Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno tardymo izoliatoriaus teikimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kuri buvo paskirta Rusijos Federacijoje, Kaliningrado srityje ir pataisos įstaigos rūšies nustatymo Lietuvoje nuteistajai K. F., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2016 m. gruodžio 22 d. gautas Kauno tardymo izoliatoriaus teikimas dėl laisvės atėmimo bausmės dydžio ir pataisos įstaigos rūšies nustatymo K. F. Teikime nurodoma, jog K. F., gimusi (duomenys neskelbtini) Kauno mieste, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteista, Kaliningrado srities Gurjevsko rajono teismo 2015 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu pripažinta kalta pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 30 str. 1 d., 228¹ str. 5 d., 623 str. 2 d. ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams neatimant teisės užimti tam tikras pareigas ir užsiimti tam tikra veikla ir be baudos. Bausmę atlikti bendrojo rėžimo pataisos kolonijoje. Į bausmės laiką įskaičiuotas laikas nuo 2014 m. spalio 12 d. iki 2015 m. gegužės 6 d.. Nuosprendis įsiteisėjo – 2015 m. rugsėjo 23 d. Bausmės pradžia – 2015 m. gegužės 6 d. Bausmės pabaiga – 2021 m. spalio 11 d. Teikime taip pat nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 2002 m. kovo 29 d. sutartį „Dėl asmenų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, perdavimo bausmei atlikti“, K. F. buvo perduota iš Rusijos Federacijos Respublikos atlikti bausmę Lietuvos Respublikoje. Nuteistoji nuo 2016 m. gruodžio 15 d. yra laikoma Kauno tardymo izoliatoriuje. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublika prisiėmė pareigą toliau vykdyti Kaliningrado srities Gurjevsko rajono teismo nuosprendžiu skirtą bausmę K. F., tam būtinas kompetentingo Lietuvos Respublikos teismo sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės ir pataisos įstaigos rūšies nustatymo.

Nuteistosios gynėja advokatė Ramutė Budrytė prašė teikimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 365 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir sąlygomis suderina ir pataisos įstaigos rūšį nustato apylinkės teismas, kurio veiklos teritorijoje yra iš užsienio valstybės perimto nuteistojo laisvės atėmimo vieta, šią laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos administracijos teikimu. Šis klausimas išsprendžiamas BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka.

1983 m. kovo 21 d. Konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo (toliau Konvencija) 9 straipsnis (Perdavimo pasekmės valstybei, kurioje atliekama bausmė) numato, kad: 1) Valstybės, kurioje atliekama bausmė, kompetentingos valdžios instancijos turi: a) arba pačios tęsti bausmės atlikimą, remdamosi teisminiais arba administraciniais sprendimais, pagal 10 straipsnyje numatytas sąlygas; b) arba tos valstybės teisminiu ar administraciniu sprendimu pakeisti bausmę, pakeičiant nuteistosios valstybės paskirtas baudžiamąsias sankcijas, valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose už tokį patį nusikaltimą numatytomis sankcijomis pagal 11 straipsnyje išdėstytas sąlygas. 2) Kai valstybei, kurioje bus atliekama bausmė, yra pateiktas prašymas, ši prieš nuteistojo perdavimą turi nurodyti nuteisusiajai valstybei, kuri iš šių dviejų procedūrų bus taikoma. 3) Bausmės atlikimą nustato valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymai ir tik ši valstybė yra kompetentinga priimti bet kokius atitinkamus sprendimus. 4) Kiekviena valstybė, kurios vidaus teisė draudžia vieną iš 1 dalyje numatytų procedūrų, norėdama imtis priemonių, kurių objektas kitos valstybės teritorijoje yra asmenys, dėl savo psichinės būklės pripažinti nepakaltinamais už nusikaltimą, ir kuri yra nusiteikusi pasirūpinti šiais asmenimis, pratęsdama jų gydymą, gali nusiųsti deklaraciją Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui nurodydama, kokia procedūra bus pasirinkta tokiu atveju.

Konvencijos 10 straipsnis (Bausmės atlikimo tęstinumas) numato, kad: 1) Tuo atveju, kai bausmės atlikimas tęsiamas, valstybė, kurioje atliekama bausmė, yra susieta juridiniu pagrindu ir bausmės trukmė yra tokia, kokia buvo priimta nuosprendžio metu. 2) Tačiau, jeigu bausmės pagrindas ar trukmė prieštarauja valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymams, jeigu šios valstybės įstatymai to reikalauja, ši valstybė gali juridiniu ar administraciniu nutarimu pritaikyti šią bausmę prie bausmės ar priemonių, numatytų tos valstybės įstatymuose už tokio pat pobūdžio nusikaltimą. Šios bausmės ar priemonių esmė kiek įmanoma turi atitikti nuteisimo metu paskirtąją bausmę. Ji negali nei pasunkinti, nei pailginti trukmės ir negali viršyti valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose numatyto maksimumo.

Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos 2001 m. birželio 25 d. sutarties „Dėl laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų perdavimo“ (toliau Sutartis) 8 straipsnis (Bausmės vykdymas) numato, kad: 1) Valstybė, vykdanti nuosprendį, užtikrina tolesnį bausmės vykdymą. Nuosprendžio vykdymą reglamentuoja Valstybės, vykdančios nuosprendį, įstatymai. 2) Nuteistajam paskirta bausmė vykdoma remiantis Valstybės, priėmusios nuosprendį, teismo nuosprendžiu. Valstybės, vykdančios nuosprendį, kompetentingas teismas, atsižvelgdamas į priimtą nuosprendį, vadovaudamasis savo valstybės įstatymais, nustato tokį patį laisvės atėmimo terminą, koks buvo paskirtas pagal nuosprendį. 3) Jeigu pagal Valstybės, vykdančios nuosprendį, įstatymus už šią veiką didžiausias laisvės atėmimo terminas mažesnis negu paskirtas pagal nuosprendį, tai Valstybės, vykdančios nuosprendį, teismas nustato maksimalų laisvės atėmimo terminą, numatytą Valstybės, vykdančios nuosprendį, įstatymų už tokią pačią veiką. Bausmės dalis, kurią nuteistasis atliko Valstybės, priėmusios nuosprendį, teritorijoje, įskaitoma į bausmės atlikimo terminą. 4) Sprendimą dėl nuosprendžiu paskirtos papildomos bausmės vykdymo priima Valstybės, vykdančios nuosprendį, teismas, jeigu tokią bausmę už padarytą veiką numato šios valstybės įstatymai. Papildoma bausmė vykdoma šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

Šios sutarties 9 straipsnis (Perdavimo pasekmės) numato, kad: 1) Asmeniui, kuris perduotas atlikti bausmę Valstybei, vykdančiai nuosprendį, atsiranda tokios pat nuteisimo teisinės pasekmės, kaip ir asmenims, nuteistiems už tokias pat veikas šios valstybės teritorijoje. 2) Asmuo, perduotas nuosprendžio vykdymui, negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Valstybės, vykdančios nuosprendį, teritorijoje už tą pačią veiką, dėl kurios buvo priimtas nuosprendis.

Taigi, Konvencijos 10 straipsnis numato, kad nuteistajam paskirtą bausmę suderinus su valstybės, kurioje asmuo atliks bausmę, įstatymais, bausmė negali būti nei pasunkinta, nei pailginta jos trukmė ir negali būti viršytas valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose numatytas bausmės maksimumas, taip pat šios bausmės esmė kiek įmanoma turi atitikti nuteisimo metu paskirtąją bausmę. Bet jeigu bausmės pagrindas ar trukmė prieštarauja valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymams, jeigu šios valstybės įstatymai to reikalauja, ši valstybė gali juridiniu ar administraciniu nutarimu pritaikyti šią bausmę prie bausmės ar priemonių, numatytų tos valstybės įstatymuose už tokio pat pobūdžio nusikaltimą.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad Sutarties pagrindu, K. F. 2016 m. gruodžio 15 d. perduota iš Rusijos Federacijos atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį pagal Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Gurjevsko rajono teismo 2015 m. gegužės 6 d. nuosprendį Nr. 1-41/2015, Lietuvos Respublikoje.

Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Gurjevsko rajono teismo 2015 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu Nr. 1-41/2015, K. F. pripažinta kalta pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso straipsnius: 228¹ str. 5 d.; 30 str. 1 d.. Taikant 66 str. 2 d. jai skirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė.

Nuteistosios K. F. nusikalstama veika kvalifikuota pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 30 str. 1 d., 228¹ str. 5 d. (dėl rengimosi neteisėtai gaminti, parduoti ar siųsti narkotines medžiagas, psichotropines medžiagas ar jų analogus, o taip pat augalus, turinčius narkotinių medžiagų, psichotropinių medžiagų arba jų dalių, turinčių narkotinių medžiagų ar psichotropinių medžiagų ypač stambiu mastu), kurios sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo penkiolikos iki dvidešimties metų su teisės užimti tam tikras pareigas ar užsiimti tam tikra veikla atėmimu iki 20 metų arba be, ir su bauda iki vieno milijono rublių arba atlyginimo dydžio, ar kitų nuteistojo gaunamų pajamų per laiko tarpą iki penkių metų dydžio arba be jos, arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 30 straipsnyje numatyta, kad asmens rengimasis padaryti nusikaltimą laikomas nusikaltimo padarymo priemonės ar įrankio suieškojimas, pagaminimas ar jo pritaikymas padaryti nusikaltimą, nusikaltimo bendrininkų telkimas, susitarimas padaryti nusikaltimą ar kitas tyčinis sąlygų padaryti nusikaltimą sudarymas, jei nusikaltimas nebuvo baigtas dėl nepriklausančių nuo šio asmens aplinkybių. Baudžiamąją atsakomybę užtraukia tik rengimasis padaryti sunkų ir labai sunkų nusikaltimą.

