Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo Ž. R. , a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 1 d. nutarties, kuria jam dviem mėnesiams paskirta kardomoji priemonė – suėmimas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. R. įtariamas tuo, kad jis 2009-05-05, apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini), iš B. G. švarko kišenės pagrobė jai priklausančią piniginę, kurios vertė 40 Lt, bei 470 Lt grynųjų pinigų, viso pagrobė 510 Lt vertės B. G. priklausančio turto.

Taip pat Ž. R. įtariamas tuo, kad jis 2009-06-04, apie 18.00 val., iš namo, esančio (duomenys neskelbtini) pagrobė B. M. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung SGH-X450“, kurio vertė 200 Lt.

Be to, Ž. R. įtariamas tuo, kad jis 2009-06-21, apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), grasindamas peiliu ir tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis, pagrobė D. V. priklausantį dviratį ,,Tornado“, kurio vertė 300 Lt.

Šiais veiksmais Ž. R. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., 178 str. 4 d. ir 180 str. 2 d.

Tauragės rajono apylinkės teismas 2009-07-01 paskyrė įtariamajam suėmimą dviem mėnesiams, motyvuodamas tuo, kad teismui pateikti ikiteisminio tyrimo duomenys – nukentėjusiųjų B. G. , B. M. ir D. V. parodymai, liudytojų E. P. , V. Š. parodymai, įtariamojo prisipažinimas iš dalies ir kt. – leidžia manyti, kad Ž. R. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad įtariamasis teistas penkis kartus, teistumas neišnykęs, yra bedarbis, nevedęs, įtariamas padaręs vieną baudžiamąjį nusižengimą, apysunkį ir vieną sunkų nusikaltimą, už kurį gresia griežta ir reali laisvės atėmimo bausmė, todėl pagrįstai manoma, kad jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius ar liudytojus, ir gali daryti naujus nusikaltimus.

Įtariamojo skundas atmestinas, teismo priimta nutartis teisėta ir pagrįsta. BPK 119 straipsnis, apibrėžiantis kardomosios priemonės paskirtį baudžiamajame procese, nurodo, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Apylinkės teismas, paskirdamas kardomąją priemonę – suėmimą, nutartyje nurodė, kad teismui pateikti ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia manyti, kad įtariamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Kita vertus, teismas, spręsdamas kardomosios priemonės paskyrimą, nesprendžia asmens kaltumo ar nekaltumo klausimo, tačiau surinktų duomenų pagrindu sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas skirti vienokią ar kitokią kardomąją priemonę. Pažymėtina, kad Ž. R. teistas anksčiau net penkis kartus, teistumas neišnykęs, įtariamas kelių nusikalstamų veikų padarymu, viena iš jų pripažįstama sunkiu nusikaltimu, už kurį asmeniui gresia reali ir griežta laisvės atėmimo bausmė. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka manyti, kad kaltinamasis gali vengti atsakomybės ir slėptis nuo teismo (BPK 122 str. 2 d.). Be to, kaltinamasis niekur nedirba, nesimoko ir neturi jokio kito aiškaus pragyvenimo šaltinio, todėl yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius ar liudytojus, siekdamas pakeisti jų parodymus, gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 str. 3, 4 d.).

Todėl šiuo metu minėtos aplinkybės nesudaro reikiamo pagrindo kitaip vertinti Apylinkės teismo padaryto sprendimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

įtariamojo Ž. R. skundą atmesti.

Nutartis toliau neskundžiama.