Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Č. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo šeimos nariu ir įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodyta ir ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybė jos sugyventiniui 2000-01-21 išnuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nors ir nebuvo susituokę, tačiau nuo 1998 m. ieškovė gyveno kartu su N. L. kaip šeima, vedė bendrą ūkį, mokėjo nuomos mokestį ir kitus mokesčius, pirko maistą, tai, kas būtina pragyvenimui, o taip pat slaugė ir prižiūrėjo silpnos sveikatos sugyventinį jam susirgus. Pagrindinis buto nuomininkas mirė 2016-09-15. Ieškovė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl buto nuomos sutarties su ja sudarymo, tačiau savivaldybė išaiškino, kad nuomos sutartis bus sudaryta tik teismui pripažinus ieškovę N. L. šeimos nariu. Minėtame bute ir šiuo metu gyvena ieškovė, ji kito gyvenamojo būsto neturi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad 48/100 gyvenamosios patalpos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei (21 b.l.). 2000 m. sausio 24 d. Sutartimi nuomotojas SĮ Santakos butų ūkis suteikė nuomininkui N. L. ir jo šeimos nariams neterminuotam naudojimui 21,20 kv. m. bedrojo (naudingojo) gyvenamojo ploto patalpą Kaune, (duomenys neskelbtini) (1 punktas). Sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad nuomininkas turi teisę nustatyta tvarka apgyvendinti turimoje gyvenamojoje patalpoje, sutinkamt visiems toje patalpoje gyvenantiems pilnamečiams šeimos nariams, savo sutuoktinį vaikus, tėvus, kitus giminaičius ir nedarbingus išlaikytinius (23-26 b. l.).

N. L. mirė 2016 m. rugsėjo 15 d. (6 b.l.). N. L. ir A. L. (S.) santuoka nutraukta 1992 m. sausio 14 d. (66 b.l.).

UAB Kauno butų ūkis 2016-09-26 įspėjo ieškovę, kad ji be teisinio pagrindo gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune ir pareikalavo per vieną mėnesį atlaisvinti gyvenamąją patalpą (29 b.l.).

Ieškovė nurodo, kad ji buvo N. L. sugyventinė, nuo 1998 m. gyveno su juo kartu ginčo patalpose ir vedė bendrą ūkį.

Civilinio kodekso 6.588 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomininko šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantis sutuoktinis (sugyventinis), jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai, 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomoninko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku veda bendrą ūkį. CK 6.588 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuomininko šeimos nariais teismo tvarka gali būti pripažįstami asmenys, kuris yra gyvenamosios patalpos nuomininko artimieji giminaičiai ar kiti išlaikytiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį. Aplinkybę, kad ieškovė ilgiau nei vienerius metus gyveno ginčo bute, patvirtina rašytiniai įrodymai – ieškovės pareiškimai tretiesiems asmenims, kuriuose ji savo gyvenamąją vietą nuo 1997 m. nurodo (duomenys neskelbtini): 1997 m. rugsėjo 17 d. Paveldėjimo teisės liudijimas (9 b.l.), 1998 m. vasario 9 d. Rokiškio rajono žemės ūkio valdybos pranešimas (67 b.l.), 2003 m. sausio 16 d. Fizinio asmens banko sąskaitos sutartis (63 b.l.), 2003 m. sausio 30 d. Mokėjimo kortelės sutartis (64 b.l.), 2011 m. medicinos dokumentų išrašas (65 b.l.), 2012 m. mobiliojo ryšio paslaugų teikimo sutartis (68 b.l.). Aplinkybę, kad ieškovė daugiau kaip vienerius metus gyveno kartu su N. L. ginčo bute ir vedė su juo bendrą ūkį, patvirtino liudytojai O. N. U. (2016 m. gruodžio 7 d. Teismo posėdžio garso įrašas nuo 25:00 min. iki 31:10 min.), S. I. (2016 m. gruodžio 7 d. Teismo posėdžio garso įrašas nuo 33:24 min. iki 39:40 min.), M. B. (2016 m. gruodžio 7 d. Teismo posėdžio garso įrašas nuo 42:02 min. iki 52:00 min.), R. U. (2016 m. gruodžio 7 d. Teismo posėdžio garso įrašas nuo 54:00 min. iki 58:00 min.). UAB Kauno butų ūkio Nuomos mokesčio paskaičiavimo, įmokų ir įsiskolinimų suvestinė už laikotarpį nuo 2015-02 iki 2017-01 patvirtina, kad nuomos mokestis buvo mokamas reguliariai, dvi įmokos sumokėtos jau po N. L. mirties. Šie įrodymai leidžia teismui spręsti, kad ieškovė įrodė, jog su N. L. daugiau kaip vienerius metus vedė bendrą ūkį, labai ilgą laikotarpį- ne trumpiau kaip nuo 1998 m. iki pat N. L. mirties 2016-09-15 gyveno kartu su juo ginčo bute, mokėjo atsakovei nuomos mokestį todėl yra visos įstatyme numatytos sąlygos pripažinti ją N. L. šeimos nare (CPK 178 sr.).

