Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Liudvinavičienės ir Justo Namavičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. N. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 16 d. nutarties, kuria netenkintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus funkcijas, M. Ž. teikimas dėl nuteistajam A. N. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. A. N. Šiaulių apygardos teismo 2002 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 105 straipsnio 2 punkte, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsnio 4 dalimi, ši bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas iki gyvos galvos su 200 Lt vertės turto konfiskavimu, bausmę atliekant kalėjime. Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. birželio 23 d. nutartimi nuteistojo A. N. apeliacinis skundas atmestas, tačiau Šiaulių apygardos teismo 2002 m. gruodžio 13 d. nuosprendis pakeistas: nusikalstama veika, kvalifikuota pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 2 punktą, perkvalifikuota į 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė; Šiaulių miesto apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį kvalifikuota veika perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams; panaikinta papildoma bausmė – turto konfiskavimas; vadovaujantis BK 63 straipsnio 8 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, ją atliekant kalėjime. Bausmės atlikimo pradžia – 2001 m. rugpjūčio 14 d.

2. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiasis tyrėjas, atliekantis Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus funkcijas, M. Ž. kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydamas nuteistajam A. N. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 16 d. nutartimi minėtas teikimas netenkintas, motyvuojant tuo, kad teismo išanalizuotų aplinkybių, apibūdinančių nuteistąjį, egzistavimas šiuo metu išimtinai teigiamos įtakos nuteistojo mąstymui nedaro, neskatina jo pasitaisyti ir savo elgesį koreguoti vien tik teigiama linkme, be kita ko, prisiimant reikiamą atsakomybę už savo neteisėtus veiksmus bei jais sukeltas pasekmes, todėl keisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

3. Nuteistasis A. N. skunde, nenurodydamas papildomų argumentų, prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 16 d. nutartį ir pakeisti jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuotu laisvės atėmimu.

4. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

5. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, skundžiamos nutarties motyvais, nuteistojo skundu, daro išvadą, kad žemesnysis teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant pataisos namų - atvirosios kolonijos atstovo teikimą, ir pagrįstai konstatavo, jog skundžiamoje nutartyje aptartų aplinkybių visuma rodo, kad šiuo metu nėra pagrindo A. N. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlikęs ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Taigi, teismas, atsižvelgęs į įstatyme nustatytas sąlygas, gali (nėra įtvirtintos imperatyvios teismo pareigos) pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimą iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu.

7. Pažymėtina, kad spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu teismas turi įvertinti ne tik formaliuosius, bet ir materialiuosius baudžiamajame įstatyme numatytus kriterijus, suponuojančius išvadą, kad nuteistasis, ateityje išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys, tuo užtikrinant visuomenės saugumo interesą. Teismas atsižvelgia į tai, ar nuteistasis padarė teigiamas išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Bausmę atliekančio asmens elgesys pataisos proceso metu sudaro pagrindą spręsti apie bausmės poveikį ir kartu nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ateityje.

8. Nuteistasis A. N. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, t. y. atliko daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės (bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2001 m. rugpjūčio 14 d.). Visgi vien formaliojo kriterijaus sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą nepakanka. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės tam tikro dydžio atlikimas savaime nepatvirtina to, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. Išvados dėl bausmės pakeitimo galimumo gali būti daromos tik įvertinus ir materialiuosius BK 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės poveikį nuteistojo asmenybei bei jo elgesio pokyčiams.

9. Iš teisėjų kolegijai pateiktos medžiagos, tarp jų ir 2022 m. gruodžio 6 d. socialinio tyrimo išvados Nr. VG-2906 (asmens bylos II dalis, 3 t., b. l. 46–54), matyti, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Aptariamoje socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad vertinamojo pokalbio metu nuteistasis pasakojo, jog laisvėje buvo įgijęs tik 7 klasių išsilavinimą. Atvykęs atlikti laisvės atėmimo bausmės į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą, mokėsi Vilniaus jaunimo ir suaugusiųjų konsultaciniame bendrojo lavinimo centre, 2011 m. įgijo vidurinį išsilavinimą. Nurodo, kad mokytis jam patiko. Atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje 2020 m. mokėsi VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centre Pravieniškių skyriuje kompiuterinio projektavimo operatoriaus modulinėje mokymo programoje, tačiau profesinės kvalifikacijos neįgijo. Teigia, jog mokytis norėjo, tačiau labai trūko praktinių dalykų. Remiantis Sodros duomenimis, būdamas laisvėje nuo 1994 m. lapkričio 11 d. iki 1995 m. balandžio 15 d. dirbo kooperatyvinėje bendrovėje „J. P.“, nuo 1997 m. spalio 3 d. iki 1998 m. spalio 2 d. dirbo S. N. įmonėje „V.“. Nurodo, jog vėliau dirbo neoficialius darbus statybose. Bausmės atlikimo metu Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime 2006 m. kovo 27 d. buvo įdarbintas staliaus pareigose, dirbo apie 11 mėn. Perkeltas į Pravieniškių pataisos namus sutiko dirbti administracijos pasiūlytą darbą. Dėl darbo vietų stokos darbinę veiklą pradėjo tik 2020 m. kovo 12 d., įdarbintas VĮ „M. a.“ medienos ir baldų cecho darbininku, kur dirba iki šiol.

10. Nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse. 2022 m. lapkričio 8 d. A. N. kreipėsi su asmeniniu prašymu dėl galimybės lankyti individualias psichologines konsultacijas – konsultuojamas. Aptardamas savo santykius su kitais asmenimis, vertinamojo pokalbio metu nuteistasis teigia, kad ryšių su šeima nebepalaiko, tačiau dėl to neišgyvena, nurodo, jog laisvėje yra kitų žmonių, su kuriais palaiko ryšius. Turi draugę, su kuria santykius apibūdina kaip labai palaikančius. 2022 m. gruodžio 6 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad pataisos įstaigoje stebimas disciplinuotas nuteistojo elgesys – dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse bei siekia keisti savo elgesį teigiama linkme. Nuteistojo požiūris į įstatymus bei auklėjamąsias priemones – teigiamas. Išanalizavęs teigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, Kauno apygardos teismas padarė išvadą, kad A. N. stengiasi keisti savo elgesį teigiama kryptimi, tačiau taip pat nurodė, kad nuteistojo pažanga nėra pakankamai įtikinanti. Teisėjų kolegija, papildydama žemesniojo teismo argumentus, pasisako, kad teigiamai nuteistąjį A. N. apibūdinančioms aplinkybėms negalima suteikti išskirtinės reikšmės ir jų vertinti atskirai nuo kitų reikšmingų nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, pasiektus (arba nepasiektus) bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam apibūdinančių aplinkybių.

11. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje nurodoma, kad nusikaltusio asmens sulaikymas nuo pakartotinio nusikaltimo padarymo yra viena iš esminių laisvės atėmimo bausmės funkcijų. Todėl vien tik faktas, kad asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, Nr. 130/10 ir Nr. 3896/10).

12. Viena iš aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nustatant A. N. nusikalstamo elgesio riziką, remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys metodiką. Pirmasis įvertinimas A. N. atliktas 2016 m. sausio 5 d. Tuo metu nustatyta vidutinė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, kuri buvo įvertinta 83 balais (iš 168 galimų balų). Pakartotinių vertinimų metu fiksuota nuteistojo daroma pažanga, tačiau nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė: 2021 m. rugpjūčio 16 d. atlikto vertinimo metu A. N. nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 64 balais, 2022 m. spalio 13 d. – 57 balais. Nurodytų duomenų pagrindu galima daryti pagrįstą išvadą apie nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius ir nuoseklų šios rizikos mažėjimą. Teisėjų kolegija šiuos duomenis vertina palankiai, tačiau sprendžia, kad šiuo metu jie dar nėra pakankami išvadai, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus terminuoto laisvės atėmimo bausme. Paskutinėje socialinio tyrimo išvadoje nustatyti šie pakartotinio nusikalstamo A. N. elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai: statiniai – kriminalinė istorija; smurtinio elgesio istorija; dinaminiai – turi mažą darbo patirtį; turi nestabilią darbo patirtį; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą (buvo būdinga nusikalstamos veikos metu); smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu (buvo būdinga nusikalstamos veikos metu); ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu (buvo būdinga nusikalstamos veikos metu); būdingas impulsyvus elgesys (buvo būdinga nusikalstamos veikos metu); negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros ir (ar) apribojimų pažeidimai. Taigi, nepaisant fiksuojamos nuteistojo A. N. daromos pažangos, šiuo metu nuteistojo pakartotinio elgesio rizika vis dar priskiriama vidutinei, o išvardyti kriminogeniniai veiksniai rodo pakankamai aukštą nuteistojo A. N. pavojingumą visuomenei. Tai teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį kol kas neskyrė pakankamai pastangų siekiant sumažinti savo pakartotinio nusikalstamumo riziką, šalinant tuos kriminogeninius veiksnius, kurie išskiriami tyrimo išvadoje kaip dinaminiai (jų 2022 m. spalio 13 d. socialinio tyrimo išvadoje išskiriama daugiausiai) ir kuriuos nuteistasis realiai gali pašalinti.

