- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-01-31
- Bylos Nr.
- I-2330-426/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Rūta Miliuvienė (pran.), Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- A. R. S.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Advokatai
- Dalius Mecelica
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Rūtos Miliuvienės (pranešėja) ir Henriko Sadausko, sekretoriaujant Eglei Pajarskienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Daliui Mecelicai, atsakovo atstovei Agnei Pimpytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. S. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo - Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija).
Aprašomoji dalis
nustatė:
1) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. (04)-K3-16, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2007 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. 68-12 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau Komisija) 2007 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. S-94 (7-68/2007);
2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Patikslintame skunde (b. l. 3-6) paaiškino, kad Konstitucijos 31 str. 5 d. nustato, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Skundžiami sprendimai pagrįsti Kauno rajono apylinkės teismo nustatytomis aplinkybėmis, dėl ko buvo iškelta baudžiamoji byla, o jis patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas. Nenustačius naujų aplinkybių, skiriant akcizo baudą, A.R. S. manymu, jis antrą kartą baudžiamas už tą patį nusikaltimą, t. y. už neteisėtą alkoholio laikymą ir gabenimą.
Pasak pareiškėjo, iki šiol neteisingai nustatoma, už ką buvo nubaustas. Daroma neteisinga išvada, kad neva nebuvo baustas už mokesčių nemokėjimą. Priešingai, jeigu būtų sumokėjęs akcizą, nebūtų kilusi baudžiamoji atsakomybė, todėl aiškinimai, kad neva baustas už kitokią veiką, niekuo nepagrįsti ir neteisėti.
Akcentuoja, kad nėra jokių duomenų bei įrodymų, kad jis neteisėtai būtų įvežęs alkoholį, pagaminęs bei išleidęs jį vartojimui. Komisija remiasi tik ta aplinkybe, kad 2006 m. sausio 18 d. Kaune, (duomenys neskelbtini), jam priklausančiame garaže bei prie garažo stovėjusiame automobilyje buvo rastos pilnos alkoholio plastmasinės talpos. Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 5 d. nuosprendyje nenustatyta reikšminga aplinkybė, kad jis laikė alkoholį daugiau nei vieną darbo dieną. Anot pareiškėjo, neaišku, kuo remdamasi, Komisija sprendime nustatė, kad jis laikė alkoholį daugiau nei vieną parą.
Visas laikomas alkoholis buvo sunaikintas, todėl Komisija nepagrįstai konstatavo, kad jis laikė akcizais apmokestinamas prekes ir netinkamai taikė Akcizų įstatymo 8 str. 1 d. 8 p. Mano, kad laikymas apima fizinį disponavimą prekėmis be disponavimo teisės apribojimo.
Nei mokesčių administratorius, nei Kauno rajono apylinkės teismas nenustatė, kad alkoholis buvo pagamintas Lietuvoje. Pasak pareiškėjo, tai reiškia, kad sprendžiant dėl mokestinės prievolės, t. y., akcizo sumokėjimo, būtina išsiaiškinti ir mokestinės prievolės pasibaigimo momentą. Mokesčių administravimo įstatymo 93 str. reglamentuoja mokestinių prievolių pasibaigimą. Šio straipsnio 2 d. nustato, kad muitinės administruojamų mokesčių mokestinė prievolė pasibaigia, jeigu tos prekės iki jų išleidimo sulaikomos arba vėliau konfiskuojamos arba sunaikinamos, arba jeigu prekės sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pačiu metu ar vėliau konfiskuojamos. Įstatymas aiškiai apibrėžia mokestinių prievolių pasibaigimo pagrindus ir nurodo, kad jos pasibaigia, kai prekės sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir vėliau konfiskuojamos ir sunaikinamos iki jų išleidimo. Atsižvelgiant į tai, kad prekės buvo konfiskuotos ir sunaikintos, mano, kad prievolė sumokėti akcizą pasibaigusi.
Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime (b. l. 32-35) paaiškino, kad Mokesčių administravimo įstatymo (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112) 72 str. numatyta, jog mokesčių administratorius turi teisę apskaičiuoti mokestį remdamasis kitų valstybės įstaigų ir institucijų aktais ar kitais dokumentais, surašydamas patikrinimo aktą šio įstatymo nustatyta tvarka. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija turėjo teisę surašyti pareiškėjui patikrinimo aktą ir apskaičiuoti mokesčius, vadovaudamasi Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 5 d. nuosprendžiu, pagal kurį pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 201 str. 2 d.
Atsakovo nuomone, pareiškėjo argumentas, kad jis už tą pačią veiklą baudžiamas du kartus, yra atmestinas. Baudžiamosios atsakomybės taikymas neeliminuoja mokestinės atsakomybės taikymo, nes tai yra dvi savarankiškos teisinės atsakomybės rūšys. Mokestis nėra nuobauda už baudžiamąjį nusižengimą ar nusikaltimą. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 2 str. 23 d. mokestis - tai mokesčio įstatyme mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei. Ši prievolė yra vykdoma konkrečiame mokesčių įstatyme nustatyta tvarka.
Apmokestinimas akcizais yra siejamas su akcizais apmokestinamų prekių laikymo faktu pagal Akcizų įstatymą. Toks prekių laikymo faktas nustatytas Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-146-358/2006. Europos Tarybos Direktyvos „Dėl bendrųjų procedūrų, susijusių su akcizais apmokestinamais produktais, ir dėl tokių produktų laikymo, judėjimo ir kontrolės“ Nr. 92/12/EEB 6 str. reglamentuoja atvejus, kada akcizas tampa mokėtinu. Šios nuostatos nėra priešingos Akcizų įstatymo nuostatoms ir nepaneigia Akcizų įstatymu nustatytos asmens, laikančio nepaženklintas, tačiau privalančias būti paženklintomis, prekes, prievolės sumokėti akcizą. Pabrėžia, kad pareiškėjo argumentai, jog nenustatytas faktas, ar etilo alkoholis buvo importuotas, ar pagamintas, nereikšmingi sprendžiant apmokestinimo klausimą.
Pasak atsakovo, pareiškėjui pradėjus laikyti banderolėmis nepaženklintas prekes (etilo alkoholį), atsirado prievolė mokėti akcizus. Remiantis Akcizų įstatymo nuostatomis, vėlesnis šių prekių konfiskavimas ir sunaikinimas neturi įtakos anksčiau atsiradusiai mokestinei prievolei mokėti akcizą. Teigia, kad Mokesčių administravimo įstatymo 93 str. 2 d. nuostatos ginčo teisiniams santykiams yra netaikomos, nes akcizas nėra muitinės administruojamas mokestis.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime (b. l. 37-40) paaiškino, kad prievolė mokėti akcizus atsiranda nuo banderolėmis nepaženklintų akcizais apmokestinamų prekių laikymo pradžios momento ir šią prievolę privalo vykdyti asmuo, laikantis nepaženklintas, tačiau privalančias būti paženklintomis, prekes. Inspekcija nustačiusi, kad pareiškėjas šios pareigos neįvykdė, pagrįstai nurodė jam šią prievolę įvykdyti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo aiškina, kad pareiškėjo skundo argumentas, jog jis baudžiamas už tą patį pažeidimą antrą kartą, nepagrįstas. Šiuo atveju baudžiamosios atsakomybės taikymas neeliminuoja mokestinės atsakomybės taikymo, nes tai yra dvi savarankiškos teisinės atsakomybės rūšys. Mokestis nėra bausmė už Baudžiamajame kodekse uždraustos veikos padarymą.
Tvirtina, kad skundo argumentai, jog nenustatytas faktas, ar etilo alkoholis buvo importuotas, ar pagamintas, nereikšmingi sprendžiant apmokestinimo klausimą. Pareiškėjui pradėjus laikyti banderolėmis nepaženklintas prekes (etilo alkoholį), atsirado prievolė mokėti akcizus. Vėlesnis šių prekių konfiskavimas ir sunaikinimas neturi įtakos anksčiau atsiradusiai mokestinei prievolei mokėti akcizą.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais.
Atsakovo atstovė teisminio nagrinėjimo metu prašė pareiškėjo skundo netenkinti. Rėmėsi tais argumentais, kurie buvo išdėstyti atsakovo atsiliepime į skundą.