CK 6.589 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuomininko šeimos nariai turi tokias pačias teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties kaip ir nuomininkas, o šio straipsnio 2 dalis numato, kad fiziniai asmenys nustoję būti nuomininko šeimos nariais, bet ir toliau gyvenantys turi tokias pačias teises ir pareigas kaip ir nuomininko šeimos nariai. CK 6.602 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad gyvenamosios nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją. Ieškovė prašė atsakovės pakeisti nuomos sutartį per įstatymo nustatytą terminą, kito gyvenamojo būsto neturi (11 b.l.), kas mėnesį jos pajamas sudaro tik 98,66 Eur senatvės pensija bei 58 Eur nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija (71-78 b.l.). Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė ginčo bute apsigyveno neteisėtai, atsakovė per dvidešimt metų nesiėmė jokių veiksmų dėl ieškovės iškeldinimo, toleravo jos gyvenimą minėtame būste, taip suteikdama ieškovei pagrindą manyti, kad ieškovės gyvenimas ginčo bute yra teisėtas. Atsakovė nuo 1998 metų nesiimdama jokių veiksmų dėl ieškovės iškeldinimo iš ginčo patalpų, jau sukūrė faktinius nuomos santykius. Po N. L. mirties ieškovė toliau gyvena bute, juo rpinasi, moka mokesčius. Tokie ieškovės veiksmai laikytini nuomininko pareigų atlikimu, kuris suteikia tokias pat teises ir pareigas, kylančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir buvusiam pagrindiniam nuomininkui. Ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis, kad jos įgytos civilinės teisės ir pareigos išliks ir ateityje, todėl ieškovė ir kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti ją šeimos nare ir įpareigoti atsakovę sudaryti nuomos sutartį. Toliau besitęsiantys faktiniai nuomos teisiniai santykiai turi būti įforminti teisės aktų nustatyta tvarka, priešingu atveju nebūtų panaikintas situacijos neapibrėžtumas, neatsirastų teisinis tikrumas nei Kauno miesto savivaldybei, kaip ginčo patalpų savininkei, nei ieškovei, kaip faktinei patalpų nuomininkei.

Asmens teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų socialinių gyvenamųjų patalpų nuomą turi specifinę socialinę prigimtį, nes tai yra valstybės paramos mažas pajamas turintiems asmenims (šeimoms) forma. Pažymėtina, kad savivaldybė, vykdydama savo socialinę funkciją, privalo rūpintis ieškovės galimybe naudotis būstu ir iš dalies prisiimti su tuo susijusią riziką. Ieškovė šiuo metu yra socialiai pažeidžiama, todėl ieškinio atmetimas šiuo atveju dar labiau socialiai pažeistų jos teises ir teisėtus interesus, tai neatitiktų proporcingumo principo, pažeistų ieškovės kaip valstybės socialinės paramos gavėjos teises. Iškeldinus ieškovę iš ginčo buto, ji, kaip socialiai remtinas asmuo, iš naujo būtų priversta kreiptis dėl socialinio būsto nuomos, kadangi kito buto ir turto ieškovė neturi, todėl tokia situacija netoleruotina ir protingumo prasme (CK 1.5 str.). Įvertinus byloje surinktus įrodymus bei remiantis CPK 273 straipsnio 3 dalimi, ieškinys tenkintinas, atsakovė įpareigotina sudaryti su ieškove 48/100 gyvenamosios patalpos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį (CPK 178 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Valstybė pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. 2.1.(NTP-2)-16-T-4185-1-752 teikdama ieškovei R. Č. antrinę teisinę pagalbą ir apmokėdama 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų iki 2016 m. gruodžio 7 d. patyrė 128,60 Eur bylinėjimosi išlaidų (37 b.l.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, šios valstybės patirtos ieškovei teiktos valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš atsakovės (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis, CPK 93, 96 straipsnis).

Kauno miesto savivaldybė šioje byloje gynė savivaldybės interesą, todėl žyminis mokestis iš atsakovės nepriteistinas (CPK 83 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, 263–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2016-09-15, šeimos nariu.

Įpareigoti Kauno miesto savivaldybę, juridinio asmens kodas 111106319, per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 48/100 dalių gyvenamosios patalpos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį.

Priteisti valstybei iš Kauno miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111106319, antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas – 128,60 Eur (vieną šimtą dvidešimt aštuonis eurus 60 ct). Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.