinamajam kyla pareiga atlyginti padarytą žalą.

Vadovaujantis LR BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2010-06-02 iki 2010-06-04 (dvi paros).

S. S. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Civiliniai ieškiniai

Civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa pareiškė 9253,20 Lt ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (t 1, b.l. 20-26). Civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi nukentėjusiajam padaryti sužalojimai buvo gydomi gydymo įstaigose ir Valstybinė ligonių kasa sumokėjo gydymo įstaigoms už suteiktas medicinos paslaugas.

Nukentėjusysis J. S. byloje pareiškė 136,76 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir 50 000 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti (t 1, b.l. 35-39).

Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas visiškai, nes įrodytas byloje pateiktais čekiais ir kvitais.

Taip pat nukentėjusysis prašo priteisti 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nes po įvykio jis prarado 60 proc. darbingumo, tapo neįgalus.

LR Civilinio kodekso (toliau-CK) 6.250 str. 1 dalyje nurodyta, jog neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertina teismas, atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, atsakovo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 dalis).

Neabejotina, jog dėl nusikaltimo nukentėjusysis J. S. patyrė fizinį skausmą, dvasines kančias. Jis įvykio metu buvo sužalotas. Nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad S. S. padarė nusikaltimą, kurio metu buvo sunkiai sužalotas nukentėjusysis, kuris padarytų sužalojimų neigiamas pasekmes jaučia iki šiol, tačiau teismo nuomone, dėl pakankamai jauno amžiaus turi pakankamai optimistines galimybes atsistatyti iki sužalojimų turėtą darbingumą bei sveikatos būklę.

Nustatant neturtinės žalos dydį, yra atsižvelgiama ne tik į padarytų sužalojimų sunkumą, bet ir į jų pasekmes. Nukentėjusysis gali pilnai savimi pasirūpinti. Taip pat atsižvelgiama į jo paties elgesį iki įvykio, ir kad savo veiksmais iš dalies išprovokavo kaltinamojo priešišką jo atžvilgiu elgesį, į teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijus, į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, jog jis yra garbaus amžiaus - darytina išvada, kad neturinė žala bus atlyginta nukentėjusiajam priteisiant 10 000 Lt.

Daiktiniai įrodymai: vokas su nuoplova, pagal 2010-12-16 Nr. 015913 (t 1, b.l. 15) saugomas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Išnagrinėjęs bylą, bei vadovaudamasis LR BPK 297-305, 307 str. str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

S. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str. 1 d., taikant LR BK 54 str. 2 d. 3) p. paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams ir trims mėnesiams įpareigojant:

nuo 23 val. iki 6 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, išskyrus jei išėjimas susijęs su darbu.

- per laisvės apribojimo laikotarpį atlyginti padarytą žalą.

Vadovaujantis LR BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2010-06-02 iki 2010-06-04 (dvi paras kas atitinka 4 laisvės apribojimo dienas)

S. S. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti.

Buasmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo J. S. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinti visiškai, o dėl neturtinės žalos patenkinti iš dalies.

Priteisti iš S. S. J. S. naudai 136,76 Lt turtinei žalai atlyginti ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Valstybinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš S. S. Valstybinės ligonių kasos naudai 9253,20 Lt, padarytai turtinei žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus: voką su nuoplova, pagal 2010-12-16 Nr. 015913 (t 1, b.l. 15) saugomą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėja Daiva Kazlauskienė