13. Teisėjų kolegija, vertindama nuteistojo A. N. pakartotinio nusikalstamumo riziką bei spręsdama dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, atsižvelgia ir į nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas. A. N. iš viso teistas tris kartus: 1) 1999 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu nuteistas pagal 1961 m. BK 112 straipsnio 1 dalį (tyčinis apysunkis kūno sužalojimas, užkrėtimas liga ar kitoks susargdinimas); 2) 2001 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. birželio 23 d. nutartimi, nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį; 3) 2002 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. birželio 23 d. nutartimi, nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą. 2022 m. spalio 13 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad analizuojant teisės pažeidėjo nusikalstamo elgesio istoriją, stebima, jog nusikalstami veiksmai yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmasis ir trečiasis nuteistojo A. N. teistumai yra susiję su smurtinėmis nusikalstamomis veikomis. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė nuteistajam A. N. skirta už dviejų nepilnamečių merginų nužudymą, padaryta veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis kaltės nepripažino. 2021 m. rugpjūčio 16 d. ir 2022 m. spalio 13 d. atlikto vertinimo metu A. N. kaltės už padarytą nusikaltimą taip pat nepripažino, teigė, kad nusikaltimą įvykdė bendrininkas, kuris teisminio nagrinėjimo metu mirė.

14. Nuteistojo A. N. elgesio įkalinimo įstaigoje tendencijos matomos iš asmens byloje esančių nuteistojo charakteristikų bei išvadų. 2004 m. gruodžio 16 d. charakteristikoje (asmens bylos I–II dalys, 1 t., b. l. 203), kaip ir 2005 m. gruodžio 16 d. charakteristikoje (asmens bylos II dalis, 2 t., b. l. 23), nuteistojo elgesys atliekant bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime vertinamas neigiamai. Šiose charakteristikose nurodoma, kad nuteistasis yra linkęs pažeisti vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus. Elgesys nuolat turi būti stebimas ir kontroliuojamas. A. N. apibūdintas kaip sunkaus būdo, linkęs į emocinius „sprogimus“, stiprius pykčio, agresijos išsiveržimus; yra užsispyręs. Dažnai neigiamai reaguoja į įvykius ar reiškinius, kurie individui nepalankūs ir nepriimtini. Nuteistasis patenkinamai charakterizuotas 2006 m., 2007 m., 2010 m. charakteristikose (asmens bylos II dalis, 2 t., b. l. 30, 41, 81, 120), tačiau ir šiais atvejais su tam tikromis neigiamo charakterizavimo apraiškomis. Pavyzdžiui, Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 2006 m. gruodžio 16 d. charakteristikoje nurodoma, kad nuteistasis nesavikritiškas savo elgesiui bei pasaulėžiūrai; rimtesnių išvadų nėra padaręs. 2007 m. gruodžio 17 d. charakteristikoje nurodoma, kad A. N. nedirba, kadangi atleistas iš darbo už netinkamą elgesį. Yra linkęs išnaudoti kitus nuteistuosius savo poreikiams tenkinti. 2010 m. gruodžio 9 d. charakteristikoje nurodoma, kad nuteistasis apibūdinamas kaip sunkiai išgyvenantis emocinį stresą, labai impulsyvus. 2013 m. charakteristikose (asmens bylos II dalis, 2 t., b. l. 145–146, 168) A. N. vėl charakterizuojamas neigiamai. Pavyzdžiui, 2013 m. gruodžio 3 d. charakteristikoje teigiama, kad nuteistasis A. N. yra impulsyvaus charakterio asmuo, pokalbių metu siekiantis pabrėžti savo vertę ir orumą, sunkiai valdo emocijas ir jausmus. Su pareigūnais ir kitais asmenimis bendraudamas nepalankiose situacijose kartais būna konfliktiškas. Nuteistojo A. N. 2021 m. rugpjūčio 16 d. socialinio tyrimo išvadoje aptariant asmenybės bruožus nurodoma, jog nuteistasis yra galimai manipuliatyvus, jam trūksta brandumo bei tvirtos nuomonės. Tardymo izoliatoriuje siekdamas pakeisti kamerą yra save žalojęs (2001 m.). Kai jį vežė į Uteną, asmuo braižė save, norėdamas gauti vaistų (šios aplinkybės pakartotos ir 2022 m. gruodžio 6 d. socialinio tyrimo išvadoje). 2021 m. rugpjūčio 16 d. socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistajam būdingas agresijos prieš kitus naudojimas, praeityje konfliktus dažnai sprendė destruktyviais būdais, panaudodamas fizinę jėgą (pirmi du nusikaltimai taip pat smurtiniai). Bausmės atlikimo metu teigia, jog stengiasi valdyti savo jausmus ir emocijas. Nuteistasis įvardija savo problemas bei problemines sritis, tačiau pabrėžia, kad taip susiklostė aplinkybės. Stokoja problemų sprendimo įgūdžių, kadangi nesupranta, jog bet kokiomis esamomis aplinkybėmis yra daugiau nei viena veiksmų eiga.

