- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-10
- Bylos Nr.
- N-62-1487-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-65-3-00090-2010-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 42.22pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio miesto agentūros apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 17 d. nutarimo R. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio miesto agentūros (toliau – ir Institucija) 2010 m. kovo 15 d. nutarimu R. B. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 78 straipsnio („Medžių, krūmų, žaliųjų vejų, gėlynų ne miško žemėje žalojimas arba naikinimas“) 1 dalyje numatytą veiką skiriant už tai 230 Lt baudą su siūlymu atlyginti augmenijai padarytą 22976 Lt žalą. Nutarime nurodyta, jog nuobauda R. B. skirta už tai, kad šis 2010 m. kovo 23 d., (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, be leidimo iškirto privačiame žemės sklype 6 klevus (25, 50, 61, 66, 67, 90 cm skersmens), kurie yra saugotini želdiniai, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimo šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punkto reikalavimus.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs R. B. skundą, 2010 m. birželio 17 d. nutarimu jį tenkino, t. y. Institucijos nutarimą panaikino ir bylą nutraukė. Teismas nurodė, jog Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimo šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punktas nustato, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą leidimą. Aprašo 13.1 p. numato, kad želdynų ir želdinių savininkas ar valdytojas (įskaitant ir seniūnijas), kitas fizinis ar juridinis asmuo pateikia savivaldybei argumentuotą nustatytos formos prašymą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, o savivaldybė, gavusi prašymą, paruošia leidimą. Teismas nustatė, jog G. K., kuri iki 2009 m. spalio 29 d. nuosavybės teisėmis valdė (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, sklypą, įgaliota atstovė S. L. dar 2009 m. balandžio 15 d. kreipėsi su prašymu į Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrių prašydama minėtame sklype leisti kirsti dešimt žilvičių, dešimt klevų ir du gluosnius, į ką jai 2009 m. gegužės 5 d. raštu Nr.8A-740 atsakyta, kad (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, privačioje valdoje augantiems medžiams leidimo kirsti nereikia. Atsižvelgiant į tai, teismas priėjo išvadą, kad (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, esančio sklypo savininkai buvo suklaidinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus pareigūnų, ką patvirtina ne tik R. B. paaiškinimai, 2009 m. gegužės 5 d. raštas Nr. 8A-740, bet ir Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiosios specialistės, parengusios atsakymą į G. K. prašymą, V. B. parodymai, kurių metu ji pažymėjo, kad, gavus (duomenys neskelbtini) sklypo savininkės prašymą iškirsti medžius, ji nuvykusi į vietą apžiūrėjo minėtą sklypą ir neįvertinusi bei neįsigilinusi į pateiktą prašymą, nors ir žinodama, kad šiame sklype yra saugotinų želdinių, leido sklypo savininkei kirsti medžius savo nuožiūra. Teismas konstatavo, jog R. B., iškirsdamas medžius jam priklausančiame žemės sklype, nenumatė ir negalėjo numatyti, jog jo veikimas sukels žalingas pasekmes, jo veikoje nėra kaltės, todėl negalima ir administracinė atsakomybė, o byla nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.). Teismas taip pat pažymėjo, jog R. B. šiuo atveju buvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, o ta aplinkybė, kad dėl leidimo medžiams kirsti kreipėsi ne pats R. B., o buvusi žemės savininkė, nagrinėjamojoje byloje reikšmės neturi, nes pasikeitus žemės sklypo savininkui, medžių, augančių tame žemės sklype, dėl kurių buvo prašoma leidimo kirtimui, statusas nepasikeitė.
III.
Nesutikdama su Panevėžio apygardos administracinio teismo nutarimu, Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio miesto agentūra pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas neteisingai nustatė, kad atsakymas G. K., jog medžiams kirsti leidimo nereikia, taikytinas ir naujam sklypo savininkui. Pabrėžia, jog būtent R. B. turėjo gauti būtiną leidimą, o įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų suvokimas neatleidžia nuo atsakomybės.
Atsiliepdamas į apeliacinį skundą R. B. prašo jį atmesti palaikydamas Panevėžio apygardos administracinio teismo nutarimo motyvus. Papildomai pažymi, jog atsakomybė pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį jam nekyla dar ir dėl to, jog iškirsti medžiai augo privačiame sklype, o ne miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių bendrojo naudojimo vietose.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 78 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinę atsakomybę inter alia užtraukia savavališkas medžių, augančių ne miško žemėje, žalojimas arba naikinimas (kirtimas, šakų laužymas ar kitoks pašalinimas, žievės lupimas nuo kamieno, kamieno tašymas ar kapojimas, medžių ir krūmų genėjimas pažeidžiant nustatytą tvarką, medelių išrovimas, žemės nukasimas nuo šaknų, dalies šaknų nukirtimas ar kitoks pašalinimas, taip pat naikinimas naudojant želdiniams kenksmingas chemines medžiagas) miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių bendrojo naudojimo vietose, ruožuose išilgai automobilių kelių ir geležinkelių, vandens telkinių, pakrančių apsauginėse juostose ar zonose bei vietose, saugomose pagal specialius sprendimus. Šiuo atveju administracinis kaltinimas sklypo savininkui pareikštas už tai, jog šis iškirto saugotinus medžius. Pažymėtina, jog Nekilnojamojo turto registre prie specialiųjų naudojimo sąlygų įrašyti ginčo sklype esantys saugotini želdiniai, todėl tiek Inspekcija, tiek pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog už padarytą veiką asmuo atsako pagal analizuojamą teisės normą, nes medžiai buvo iškirsti vietose, saugomose pagal specialius sprendimus. Tokia pozicija atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr. nutartis bylose Nr. N662–1518/2010, N62-522/2000 ir kt.).
Pabrėžtina, jog byloje nėra ginčo dėl iškirstų medžių vietos, jų skaičiaus ir dydžio, taip pat leidimo neturėjimo, tačiau pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė nenustatęs R. B. kaltės, su kuo Institucija nesutinka. Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. B. kaltė, padarius ATPK 78 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pažeidimą, neįrodyta, todėl sutikdama su pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvacija jos nebekartoja. Papildomai akcentuotina tai, jog atsakingos institucijos 2009 m. gegužės 5 d. raštą Nr.8A-740, kuriuo atsakyta, kad (duomenys neskelbtini) augantiems medžiams leidimo kirsti nereikia, R. B. kirtimo metu turėjo ir Institucijos atstovams jį rodė (b. l. 15 - 16). Teisėjų kolegija palaiko apelianto poziciją, jog leidimas kirsti medžius išduodamas pagal želdynų ir želdinių savininko ar valdytojo argumentuotą prašymą, o šiuo atveju toks prašymas buvo pateiktas tik ankstesnio sklypo savininko ir būtent jam atsakyta, tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, medžių, augančių sklype, statusas per laiką, kai keitėsi sklypo savininkai, nepasikeitė, be to, nuo minėto rašto Nr.8A-740 surašymo momento iki R. B. atliktų kirtimo darbų Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimo šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašas nesikeitė, todėl R. B. neturėjo jokio pagrindo manyti, kad jo veikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bei, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, tokių pasekmių neturėjo ir negalėjo numatyti.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Panevėžio apygardos administracinis teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio miesto agentūros apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.