Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., (duomenys neskelbtini)., teistas:

1) 2015 m. rugsėjo 1 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) 2019 m. lapkričio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal 281¹ straipsnio 1 dalį - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

3) 2022 m. birželio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

4) 2022 m. gruodžio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme;

5) 2023 m. vasario 24 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 90 parų arešto bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2023 m. gruodžio 3 d., apie 18.20 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)., tyčia ranka sudavė vieną kartą į krūtinę savo šeimos narei - sugyventinei G. S., dėl ko ji atsitrenkė į stalą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis V. L. kaltu prisipažino visiškai, patvirtino, kad būdamas neblaivus tyčia ranka sudavė vieną kartą savo sugyventinei G. S. į krūtinę, dėl ko ji atsitrenkė į stalą. Supranta, kad sukėlė sugyventinei fizinį skausmą. Taip pasielgė nes buvo piktas ir neblaivus. Nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, susitaikė su ja. Materialinė padėtis labai sunki.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais.

Nukentėjusioji G. S. parodė, kad V. L., kuris yra jos sugyventinis apie septynerius metus, 2023 m. gruodžio 3 d., apie 18.20 val., kilus žodiniam konfliktui, tyčia ją pastūmė delnu suduodamas į krūtinės sritį. Nuo smūgio ji atsitrenkė į stalą, tačiau nesusižalojo, tik labai skaudėjo krūtinę, ėmė net trūkti oro. Išsigandusi tokių sugyventinio veiksmų, paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Įvykio metu abu buvo neblaivūs. Sugyventinis prieš ją smurtauja nebe pirmą kartą. Civilinio ieškinio neteiks.

Liudytojas A. J. parodė, kad 2023 m. gruodžio 3 d. vakare, tikslios valandos pasakyti negali, pas jį į namus atėjo V. L. ir pasakė, kad sugyventinė G. jam iškvietė policiją. Jis V. leido pabūti savo namuose, ir pats nuėjo miegoti. Po maždaug 30 minučių atvažiavo policija ir V. L. išsivežė. 2023 m. gruodžio 7 d. bendraujant su V. telefonu, pastarasis pasakė, kad G. nieko nepadarė, tik ranka ją pastūmė.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 3 d., apie 18.20 val., adresu (duomenys neskelbtini)., namo virtuvėje, V. L., kuriam nustatyta 2,00 promilių girtumas, sumušė savo sugyventinę G. S., kuriai nustatytas 1,90 promilių girtumas, suduodamas vieną smūgį ranka į krūtinės sritį. G. S. buvo sukeltas fizinis skausmas, medikų apžiūros atsisakė.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Iš įvykio vietos niekas nepaimta, įvykio vieta nefilmuojama.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad objektyvių sužalojimo žymių G. S. kūne nėra. Sužalojimų nebuvimas neatmeta galimybės, jog užduotyje (kaltinime) nurodytu laiku tiriamoji galėjo patirti nedidelės energijos smūgį į krūtinę kietu buku daiktu, kuris sukėlė tiriamajai skausmą, tačiau nepaliko matomų sužalojimo žymių arba žymės, pavyzdžiui – odos paraudimas, patinimas iki apžiūros – išnyko.

Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad ant G. S. kūno vizualiai sužalojimų nesimato.

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad smurtą patyręs asmuo - G. S., smurtavęs asmuo- V. L.. Ryšys - sugyventiniai. Abu neblaivūs, ramūs. Ant moters akivaizdžių sužalojimų nesimato.

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad garso įraše iš Bendrojo pagalbos centro užfiksuota, kaip G. S. prašo iškviesti policiją, nes girtas sugyventinis ją sumušė, krūtinė visa mėlyna.

2023 m. gruodžio 3 d. V. L. alkotesteriu nustatytas 2,00 promilių girtumas.

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Minėta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, padaroma tik esant kaltininko tyčiai. Pažymėtina, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus.

