Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo „Lietuvos draudimas“ atstovo (toliau – atsakovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. nuosprendžio, kuriuo E. N. pripažinta kalta, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 40 str. 1 d., 4 d., atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduota klebono V. S. atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams be užstato.

Iš E. N. priteista 900 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti M. Y. naudai.

Iš AB „Lietuvos draudimas“ priteista 2384,40 Eur turtinės žalos atlyginimo M. Y. naudai.

E. N. skundžiamu nuosprendžiu pripažinta kalta pagal LR BK 281 str. 1 d., nes vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

ji, 2014 m. sausio 21 d. apie 10.41 val., Vilniuje, T. Narbuto gatvėje, vairuodama automobilį Toyota Aygo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo link Geležinio Vilko g. Artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties visuomeninio transporto stotele „Narbuto“, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jos važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusią pėsčiąją, įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir važiuojamu automobiliu partrenkė bei sužalojo iš dešinės pusės į kairę pėsčiųjų perėja ėjusią pėsčiąją M. Y., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-07-01 nuosprendžiu E. N., vadovaujantis LR BK 40 str. 1 d., 4 d., atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduota klebono V. S. atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams be užstato.

Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo „Lietuvos draudimas“ atstovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo, kuria iš AB „Lietuvos draudimas“ priteista 2384,40 eurų suma ir priimti naują sprendimą, t.y. civilinio ieškovo ieškinį šioje dalyje atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo ir įvertino bylos faktines aplinkybes, šalių pateiktus įrodymus ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nuosprendį dėl civilinio ieškinio.

Dėl teismo priteistos turtinės žalos, kurią civilinė ieškovė patyrė sumokėdama už mokslą, atsakovas nurodo, kad teismas nepateikė jokių objektyvių argumentų, kodėl palaiko vieną ar kitą pusę. Nurodo, kad teikdami paaiškinimus į bylą, kartu pateikė ir gydytojos-ekspertės išvadą, kurioje aiškiai nurodoma, kad sumokėtas mokestis už mokslą nekompensuojamas, civilinė ieškovė savanoriškai sumokėjo už du semestrus iš karto. Teigia, jog atsižvelgiant į tai, kad pirmasis semestras jau buvo praėjęs, už jį paslaugos buvo suteiktos, todėl civiliniam atsakovui dėl šios dalies civilinis ieškinys turėjo būti atmestas. Civilinei ieškovei dėl įvykusio eismo įvykio liko nesuteiktos paslaugos už antrąjį semestrą. Išvadoje pažymėta, kad įmoką už šias nesuteiktas paslaugas civilinė ieškovė gali susigrąžinti iš mokslo įstaigos. Atsakovas teigia, kad šios pateiktos gydytojo-eksperto išvados teismas skundžiamame nuosprendyje neįvertino. Taip pat nurodo, kad minėta išvada buvo surašyta remiantis pažyma, esančia žalos administravimo byloje, kurioje nurodyta, kad civilinė ieškovė dėl savo sveikatos sutrikimų gali susigrąžinti už mokslą sumokėtus pinigus. Tokiu būdu teigia, kad civiliniam atsakovui nekyla pareiga išmokėti turtinės žalos atlyginimą už sumokėtas už mokslą įmokas. Taip pat atsakovo teigimu, apeliacinės instancijos teismas negali atsisakyti priimti naujų įrodymų, kadangi būtinybė juos pateikti iškilo vėliau (LR CPK 314 str.).

Nepritaria atsakovas pirmosios instancijos teismo argumentavimui ir dėl turtinės žalos priteisimo už išlaidas gydymui, kadangi pažymi, jog vien tik čekių ir kvitų pateikimas neįrodo, kad visos išlaidos yra būtinos, pagrįstos ir protingos, o teismas, tenkindamas ieškinį, visiškai nesirėmė atsakovo pateiktais įrodymais. Nurodo, jog byloje gydytojos-ekspertės išvada buvo nustatyta, kad šios išlaidos nėra pagrįstos ar būtinosios, todėl atsakovas priėmė sprendimą jų nekompensuoti. Atsakovo nuomone, papildomas mokestis už pagerintas sąlygas – vienvietę palatą, maistas ir buitinės priemonės, tokios kaip mineralinis vanduo, šaukštai, šakutės, šiaudeliai, puodelis, vaisiai, neatitinka nei LAT praktikoje suformuotų, nei žalos nustatymo ir draudimo išmokų taisyklėse numatytų būtinųjų išlaidų požymių, o draudimo bendrovė atlygina tik būtinas išlaidas. Visi papildomi pagerinimai už komforto paslaugas nėra kompensuojami. Atsakovas nesutinka atlyginti ir 6,86 Eur turtinės žalos dėl medikamentų gydymui, kadangi šios išlaidos visiškai nesusijusios su eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu ir/ar nepagrįstos jokiais gydytojo paskyrimais.

Atsakovas skunde pažymi ir tai, kad apskritai nepakanka duomenų (čekių) pagrįsti visą 592,67 Eur sumą. Šie čekiai ne nebuvo pateikti atsakovui, todėl nėra aišku, kas ir kodėl įsigyta.