Skundas atmestinas.
Šios administracinės bylos ginčo dalykas – ar nedenatūruoto etilo alkoholis ir techninio etilo alkoholio skiedinis gali būti laikomas akcizų objektu Akcizų įstatymo taikymo prasme.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 5 d. nuosprendyje (MGK byla, l. 31) nustatyta, kad A. R. S. 2006 m. sausio 18 d. apie 12 val. 50 min. Kaune, (duomenys neskelbtini), jam priklausančiame garaže Nr. 3 bei prie garažo stovėjusiame a/m „Mazda 626“, v. Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą realizuoti, šešiasdešimt viename 5 litrų talpos plastmasiniame bakelyje neteisėtai laikė 303,35 litrus nedenatūruoto etilo alkoholio, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 96,1-96,2 proc. (pagal 2006 m. vasario 10 d. specialisto išvadą Nr. 20-KE-263), aštuoniolikoje 5 litrų talpos plastmasinių bakelių - 87,89 litrus techninio etilo alkoholio, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 96,0-96,2 proc. (pagal 2006 m. vasario 10 d. specialisto išvadą Nr. 20-KE-263) bei vienuolikoje 5 litrų talpos bakelių - 58,94 litrus techninio etilo alkoholio skiedinio, kurio, tūrinė etilo alkoholio koncentracija 42,3-95,5 proc. (pagal 2006 m. vasario 10 d. specialisto išvadą Nr. 20-KE-263); 2006 m. kovo 15 d. keliu Kaunas – Zarasai – Daugpilis a/m „Mazda 626“ v. Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai gabeno 192,3 litrus techninio etilo alkoholio skiedinį, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 97,7 proc. (pagal 2006 m. kovo 23 d. specialisto išvadą Nr. 20-KE-610), supilstytą į šešis 33 litrų talpos plastmasinius bakelius. A. R. S. pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 201 str. 2 d. ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš savo gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, nuspręsta sunaikinti.
Mokestinio patikrinimo metu už nedeklaruotą etilo alkoholį pareiškėjui priskaičiuota19 643,67 Lt akcizo ir 1 871,04 Lt akcizo delspinigių (Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2006 m. lapkričio 21 d. patikrinimo aktas Nr. 05-06-29-27, MGK byla, l. 24-25). 2007 m. sausio 12 d. sprendimu (MGK byla, l. 14-17) teritorinis mokesčių administratorius patvirtino patikrinimo akte A. R. S. papildomai priskaičiuotas sumas bei paskyrė jam 5 893,10 Lt akcizo baudą. Valstybinė mokesčių inspekcija 2007 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. 68-12 patvirtino Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. sausio 12 d. sprendimo nurodymus pareiškėjai sumokėti į biudžetą 19 643,67 Lt akcizų, 1 871,04 Lt šio mokesčio delspinigių bei 5 893,10 Lt šio mokesčio baudą (MGK byla, l. 7-9). Mokestinių ginčų komisija 2007 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. S-94 (7-105/2007) patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. kovo 8 d. sprendimą (MGK byla, l. 46-50).
Pareiškėjas mano, kad mokesčių administratorių ir Mokestinių ginčų komisijos priimti sprendimai yra nepagrįsti, tačiau tokia jos pozicija, kolegijos nuomone, yra neteisinga.
Bylos duomenys liudija, jog minėtas Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 5 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs. Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 str. 4 d. numato, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių. Taigi, nedenatūruoto etilo alkoholio ir techninio etilo alkoholio skiedinio laikymo faktas yra neginčijamai nustatytas.