Kaip matyti iš nuosprendžio, K. F. nuosprendžiu pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 30 str. 1 d., 228¹ str. 5 d. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams neatimant teisės užimti tam tikras pareigas ir užsiimti tam tikra veikla ir be baudos. Laisvės atėmimo bausmė paskirta mažesnė nei numatyta 228¹ str. 5 d. sankcijoje remiantis Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 66 str. 2 d., kurioje numatyta, kad bausmės laikas ir dydis už rengimąsi padaryti nusikaltimą negali viršyti pusės maksimalaus bausmės laiko ar dydžio griežtesnės bausmės rūšies, numatytos kodekso ypatingosios dalies straipsnyje už baigtą nusikaltimą.

Pagal Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Gurjevsko rajono teismo 2015 m. gegužės 6 d. nuosprendį Nr. 1-41/2015 ir jame nustatytas faktines aplinkybes bei nuteistosios veikų kvalifikaciją, nuteistosios K. F. padarytos nusikalstamos veikos atitinka šiuos BK straipsnius:

- 21 str. 1 d. (Rengimąsis padaryti nusikaltimą yra priemonių ir įrankių suieškojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų telkimas arba kitoks tyčinis nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas. Asmuo atsako tik už rengimąsi padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą) atitinka Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 30 str. 1 d.;

- 260 str. 3 d. (Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki penkiolikos metų) Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 228¹ str. 5 d.

Pagal BK 21 str. 2 d. asmuo už rengimąsi padaryti nusikaltimą atsako pagal šio straipsnio 1 dalį ir šio kodekso straipsnį, kuris numato atitinkamą baigtą nusikaltimą. Bausmė tokiam asmeniui gali būti švelninama remiantis BK 62 straipsniu.

Pagal BK 260 str. veiką kvalifikuojantis požymis yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis, kuris nustatomas remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, 101,54 g. heroino ir karfetanilo mišinio, atitinka labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų sąvoką (BK 260 str. 3 d.).

Minėta, kad Sutarties 8 str. 3 d. numatyta, kad jeigu Valstybės, vykdančios nuosprendį, įstatymus už šią veiką didžiausias laisvės atėmimo terminas mažesnis negu paskirtas pagal nuosprendį, tai Valstybės, vykdančios nuosprendį, teismas nustato maksimalų laisvės atėmimo terminą, numatytą Valstybės, vykdančios nuosprendį, įstatymų už tokią pačią veiką.

A. K. F. pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 30 str. 1 d., 228¹ str. 5 d. punktą paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė yra net mažesnė nei BK 260 str. 3 d. sankcijoje numatyta minimali bausmė (10 metų laisvės atėmimas). Todėl ši bausmė neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir aukščiau aptartam principui, kad už rengimąsi padaryti nusikaltimą bausmė gali būti švelninama pagal BK 62 straipsnį. Todėl ji paliekama nepakeista.

BK 66 str. 1 d. nustatyta, jog kardomasis kalinimas (suėmimas) turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę. Kaliningrado srities Gurjevsko rajono teismo nuosprendyje nurodyta, kad į bausmės laiką įskaičiuojamas K. F. suėmimo laikas nuo 2014 m. spalio 12 d. iki 2015 m. gegužės 6 d., todėl vadovaujantis BK 66 str. 1 d., nurodytas laikas įskaitomas į K. F. paskirtos galutinės bausmės laiką. Bausmės atlikimo pradžia atitinkamai nustatytina nuo 2015 m. gegužės 6 d.

Pagal BK 50 straipsnio 3 dalį, teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, parenka laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą – atvirąją koloniją, pataisos namus ar kalėjimą. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus, nuteistajai K. F. nustato pataisos įstaigos rūšį – pataisos namus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 2001-06-25 sutartimi „Dėl asmenų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, perdavimo bausmei atlikti“ (ratifikuota 2002-01-15, įsigaliojo 2002-10-04, „Valstybės žinios“ 2002-03-29, Nr. 32-1205), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 str., 364 str., 365 str., teismas

nutaria:

Kauno tardymo izoliatoriaus – pataisos namų teikimą tenkinti.

K. F., gimusios (duomenys neskelbtini), padarytą nusikalstamą veiką, už kurią ji nuteista Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Gurjevsko rajono teismo 2015 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu Nr. 1-41/2015 pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 30 str. 1 d., 228¹ str. 5 d., prilyginti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 21 str. 1 d. 260 str. 3 d.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 21 str. 1 d. 260 str. 3 d. K. F. palikti 7 metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2015 m. gegužės 6 d.

Į bausmės laiką įskaičiuoti suėmime ir sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014 m. spalio 12 d. iki 2015 m. gegužės 6 d.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.