Teismo posėdyje civilinio atsakovo „Lietuvos draudimas“ atstovas E. T. Paberalis skundą palaikė, prašė tenkinti. E. N. gynėjas nesutiko su apeliaciniu skundu, paliko spręsti teismo nuožiūra. Nukentėjusiosios atstovas ir prokuroras prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliaciniu skundu nusikalstamos veikos kvalifikavimas neginčijamas, atsakovas „Lietuvos draudimas“ su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-01 nuosprendžiu sutinka tik iš dalies ir mano, kad teismo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio dėl turtinės žalos yra naikintina, nes teismas neteisingai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, neįvertino byloje esančių įrodymų visumos ir priėmė nepagrįstą nuosprendį dėl civilinio ieškinio.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 str. 2 d.). Aiškindamas šią konstitucinę nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad valstybė yra konstituciškai įpareigota teisinėmis, materialinėmis, organizacinėmis priemonėmis užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo neteisėto kėsinimosi ir ribojimo, nustatyti pakankamas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir gynimo priemones (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d. ir 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai), o būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2000 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai). Šias konstitucines nuostatas detalizuoja bei jų įgyvendinimo būdus nustato baudžiamojo proceso įstatymas, kiti teisės aktai. Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 str.). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 str.). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str. 1 ir 2 dalys). Pagal BPK 1 straipsnio 1 dalį baudžiamojo proceso paskirtis – ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas, tinkamai pritaikyti įstatymą. Žmogaus ir piliečio teisių samprata apima ir teisę reikalauti atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. Žalos samprata baudžiamoje, baudžiamojo proceso teisėje glaudžiai siejasi su civilinėje teisėje pateiktu žalos apibūdinimu. Žalos padarymas yra vienas iš civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindų (CK 1.136 str. 2 d. 5 p.). Jeigu civilinė teisė pažeista padarant turtinę ar neturtinę žalą, tai ši teisė ginama iš pažeidusio teisę asmens išieškant nuostolius (CK 1.138 str. 6 p.). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis civilinio įstatymo nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 str.), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 str.) ir kt. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Byloje nukentėjusiosios M. Y. atstovas adv. J. Vilys pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, prašydamas priteisti iš atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą E. N. nukentėjusiosios naudai 8231 Lt (2 383,86 eur) turtinės žalos atlyginimui ir 162 640 Lt (47 103,8 eur) neturtinės žalos atlyginimui.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiosios atstovo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkintas, priteisiant iš AB „Lietuvos draudimas“ ieškinyje prašomą 2384,40 eurų sumą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad dalį neturtinės žalos -10000 Litų atlygino bendrovė“Lietuvos draudimas“ , nustatė papildomą neturtinės žalos dalį -1500 eurų, tačiau kadangi E. N. šią sumą buvo jau pervedusi nukentėjusiajai, teismas laikė, kad neturtinė žala atlyginta.

Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo dėl turtinės žalos, priimant naują sprendimą atmesti civilinio ieškovo ieškinį šioje dalyje. Apelianto teigimu, teismo priteistos išlaidos gydymuisi nebuvo būtinosios, jos neatitiko nei LAT praktikoje suformuotų, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokų taisyklėse numatytų būtinųjų išlaidų požymių. Dėl nukentėjusiosios patirtų išlaidų už mokslą, atsakovas nurodo tai, kad civilinė ieškovė gali prašyti grąžinti pinigus, sumokėtus už mokslą arba pasveikus sudaryti naują sutartį ir užbaigti kursus. Tokiu būdu nebuvo pagrindo šių išlaidų priteisti iš atsakovo.

Kolegija daro išvadą, kad šioje dalyje teismo nuosprendis nepagrįstas ir turi būti keičiamas. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 str. 4 d. nustato, kad kai žala padaroma asmens sveikatai, turi būti įvertinama visa dėl sveikatos sužalojimo asmens patirta žala. Tokiu atveju nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos ir kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos). Analogiškas reglamentavimas yra numatytas ir Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d., 2 d.

Atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos, priteisdamas nukentėjusiosios atstovo prašomą turtinę žalą pilnai, gydymo išlaidas įvardijo mažesnes, nei nurodoma civiliniame ieškinyje, nors savo sprendimą teismas grindė įrodymais, pridėtais prie baudžiamosios bylos.

Matyti, kad nukentėjusiosios atstovas kartu su ieškiniu pateikė VšĮ Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės ligos istorijos Nr. 2014/1942 epikrizės kopiją, 2014-02-21 bei 2014-01-22 Mokamų paslaugų apskaitos lapų ir mokėjimo kvitų kopijas, PVM sąskaitos faktūros Serija IDV Nr. 000679 kopiją, UAB „Ramunėlės vaistinės“ mokėjimo kvito kopiją, Eurovaistinės mokėjimo kvito Nr. 1673635/151 kopiją, 2014-01-23 Gintarinės vaistinės mokėjimo kvito kopiją, parduotuvės „Rimi“ mokėjimo kvito Nr. 56/160452 kopiją, kelionės bilietų išrašų kopijas, Lietuvos Edukologijos universiteto sutarties kopiją, mokėjimą už studijas Lietuvos Edukologijos universitete patvirtinančio kvito kopiją (b.t. 1, b.l. 65-78).