Byloje ištirtų ir ankščiau nurodytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad V. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2023 m. gruodžio 3 d., apie 18.20 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia ranka sudavė vieną kartą į krūtinę savo šeimos narei - sugyventinei G. S., dėl ko ji atsitrenkė į stalą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą, vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narį – sugyventinę (BK 141 straipsnio 2 dalis), panaudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, ką patvirtina nukentėjusiosios parodymai, specialisto išvada, garso įrašo bendrajam pagalbos centrui turinys, kita byloje esanti rašytinė bylos medžiaga. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir teismo vertinimu bei paties kaltinamojo prisipažinimu, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą, nesunkų nusikaltimą, smurtą panaudojo be jokios priežasties prieš fiziškai silpnesnę moterį. Kaltinamasis teistas penkis kartus, keturis iš jų už smurtavimą šeimos narių (vieną kartą - žmonos, tris - sugyventinės) atžvilgiu, nusikalto arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, per paskutinius trejus metus administracine tvarka nebaustas, dirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, yra priklausomybės ligų registre dėl sutrikimo vartojant alkoholį, dėl psichikos sveikatos priežiūros neregistruotas. Probacijos tarnybos rašte nurodyta, kad arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu V. L. du kartus pažeidė draudimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam V. L., nedarančiam išvadų iš ankstesnių teistumų ir vis darančiam smurtinius nusikaltimus šeimos narių atžvilgiu, skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamasis nusikalto ankstesniu nuosprendžiu (baudžiamuoju įsakymu) paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, prie šiuo nuosprendžiu skiriamos laisvės atėmimo bausmės pridedama dalis Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. vasario 24 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės – 60 parų, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis), ir skiriama galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas (BK 66 straipsnis).

Kaltinamojo V. L. padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, jam paskirta bausmė neviršija 4 metų laisvės atėmimo. Kaltinamasis kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, turi gyvenamąją vietą, dirba pagal kvitus, registruojasi Užimtumo tarnyboje, atsiprašė nukentėjusiosios, sunkių pasekmių sukelta nebuvo, nukentėjusiajai sužalojimai padaryti nebuvo, sukeltas tik fizinis skausmas. Kaltinamasis nurodė supratęs, kad netinkamai pasielgė. Teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai, tame tarpe ir individualioji bei bendroji prevencija, dar gali būti pasiekti kaltinamajam neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės, o jos vykdymą atidedant, suteikiant kaltinamajam dar vieną galimybę pasitaisyti. Įvertinus veikos pobūdį, pavojingumą, paskirtos bausmės trukmę, kaltinamojo asmenybę, jo ankstesnius teistumus ir nusikalstamos veikos padarymą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teismo vertinimu, šį kartą laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas didesniam nei vidutiniam laikotarpiui, skiriant šiuos BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus: gydytis priklausomybės ligas (alkoholizmą); dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimą kaltinamasis padarė smurtaudamas prieš savo sugyventinę, kartu su bausme kaltinamajam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis šioje byloje buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. gruodžio 3 d. 19.35 val. iki 2023 m. gruodžio 4 d. 13.47 val. (vieną parą). Paleidus jam paskirtos kardomosios priemonės - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini)., kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su duomenimis, saugomi byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nėra.

Nukentėjusioji byloje civilinio ieškinio nepareiškė.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį yra 103,33 Eur (2 t., b. l. 5). Prašyme nurodoma, jog antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam teikė advokatė Rima Šmigelskytė, paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu. Atsižvelgiant į kaltinamojo sunkią materialinę padėtį, į tai, jog gynėjas byloje dalyvavo ne jo pageidavimu - kaltinamajam gynėjas paskirtas sutinkamai su BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, o išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl iš kaltinamojo nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

V. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto 4 papunkčiu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. vasario 24 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės, ir paskirti V. L. galutinę subendrintą – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir skirti V. L. šiuos įpareigojimus:

- dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti V. L. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir nustatyti, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (teismas išaiškina, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali jam paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę).

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. gruodžio 3 d. 19.35 val. iki 2023 m. gruodžio 4 d. 13.47 val. (vieną parą).

Kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su duomenimis, saugomus byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Išaiškinti, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.