Akcizų įstatymas nustato prekių, kurios pagal šį įstatymą yra akcizų objektas, apmokestinimą akcizais, kontrolės ir gabenimo ypatumus (įstatymo 1 str. 1 d.). Pagal Akcizų įstatymo 2 str. 1 d., akcizais apmokestinamos šios prekės, kaip jos apibrėžtos šio įstatymo 3 straipsnyje: 1) etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai; 2) apdorotas tabakas; 3) energetiniai produktai; 4) elektros energija. Akcizų įstatymo 3 str. 2 d. nustatyta, kad akcizais apmokestinamų prekių sandėlis – patalpa (patalpos) ir (arba) teritorija (teritorijos), kuriose šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama laikyti (gaminti, perdirbti, maišyti, saugoti), taip pat į jas atgabenti ar iš jų išgabenti Europos Bendrijų muitų teritorijoje laisvai cirkuliuojančias akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas. Prievolė mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda už laikomas banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes, kurios šio įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka privalo būti paženklintos banderolėmis (įstatymo 8 str. 1 d. 8 p.). Pagal Akcizų įstatymo 8 str. 9 d., šio straipsnio 1 d. 8 p. nurodytu atveju prievolė mokėti akcizus tenka asmeniui, laikančiam nepaženklintas, tačiau privalančias būti paženklintomis, prekes. Bet kuris asmuo, kuriam prievolė mokėti akcizus atsiranda remiantis įstatymo 8 str. 1 d. 4 ir (ar) 5, ir (ar) 8 p., privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prievolės atsiradimo pateikti akcizų deklaraciją ir joje deklaruoti mokėtiną akcizų sumą. Akcizų deklaracija pateikiama vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje asmuo registruotas mokesčių mokėtoju (įstatymo 9 str. 8 d.).
Sistemiškai analizuojant Akcizų įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad asmeniui pareiga mokėti akcizus atsiranda nuo banderolėmis nepaženklintų akcizais apmokestinamų prekių laikymo pradžios momento. Tokią pareigą privalo vykdyti asmuo, laikantis nepaženklintas, tačiau privalančias būti paženklintomis, prekes (nagrinėjamu atveju - etilo alkoholį). A. R. S., kaip rodo bylos duomenys, šios pareigos neįvykdė, todėl mokesčių administratorius pagrįstai patikrinimo metu nustatė mokestinį pažeidimą ir pareiškėjui papildomai priskaičiavo 19 643,67 Lt akcizo.
Pareiškėjas nepagrįstai skunde teigia, kad už tą pačią veiką baudžiamas antrą kartą. Baudžiamosios atsakomybės taikymas neeliminuoja mokestinės atsakomybės taikymo, nes tai yra dvi savarankiškos teisinės atsakomybės rūšys. Pareiga sumokėti mokesčius ir pareiga atsakyti už padarytą nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą ar administracinės teisės pažeidimą gali egzistuoti vienu metu, kilti dėl vieno ir to paties veiksmo ar jo rezultato. Pastebėtina tai, kad Akcizų įstatymas nenumato, jog sunaikintas neteisėtai pagamintas etilo alkoholis yra atleidžiamas nuo akcizų.
A. R. S. skunde akcentavo, kad, remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 93 str. 2 d., akcizai pagal teismo nuosprendį neskaičiuotini, tačiau kolegija su tokia skundą padavusio asmens pozicija nesutinka. Mokesčių administravimo įstatymo 93 str. 2 d. kalbama apie muitinės administruojamų mokesčių mokestinės prievolės pasibaigimą. Kadangi akcizų mokesčio muitinė neadministruoja, kilusiam ginčui spręsti Mokesčių administravimo įstatymo 93 str. 2 d. norma netaikoma.
Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 96 str. 1 d. 2 p., delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį. Kadangi. A. R. S. laiku nesumokėjo 19 643,67 Lt akcizų mokesčio, mokesčių administratorius pagrįstai priskaičiavo 1 871,04 Lt delspinigių.
Mokesčių administratorius, nenustatęs pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, pagrįstai skyrė 30 proc., t. y. vidutinio dydžio, akcizo baudą (5 893,10 Lt). Nei mokesčių inspekcijai, nei teismui A. R. S. nepateikė jokių jo sunkią finansinę būklę patvirtinančių dokumentų, todėl nėra pagrindo koreguoti skirtos baudos dydį.
Kitos pareiškėjo nurodomos aplinkybės taip pat neleidžia konstatuoti jo skundo pagrįstumo. Jokių esminių pažeidimų nagrinėjant mokestinę bylą nenustatyta. Skundžiami mokesčių administratorių ir Mokestinių ginčų komisijos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nėra juridinio pagrindo jų naikinti ar keisti, o taip ir priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pareiškėjo A. R. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.