Kolegijos nuomone, minėti duomenys nepagrindžia prašomos priteisti turtinės žalos dydžio bei neįrodo, kad išlaidos už gydymo paslaugas buvo būtinos teisės aktų prasme ar pagal gydytojų paskyrimus. Matyti, kad išlaidos buvo skiriamos vienvietei palatai, maistui ir buities priemonėms, tokioms kaip mineralinis vanduo, sultys, vaisiai, vienkartiniai šaukštai, lėkštės, šakutės, lankstūs šiaudeliai, puodelis, drėgnos servetėlės. Taip pat buvo perkami medikamentai Omeprazol Actavis 20 mg, nesant gydytojo paskyrimo. Nesant duomenų, kad visos šios išlaidos buvo būtinos gydymo išlaidos, pirmosios instancijos teismas negalėjo spręsti civilinio ieškinio šioje dalyje, nes jo nepagrindžia bylos duomenys.

Prieštaringi, kolegijos nuomone, byloje pateikti duomenys ir dėl nukentėjusiosios sumokėto mokesčio už mokslą susigrąžinimo. 2014-04-08 Lietuvos Edukologijos universiteto Filologijos fakulteto rašte Nr. FF-700 nurodoma, jog asmuo nebegalintis toliau tęsti studijų parengiamuosiuose kursuose dėl sveikatos būklės, gali prašyti grąžinti pinigus arba pasveikus sudaryti naują sutartį ir užbaigti kursus, tačiau iš nukentėjusiosios toks prašymas nebuvo gautas (b.t. 2, b.l. 6). Tokiu būdu civiliniam atsakovui nekiltų pareiga išmokėti turtinės žalos atlyginimą už sumokėtas už mokslą įmokas. Kita vertus, Lietuvos Edukologijos universiteto Filologijos fakulteto 2014-11-04 rašte Nr. FF-726 nurodoma, kad prašymas grąžinti įmokėtos įmokos dalį negali būti tenkinamas, kadangi pagal tarp studentės ir Universiteto sudarytą sutartį jokios įmokos, įmokėtos pagal sutartį, nėra grąžinamos (b.t. 1, b.l. 152).

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas nukentėjusiosios atstovo prašymą ir civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo nesant byloje tos žalos dydį pagrindžiančių objektyvių duomenų, nepagrįstai priteisė iš AB „Lietuvos draudimas“ 2384,40 Eur turtinės žalos atlyginimui M. Y. naudai. Šioje dalyje teismo išvados nepagrįstos faktiniais bylos duomenimis, todėl nuosprendis šioje dalyje nepagrįstas ir keistinas, panaikinant šią nuosprendžio dalį (LR BPK 328 str. 4 p.).

LR BPK 115 str. 1 d. teismą įpareigoja visais atvejais išspręsti civilinio ieškinio klausimą. Ir tik jei negalima apskaičiuoti civilinio ieškinio dydžio nepadarius byloje pertraukos, nesurinkus papildomų duomenų, baudžiamojo proceso įstatymas suteikia teismui teisę pripažinti ieškovui teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perduodant spręsti civilinio proceso tvarka. Baudžiamojo proceso pagrindinis tikslas yra susijęs su nusikalstamos veikos išaiškinimu, nusikalstamą veiką padariusių asmenų išaiškinimu, to asmens teisingu nuteisimu ir teisingumo įgyvendinimu baudžiamojoje teisėje. Nagrinėjamu atveju nuosprendis dėl E. N. kaltės neskundžiamas, todėl laikytina, kad pagrindinis baudžiamojo proceso tikslas pasiektas. Šiuo atveju, siekiant teisingai išspręsti civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai, byloje reikalingi papildomi duomenys, nes būtina nustatyti, kokios buvo būtinosios M. Y. gydymo išlaidos, ar galės nukentėjusioji susigrąžinti įmokėtas įmokas už mokslą. Tik tokiu būdu būtų galima tinkamai realizuoti žalos atlyginimo pagrįstumo ir teisingo dydžio nustatymo principą. Šių aplinkybių nustatymas apeliacinės instancijos teisme byloje pareikalautų baudžiamojo proceso tikslų prasme nepateisinamai didelių laiko ir procesinių sąnaudų, o tai pažeistų baudžiamojo proceso ekonomiškumo principą, iš dalies pažeistų ir asmens teisę į efektyvų, greitą ir teisingą nubaudimą. Apeliacinės instancijos teisme šis klausimas negali būti išnagrinėtas iš esmės. Todėl LR BPK 115 str. 2 d. pagrindu, nukentėjusiajai M. Y. pripažintina teisė į civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, šio ieškinio dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

civilinio atsakovo „Lietuvos draudimas“ atstovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-01 nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje iš AB „Lietuvos draudimas“ priteista 2384,40 Eur turtinei žalai atlyginti M. Y. naudai.

Pripažinti nukentėjusiajai M. Y., atstovaujamai advokato Justo Vilio, teisę į civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo, šio ieškinio dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.