15. Nuteistasis A. N. per visą bausmės atlikimo laiką 17 kartų nesilaikė įkalinimo įstaigos nustatytos tvarkos, taip pat gamino, įsigijo arba laikė uždraustus daiktus. Už tai nuteistajam skirtos įvairaus pobūdžio nuobaudos, tarp jų keturis kartus buvo taikytas uždarymas į baudos izoliatorių 10 arba 15 parų. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors didžioji dalis pažeidimų buvo padaryti ankstyvuoju A. N. bausmės atlikimo laikotarpiu, t. y. 2001–2003 m., A. N. savo elgesio nekoregavo ir 2009 m., 2011–2015 m., darydamas naujus pažeidimus. Sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, turi būti atsižvelgiama ne vien į nuteistojo elgesį paskutiniaisiais bausmės atlikimo metais (paskutinis pažeidimas fiksuotas 2015 m. vasario 2 d. – uždraustų daiktų gaminimas, įsigijimas arba laikymas). Nuteistojo elgesys turi būti įvertintas viso bausmės atlikimo laikotarpiu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad paskatinimai nuteistajam pradėti skirti tik nuo 2020 m. kovo mėn., t. y. tik praėjus beveik 19 metų nuo laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo pradžios. Iki 2022 m. rugsėjo 28 d. A. N. iš viso skirta 10 paskatinimų, 9 iš jų skirti už pavyzdingą ir gerą darbą valstybės įmonėje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad A. N. pažanga, siekiant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, turi būti nuolatinė ir ilgalaikė. Ši pažanga turi būti siejama ne tik su nuteistojo siekiu, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista į terminuotą laisvės atėmimą, bet ir su tikslu taip pakeisti savo elgesį, kad būtų laikomasi įstatymų ir pakartotinai nenusikalstama. Nuteistojo elgesio pokyčiai turi būti susiję ne tik su jam skiriamais paskatinimais, kurie, kaip minėta, pradėti skirti tik artėjant nuteistojo laisvės atėmimo iki gyvos galvos atlikimo dvidešimtmečiui, su kuriuo yra siejama bausmės pakeitimo galimybė, ir beveik išimtinai tik nuteistojo A. N. darbinėje srityje, bet ir netinkamo elgesio, įskaitant bausmės atlikimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų ir rėžimo reikalavimų nesilaikymo, nebuvimo tęstinumu.

16. Vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia ir į aplinkybę, ar nuteistasis atlygino (pašalino) reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigojo ją visiškai atlyginti ar pašalinti. 2022 m. lapkričio 10 d. pažymoje apie gautus vykdomuosius raštus (asmens bylos II dalis, t. 3, b. l. 57) nurodoma, kad išieškotojams pagal vykdomuosius dokumentus nuteistasis A. N. privalo išmokėti 996 Eur. Išieškota suma yra 201 Eur. Nuteistasis nėra savanoriškai sumokėjęs skolos. Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 11 d. posėdyje nuteistasis A. N. nurodė nežinantis, kur ir kam mokėti skolas (skundo medžiagos b. l. 20–22), iš ko spręstina, kad šiuo klausimu jis nesidomi. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad atlikdamas bausmę A. N. ilgą laiką nedirbo, Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime dirbo tik 11 mėnesių, o pataisos namuose pradėjo dirbti tik nuo 2020 m. kovo 12 d., į tai, jog šiuo metu net ir gaudamas darbines pajamas nuteistasis nerodo iniciatyvos atlyginti įsiskolinimų, negali daryti išvados, jog nuteistasis atlygino reikšmingą padarytos žalos dalį.

17. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pripažino, jog, nepaisant teigiamų nuteistojo A. N. elgesio pokyčių ir sumažėjusios nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, šiuo metu jo pastangos keistis nevertintinos kaip nuolatinės ir ilgalaikės. Padarytų nusikalstamų veikų, ypač nusikaltimo, už kurį nuteistajam buvo skirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė (labai sunkus nusikaltimas, kurio metu sukelti negrįžtami padariniai – atimtos dviejų nepilnamečių merginų gyvybės), pobūdis, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu (įkalinimo įstaigoje padaryti pažeidimai, už kuriuos skirtos nuobaudos, taip pat aplinkybė, kad nuteistasis pradėtas skatinti tik prieš keletą metų), pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri išlieka vidutinė, kriminogeniniai veiksniai (didžiąją jų dalį sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis turi galimybę pakeisti) rodo, kad šiuo metu nuteistojo pavojingumas visuomenei nėra sumažėjęs pakankamai. Bausmės tikslai – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, pakeitus skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, šiuo metu dar nebus pasiekti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą Kauno apygardos teismo nutartį, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 16 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsnio 4 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. N. skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 16 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.